Tūkstantmečio mokyklų programos tikslas – pakeisti požiūrį į mokymą ir mokymąsį

Tūkstantmečio mokyklų programos tikslas – pakeisti požiūrį į mokymą ir mokymąsį

Julija Kirkilienė

Šiame straipsnyje rašysiu ne apie tarpinius egzaminus, kurių tinkamai pateikti nesugebėjo net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o norėjo, kad teisingai išspręstų būsimi abiturientai. Šį kartą straips­nis apie tai, kaip valstybė už ketvirtį milijardų eurų planuo­ja mokyklas padaryti šiuolaikiškas ir atviras. Iš tų 250 milijonų, skirtų projektui, Elektrėnų mokykloms, dalyvaujančioms Tūkstantmečio mo­­kyklų programoje (TŪM), atiteks apie 1,5 mln. eurų. Kaip kovo 14 d. Elektrėnų viešosios bibliotekos salėje vykusiame projekto pristatyme kalbėjo meras Gediminas Ratkevičius, svarbiausia tuos pinigus panaudoti taip išmintingai, kad mokyklos tikrai pajustų naudą.

Kad rimtos kalbos neprailgtų, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ pristatyme koncertavo Elektrėnų meno mokyklos alikėjai. Koncertuoja jaunoji pianistė Veronika Troščenko

Kas ta tūkstantmečio mokykla?
Nors mokyklos pagal tą projektą jau yra atlikusios kai kuriuos darbus, į projekto pristatymą gausiai susirinko ne tik visų penkių programoje dalyvaujančių mokyklų delegacijos, bet ir kitų mokyklų atstovai. Projekte dalyvauja Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų „Versmės“ ir Vievio gimnazijos, Vievio Jurgio Milančiaus ir Elektrėnų pradinės mo­kyklos. Projektą pristačiusi Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ komunikacijos ekspertė Eglė Kirliauskaitė ir Elektrėnų švietimo paslaugų centro direktorė Ramunė Veronika Sadauskienė pažymėjo, kad pagal projektą sukurta tinklaveika naudotis galės kiekviena savivaldybės švietimo įstaiga, kiekviena įstaiga bus įtraukta į organizuojamus mokymus ir visa savivaldybės švietimo įstaigų bendruomenė sieks naudingai įgyvendinti Pažangos planą ir mokymosi sėkmę drauge. TŪM projekte numatomos vykdyti 5 veiklos: mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas; infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas; mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kul­tūrinis ugdymas, STEAM ugdymas; konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas; projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

Savivaldybės švietimo sistemos situacija
Savivaldybės mokinių ugdymo situaciją pristatė Švietimo paslaugų centro direktorė R. V. Sadauskienė:
Viena pagrindinių savivaldybės problemų yra mokymosi pasiekimai, jų gerinimas ir stabilumo užtikrinimas. Siekiant didinti ugdymo kokybę, privaloma padidinti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalį, kuri nėra pastovi.
2022 metais savivaldybės 4–tos klasės visų Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) vidurkis yra daugiau kaip 3 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Didžiausias skirtumas yra skaitymo. NMPP 6 – tos klasės vidurkis buvo ne didesnis kaip 3 proc. ir ne mažesnis kaip 3 proc. nei šalies vidurkis (tiek skaitymo, tiek matematikos (nors matematikos beveik du kartus didesnis nei skaitymo).
NMPP 8–tos klasės visų (išskyrus gamtos mokslus) vidurkis yra daugiau kaip 3 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Didžiausias skirtumas yra matematikos (beveik 6 proc.), socialinių mokslų – 4 proc. Ypatingai problema išryškėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) (matematikos) metu – rezultatai savivaldybėje yra gerokai žemesni nei Lietuvoje. Neišlaikiusių matematikos PUPP buvo 11,34 proc. daugiau nei šalyje. Savivaldybėje mokinių, pasiekusių pagrindinį ly­gį (7–10 balų), yra beveik dvigubai (7,27proc.) mažiau nei Lietuvoje. 2022 m. matematikos Valstybinės brandos egzaminų (VBE) rezultatai prasčiausi visoje valstybinių brandos egzaminų vykdymo istorijoje. 2022 m. matematikos valstybinis brandos egzaminas yra prasčiausiai išlaikytas egzaminas tiek Lietuvoje (neišlaikė 35,41 proc.), tiek savivaldybėje (neišlaikė 51,01 proc.). Per pastaruo­sius trejus metus matematikos VBE vidutinis įvertinimas yra žemiausias iš visų mokomųjų dalykų. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE vidutinis įvertinimas aukščiausias per pas­taruosius trejus metus.
Žemesnius nei šalies matema­tikos pasiekimus lemia vadovų ly­derystės ugdymo, pasidalytosios ly­derystės trūkumas. Švietimo bend­ruomenėje ypatingai trūksta darbo komandose, pedagogai nėra atviri informacijos ir gerosios patirties sklaidai tarpusavyje, trūksta motyvacijos bei atsakomybės už priimtus sprendimus.
Savivaldybėje daugiausiai mo­kytojų yra turinčių vyr. mokytojo ir mokytojo metodininko kvalifikaciją. 2022–2023 m. m. savivaldybėje buvo 219 atestuotų pedagogų (31 – moky­tojas, 109 – vyr. mokytojai, 75 – metodininkai ir tik 4 ekspertai). Kadangi savivaldybėje yra labai nedidelė aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis, todėl kartu problema ir poreikis – nepakankamas dėmesys pedagogų kvalifikacijai ir kompetencijų ugdymui (ypatingai STEAM ir įtraukiojo ugdymo srityse); trūksta minėtų krypčių integracijos į mokymo procesą bei įgūdžių planuoti pamoką, jos turinį ir mokinių vertinimą organizuojant STEAM ir įtraukųjį ugdymą.

Problemų ištakos
Savivaldybėje daugėja specialių ugdymo poreikių (SUP) turinčių moksleivių. Bendrojo ugdymo įs­taigose stebimas švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Specialiojo pedagogo pagalba yra suteikta 86,21 proc. (SUP) mokinių, likusi dalis pagalbos negauna. Trūkstamą pagalbą suteikia Elektrėnų švietimo paslaugų centro pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistai (dėl specialistų trūkumo pačioje tarnyboje pagalba nėra suteikiama visa apimtimi). Savivaldybėje SUP poreikių turinčių mokinių (kurie mokosi bend­rosiose klasėse) 2022–2023 m. m. buvo 331 (iš jų 175 turintys nedidelį SUP lygį, 107 – vidutinį, 49 – didelį). 17 mokinių mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą. SUP vaikų skaičius auga – 2021–2022 m. m. buvo 326 mokiniai. Ypatingai padaugėjo didelį SUP lygį turinčių vaikų – 53,1 proc. (nedidelį – 10,3 proc. ir vidutinį – 7,0 proc.). Būtina plėtoti saugias aplinkas SUP turintiems mokiniams skirtingose mokyklose, mažinant atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir jų pasirengimo integruoti SUP mokinius į bendrąjį ugdymą.
Nors savivaldybėje yra pini­ginėmis premijomis apdovanojami gabiausi moksleiviai, bet pakankamas dėmesys gabių vaikų ugdymui, kaip vienai iš diferencijuoto ugdymo sričių, neskiriamas. Nepakankamas visapusiškas pedagogų parengimas/ pasirengimas dirbti su vaikais, atsižvelgiant į jų individualias stip­rybes ir poreikius, lemia barjerus siekiant asmeninės sėkmės ugdymo procese. Siekiant užtikrinti tvarią tinklaveiką ir pažangą, programoje dalyvauti buvo atrinktos visus pagrindinius TŪM programos kriterijus atitinkančios mokyklos. Programoje dalyvaujančių mokyklų mokiniai sudaro 87,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus.

Planai
Tūkstantmečio mokyklos savival­dybėje programos pristatyme buvo pateiktas planas, kuriose mokyklose kaip bus sukurta kokia infrastruktūra, kokia įsigyta įranga ir mokymo priemonės, kuriose įstaigose bus vykdomas įtraukusis ugdymas (mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas), kuriose įstaigose bus vykdomos kitos ugdymo veiklos, kur bus organizuojamas kultūrinis ugdymas, kur vyks STEAM ugdymas ir pan. Projektas vyk­domas pagal 4 ugdymo sritis. Pirmoji – lyderystė veikiant. Pagal šią sritį numatomos investicijos į vadovų ir pedagogų lygmens lyderystės ir vadybinių kompetencijų tobulinimą mokymų forma ir žinių taikymą praktikoje. Dėmesys fenomenais grįsto ugdymo, diferencijuoto ir individualizuoto praktinio ugdymo organizavimui, patirčių sklaidai. Įtraukusis ugdymas apims visas sritis, sujungiančias ir išliekamąją vertę bendruomenei turinčias veiklas: pvz., skaitymo gebėjimų stiprinimas visose grandyse, atsižvelgiant į individualius ar dėl negalios kylančius poreikius, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir pan. STEAM mokymai pedagogams, vadovams apie fenomenais grįsto ugdymo organizavimą apims LEGO metodiką, ilgalaikį projektą „Kuriu, konstruoju, atrandu matematiką su LEGO“, ilgalaikį gamtos mokslų (fizikos) projektą, neformalią inžinerijos ugdymo veiklą, ilgalaikes inžinerines, architektūrines kūrybines dirbtuves ir pan. Kultūrinis ugdymas apims infrastruktūros, priemonių atnaujinimą visose mokyklose, kūrybiško ugdymo kompetencijų stiprinimą mokytojams, ilgalaikes kūrybiško ugdymo programas, integruotas į ugdymo turinį, pamokų ir pamokų ciklų kūrimą su kultūrinio ugdymo partneriais ir kt. O tuos planus įgyvendinti padės partneriai: AB „Ignitis grupė“, UAB „Kietaviškių gausa“, Vievio kultūros centras, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblio­teka, Elektrėnų švietimo paslaugų centras, Elektrėnų sav. Vievio meno mokykla, Elektrėnų meno mokykla, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras.

Ko tikisi ugdymo įstaigos?
Planai lieka planais, o ko iš projekto tikisi švietimo įstaigų bendruomenės? R.V. Sadauskienė kvietė kiekvienos įstaigos atstovus išsakyti savo lūkesčius ir viltis, kokių permainų tikisi po 2026 metų, užbaigus projektą.
„Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Liutkevičienė pasidžiaugė mokyklos pedagogų komanda, jau įsitraukusia į projektą, o iš projekto tikisi sustiprinti popamokines veiklas. Ji kalbėjo: „Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos bendruomenė sieks stiprinti lyderystės idėją, tikėdama, kad TŪM mokytojų komanda bus aktyvi ir įkvėps kitus mokytojus. Mokytojai lyderiai įgyvendins tinklaveikos idėją, t.y. nuties „tiltus“ tarp savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigų, mokiniai įsitrauks į įvairesnes veiklas, mokysis modernesnėse erdvėse“.
Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis sakė laukiantis įrangos mokyklos laboratorijai, o mokymosi nauda paaiškės vykdant projektą. Gimnazija tikisi, kad numatytos priemonės pažangos plane bus įgyvendintos, o mokymai bus kokybiški.
„Ąžuolyno“ progimnazijos di­rektorės pavaduotoja Neringa Sodai­tienė kalbėjo: „Pirmiausia, labai džiaugiamės matydami gausų sąrašą partnerių, kurie mokykloms suteiks galimybę įgyvendinti švietimo pažangos planą, planuojamas veiklas TŪM programoje numatytose srityse, planuojamą bendrą tinklaveiką, kuri yra puiki plotmė kompetencijų ugdymui, dalijimuisi gerąja patirtimi ir lyderystės augimui. „Ąžuolyno“ progimnazija planuoja, jog išlaikydama savo stipriąsias mokyklos veiklas ir diegdama TŪM stiprinančias veiklas, pasieks svarbiausią mokyklos siekį – pakeis požiūrį į mokymą ir mokymąsi, kai svarbiausias vaidmuo atitenka pačiam besimo­kančiajam. Įvairių ugdymosi poreikių turintys mokiniai naudosis šiuolaikinio kokybiško mokymosi ir savirealizacijos galimybėmis tiek formalia­jame, tiek neformaliajame ugdyme. Pedagogų keliama kvalifikacija į pamokas įneš naujų metodų, naujų ir įvairesnių priemonių, kas skatins mokinių kultūrinį ugdymą(si), pasitarnaus įtraukiajam ugdymui. Taip pat svarbi ugdymo(si) grandis – tėvai – glaudus bendradarbiavimas, naujos, tėvus įtraukiančios galimybės. Tik visos progimnazijos bendruomenės dalyvavimas skatins ir vykdys vaiko įsitraukimą į ugdymo(si) procesą. Tokiu būdu progimnazija, įgyvendindama savo mokyklos siekius, prisidės prie Pažangos plano uždavinių įgyvendinimo ir tikslo siekimo“.
Elektrėnų pradinės mokyklos direktorė Virginija Stanislovaitienė kalbėjo net išėjusi į priekį, kaip įpratusi kalbėti pamokose. Jai projekte labai patinka planuojamas tinklaveikos sukūrimas, kuri padės su ugdymo įstaigomis surasti bendrų sąlyčio taškų. Mokykla labai laukianti kupolinės klasės ir pagalbos specialių poreikių turinčių vaikų ugdymui. Tokių vaikų skaičius sparčiai auga. O svarbiausia, šmaikštavo direktorė, ji laukianti, kad dabartiniai pradinės mokyklos pirmokai po 11 metų 100 proc. išlaikytų matematikos egzaminus.
Vievio J. Milančiaus pradinės mokyklos direktorė Ingrida Tvi­ragienė kalbėjo apie tai, kad jie jau mokykloje pagal STEM programą kuria infrastruktūrą ir tiki, kad vyk­dant projektą pasikeis ne tik vaikų požiūris į mokyklą, bet ir tėvų. Labiausiai direktorė džiaugiasi LEGO pagalba matematikai ir sakė tikinti, kad tai būsianti efektyvi motyvacija mokytis. Ji kalbėjo: „Kas pasikeis po 2026 metų? Tūkstantmečio projektas mokyklai buvo puikus startas nusimatant strategines kryptis. Nemažai užsibrėžtų planų jau įgyvendinome ir siekiame tikslo toliau. Įgyvendinus Tūkstantmečio projektą mokykloje sukursime įkvepiančias mokymosi aplinkas, kuriose mokiniai galės atsiskleisti. Dalis aplinkų taps modernios, pritaikytos, funkcionalios, atitinkan­čios universalų dizainą. Mokykloje bus įrengtas sensorinis kambarys, kuriuo naudosis mokyklos bendruomenė (SUP mokiniai mo­kysis, vyks specialistų individualūs susitikimai su tėvais ir, žinoma, pailsėti ir atgauti jėgas galės mokytojai). Paruoštos 6 STEAM klasės, kuriose mokiniai matematikos mokysis LEGO konstruktoriais. Bus įrengta daugiafunkcė erdvė – erdvė, kurioje bus organizuojami kultūriniai renginiai, edukacinės veiklos, susitikimai su kultūros ir meno atstovais, bus užtikrintas mokinių užimtumas pamokų metu ir po pamokų. Laisvalaikio erdvės bus aprūpintos STEAM priemonėmis. Per sukurtas mokymosi aplinkas, įsigytas priemones tikimės mokinių proaktyvaus moky­mosi, teigiamų patirčių, kurios skatins mokytis ir didins motyvaciją“.
Sunkias, bet optimistines kalbas apie Tūkstantmečio mokyklas paįvairino Elektrėnų meno mokyklos atlikėjos Veronika Troščenka ir Augustė Daniūnaitė. O susirinkusieji skirstėsi su tikėjimu, kad išsipildys mero palinkėjimas: pagrindinis mūsų rūpestis turi būti rūpestis vaikais, kad jie gautų išsilavinimą ir kurtų Lietuvą, kurioje gyventų laisvi žmonės, ir viskas Lietuvai būtų gerai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų