Vaiko teisių apsauga: ar saugūs vaikai

Vaiko teisių apsauga: ar saugūs vaikai

Dviejų vaikų paskandinimas šulinyje Naujųjų metų išvakarėse sujaudino visą Lietuvą, mūsų savivaldybės gyventojus taip pat. Kaip vaikus laidodamas kalbėjo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos jau nebejaudina keliuose žuvę žmonės ar plėšikų nužudyti senoliai. Tačiau šis įvykis vėl sujaudino žmones ir priminė, kad kiekvienas turime pamąstyti: ar svarbiausia yra pinigai, materialinė gerovė, ar žmogus ir jo gyvybė.

Įvykus panašioms tragedijoms, visuomenė ir šalies vadovai linkę atsisukti į įvairias tarnybas, kaltinti jas, kažko nepadarius, neužbėgus įvykiams už akių. Žinoma, tie, kurie įvykiams už tų akių užbėga – lieka nežinomi. Dar neišblėsus tragedijos skausmui, apie socialinės rizikos šeimas, ten augančius vaikus ir jų apsaugą Elektrėnų savivaldybėje kalbėjomės su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldute Jaseliūne.

E.k. Kiek savivaldybėje yra socialinės rizikos šeimų?

A.J. Metų pabaigoje mūsų savivaldybėje Vaiko teisių apsaugos skyriuje apskaitoje buvo 139 šeimos, kuriose auga 221 vaikas. Su tomis šeimomis dirba Elektrėnų socialinių paslaugų centro darbuotojai, su kuriais mes glaudžiai bendradarbiaujame. Per 2015 metus į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta 15 šeimų.

E.k. Dėl kokių priežasčių šeimos priskiriamos socialinės rizikos kategorijai?

A.J. Dažniausiai dėl priklausomybių: nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar net psichotropinių vaistų. Keletas šeimų – dėl socialinių įgūdžių stokos. Iš penkiolikos pernai į apskaitą įrašytų šeimų, trys įrašytos dėl socialinių įgūdžių stokos.

E.k. Kokio amžiaus vaikai auga socialinės rizikos šeimose?

A.J. Metų pabaigoje turėjome 38 vaikus iki 3metų, 39 vaikus nuo 3 iki 6 metų, 50 vaikų nuo 7 iki 9 metų ir 76 paauglius iki 17 metų, jau turinčius savo problemų.

E.k. Gal darbui su paaugliais turite kokį darbo stilių?

A.J. Taip. Atskirai nuo socialinės rizikos šeimų dar turime socialinės rizikos vaikus, kurie dažnai auga normaliose šeimose. Paaugliai dažniausiai turi bėdos dėl narkotikų vartojimo, mokyklos nelankymo, nusikalstamos veikos. Su šiais vaikais dirbame kartu su tėvais, policijos pareigūnais. Svarbu laiku paaugliui ateiti į pagalbą.      

E.k. Kuo Vaiko teisių apsaugos skyrius gali padėti socialinės rizikos šeimoms?

A.J. Kaip sakiau, tiesiogiai su šeimomis dirba socialiniai darbuotojai ir mums pateikia informaciją apie ten augančius vaikus ir galimas grėsmes. Mūsų savivaldybėje sėkmingai taikomos intensyvios krizės įveikimo paslaugos. Kartu su socialiniais darbuotojais stengiamės priklausomybę turinčius tėvus įkalbėti gydytis, o tuo laiku, jeigu nėra, kas pasirūpina jų nepilnamečiais vaikais, jie apgyvendinami vaikų globos namuose, tėvai sumoka už suteiktas paslaugas (tai ne globa). Krizės šeimoje atveju – labai reikalinga paslauga. Tėvai dažnai nors tam tikram laikotarpiui atsisako žalingų įpročių, po gydymo pasikeičia jų požiūris į vaikų auklėjimą, rūpinimąsi jais. Gera poveikio priemonė pozityvios tėvystės mokymai. Šiuos mokymus privalo lankyti tie tėvai, kuriems buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai, ir teismas įpareigojo lankyti pozityvios tėvystės mokymus. Dažnai Skyriaus specialistai pasiūlo šiuos mokymus lankyti geranoriškai, be teismo paskyrimo. Už vaikų nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį smurtą protokolus surašyti teisę turi policijos pareigūnai ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Mokymai vedami Švietimo paslaugų centre. Paskaitose daugiausia dėmesio skiriama bendravimo su vaikais tobulinimui. Tėvai kursuose taip pat turi galimybę išsikalbėti, išsakyti savo sunkumus.

E.k. Ar savivaldybės vaikų patenka į socializacijos centrus?

A.J. Žinoma. Bet mūsų Skyrius su centrais palaiko ryšius. Mes domimės, kaip ten sekasi mūsų vaikams, o jie vis mums paskambina ir paklausinėja, kaip sekasi vaikams, išėjusiems iš socializacijos centro.

E.k. O ar Jūsų Skyrius gauna padėkų?

A.J. Gauname, bet nedaug. Dažniausiai dėkoja moterys, išgijusios nuo priklausomybių. Ir prieš Naujuosius metus į Skyrių užėjo viena mama ir nuoširdžiai dėkojo, kad ji pati gali auginti savo vaikus, dėkojo specialistams už suteiktą pagalbą, kuri padėjo jai sugrįžti į blaivų gyvenimą. Dar viena mama, kuriai buvo apribota motinos valdžia, gydėsi, nustojo girtauti, pradėjo dirbti ir vaikai iš globos namų buvo sugrąžinti. Ji taip pat dažnai padėkoja.

E.k. Ar Jūsų vadovaujama įstaiga galėtų garantuoti, kad mūsų savivaldybėje panašios tragedijos, kokia įvyko Kėdainių r., neįvyks?

A.J. To reikia siekti, bet ne tik Skyriaus specialistai, o ir psichikos ligų gydytojai negali numatyti, kokios mintys kurią akimirką užeis žmogui, kuris turi psichikos sutrikimų.

E.k. O kokia Jūsų nuomonė apie politikų sumanymus kurti dar vieną tarnybą, Vaikų teisių apsaugos inspekciją?

A.J. Tam, žinoma, reikia ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų. Neseniai buvau Norvegijoje, kur domėjausi vaikų teisių apsauga toje šalyje. Mieste, kuriame lankėmės, gyvena 80 tūkst. gyventojų, o Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dirba 150 specialistų. Elektrėnų savivaldybėje, kur gyvena apie 24 tūkst. gyventojų, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dirbame 3 darbuotojos, o vienam socialiniam darbuotojui (etatui) tenka 16 socialinės rizikos šeimų. Bet ir Norvegijoje pasitaiko visko. Mūsų Skyriaus siekiamybė, kad tokių ar panašių tragedijų, kaip įvyko Kėdainių rajone, neįvyktų.

Ačiū už pokalbį. A. Jaseliūnę kalbino Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų