Elektrėniečiams šunų mylėtojams Elektrėnuose tikrai netrūksta nieko, tik kultūros, normalaus mąstymo ir paprasčiausios pagarbos žmogui. Nors nuo vasaros mieste stovi urnos šunų ekskrementams, kurias kas dvi savaites seniūnijos darbuotojai išvalo, dezinfekuoja, prikabina maišelių, nors pavasarį pastatytos šunų vedžiojimo aikštelės, sniegui nutirpus vaikų į kiemą išleisti vis tiek negalima: kur koją dėsi, ten į šunų išmatas pataikysi.
Šunys svarbesni už vaikus
Niekas nenuginčys, kad šunų Elektrėnuose auga daugiau nei vaikų, todėl ir seniūnija šunimis rūpinasi geriau. Seniūnijai dėl to nėra ko priekaištauti. Kai prieš keletą metų savivaldybės taryba priėmė nutarimą už šunų laikymo taisyklių nesilaikymą bausti administracinėmis baudomis, o aktyviai dirbantys policijos pareigūnai savivaldybės administracijos komisijai pateikė šūsnį protokolų, savivaldybės biudžetas baudomis papildytas nedaug buvo. Augintinių šeimininkai, pasak Elektrėnų seniūno Antano Šalkausko, priekaištavo, kad Elektrėnuose šunų priežiūrai nėra tinkamų sąlygų. Seniūnija savo varganame biudžete surado apie šešiasdešimt tūkstančių litų šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui, ekskrementų urnų pastatymui ir jų priežiūrai. Šiais metais planuoja pastatyti dar apie 20 urnų ir užbaigti trečios aikštelės įrengimą Šviesos gatvėje, bet tai nereiškia, kad žmonės supras, jog šunys mūsų visuomenėje privalo turėti savo vietą. Kol kas šunys naudojasi ir vaikų žaidimų aikštelių smėliu, ir žaliosiomis vejomis, o šunų ekskrementus renka nebent kiemsargės, jeigu suspėja, nors ką padaro šuo, surinkti privalo jo šeimininkas. Užtat seniūnija šunų vedžiojimo aikšteles įrengti privalo pagal visus reikalavimus: aikštelės tamsiu paros metu turi būti apšviestos, aikštelėse turi būti pastatytos pavėsinės ir konteineriai šiukšlėms bei urnos šunų išmatoms, o jei tų išmatų nesurinks patys šeimininkai, tai atlikti privalės seniūnijos darbuotojai, dažniausiai atidirbinėjantys už pašalpas. Kartą per mėnesį seniūnija turi keisti smėlį ir dezinfekuoti urnas bei šiukšlių konteinerius, stovinčius prie aikštelės.
Brangus šunų
išlaikymas
Dabar, kai šunims Elektrėnuose žaisti sudarytos sąlygos geresnės nei vaikams, savivaldybės taryba priėmė ir sprendimus, kad šunų savininkai būtų atsakingi už savo augintinius. Pavyzdžiui, jeigu kas įrodytų, kad šuns savininkas nesurinko to, ką šuo paliko, šuns savininkas gali būti baudžiamas administracine bauda. Be to, šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą, viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną, o jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiais) ir juos galima gaudyti. Savivaldybės taryba net priėmė sprendimą paimti iš policijos komisariato vieną automobilį ir jį panaudoti benamių gyvūnų gaudymui organizuoti. Tarybos sprendimu numatyta, kaip tas benamių gyvūnų gaudymas bus organizuojamas.
Deja, nors Elektrėnuose šunų apdergti yra visi pašaliai, pasak seniūno Antano Šalkausko, registruotų šunų mieste yra vos 60. Seniūnijos duomenimis, mieste šunis laiko virš tūkstančio gyventojų. Seniūnija ruošiasi visiems šunų šeimininkams išsiuntinėti raštus, kad jie savo šunis registruotų. Bet ar paklausys? Tad tos šunų aikštelės galėtų išspręsti kitą problemą – patys šunų savininkai, pamatę neregistruotus, nepaskiepytus šunis, vedžiojamus tose aikštelėse, galėtų vieni kitus skųsti. O šunų vedžiotojai ne aikštelėse, pasak seniūno, taip pat turėtų būti baudžiami. Bet kas turėtų būti, dažnai nebūna. Sunku patikėti, kad administracinė komisija, į kurios sudėtį įrašyti du policijos pareigūnai ir trys tarybos nariai, surastų galimybę nubausti taisyklių nesilaikančius šunų savininkus taip, kad jie pradėtų kitaip mąstyti, gerbti žmones ir į biudžetą grąžintų nors dalį šunų gerovei investuotų lėšų. Kol kas už brangų šunų išlaikymą mokame mes, mokesčių mokėtojai, ant žolės kojos negalintys padėti.
Daugiabučių ponai
Vis dėlto, šunys geresnes gyvenimo sąlygas turi nuosavuose namuose nei daugiabučiuose. Šunų šeimininkai – atvirkščiai. Tik daugiabučių šunų savininkai gali jaustis ponais ir savo augintinius linksminti specialiose aikštelėse, įrengtose už mokesčių mokėtojų pinigus. Nuosavuose namuose šunys laksto nuosavose aikštelėse, jų išmatas renka šunų šeimininkai, o ne kiemsargiai ar seniūnijoje dirbantys žmonės. Be to, nuosavų namų gyventojai skundžiasi, kad daugiabučių gyventojai įsigudrino savo augintinius vedžioti ir privačiuose sklypuose, juos tręšdami šunų išmatomis. Kadangi sklypų savininkai neturi laiko saugoti vedžiojamų šunų, tai mėgina kitaip šunų savininkams proto įkrėsti. Jie stato ženklus, įspėjančius, kad svetimi šunys gali būti sužeisti. Daugiabučių ponai su sklypų savininkais kariauja nebylų karą: savininkai stato tuos ženklus, svečiai juos griauna.
Vis dėlto, sudarius visas sąlygas žmonėms tvarkingai laikyti savo augintinius, galima bus griežčiau pareikalauti laikytis tvarkos ir nustatytų taisyklių. O jei gyventojai nebus abejingi, ir, pamatę šuns savininką nepaimant to, ką padėjo šuo, jį perspės, o jei perspėjimo nepaklausys – paskųs, jei taisyklių kontrolę aktyviau vykdys įgalioti savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybės policijos komisariato, Aplinkos apsaugos agentūros, Visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai, jei žmonės supras, kad savo augintinius reikia registruoti, tai nors dalis tų išleistų pinigų šunų gerovei turėtų sugrįžti į biudžetą. O biudžeto pinigus būtų galima panaudoti vaikų žaidimo aikštelėms atnaujinti ar naujoms pastatyti. Tada pavasaris džiugintų ne tik šunų savininkus, bet ir vaikučius bei jų tėvelius.
Vievyje žmonės sąmoningesni
Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas sako dėl šunų tokių problemų, kaip Elektrėnuose, neturi. Tai esą priklauso ne tik nuo to, kad Vievyje mažiau gyventojų ir daugiabučių namų, bet ir nuo žmonių sąmoningumo. Seniūnas sako pats visada pakalbinantis žmones, vedžiojančius šunis, paklausinėjantis, ar šuo skiepytas, ar registruotas. Vieviečiai dažniau turi problemų dėl valkataujančių šunų, nes būna, kad žmonės atveža ir paleidžia jiems nebereikalingą gyvūną. Tiesa, dabar tai atsitinka rečiau, bet seniūnas tiki, kad ta problema bus išspręsta, pradėjus vykdyti savivaldybės tarybos sprendimą dėl beglobių gyvūnų gaudymo. Bet registruoti šunų ir vieviečiai neskuba. Nors šunį paskiepijus, jį užregistruoti žmonės privalo seniūnijose ar policijoje, bet jie to nedaro. Nežinia, ar gaili tų 10 litų, reikalingų susimokėti už registravimą ir žetoną, ar nesupranta, kad yra tokia taisyklė, kad kiekvienas šuo, kaip ir žmogus, turi turėti gyvenamąją vietą ir ten prirašytas būti.