Mūsų šalyje teismo nuosprendžius vykdyti privalo tik koks vargšas fizinis asmuo. O, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą patenkinti Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės bei Gedimino Gruodžio skundus ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2007 m. rugsėjo 10 d. išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą Kazokiškių sąvartyno eksploatacijai, interpretavo, kaip jai reikėjo, ir padarė savo išvadas.
Julija KIRKILIENĖ
Pasak Aplinkos ministerijos, LVAT priimdamas sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo nenustatė pažeidimų rengiant, svarstant su visuomene ar priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu. Nenustatyta pažeidimų ir rengiant, svarstant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, techninį projektą ar išduodant statybos leidimą. Teismas taip pat nenustatė, kad išduodant TIPK leidimą būtų pažeistos svarstymo su visuomene procedūros, dėl išduoto TIPK leidimo būtų daroma žala aplinkai, jį išduodant būtų pažeistas viešasis interesas. Tokias savo išvadas rašte „Dėl Vilniaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno“ dėsto viceministras dr. Aleksandras Spruogis, ir tą raštą išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai, Ministro Pirmininko tarnybai, Vilniaus regiono savivaldybėms.
Aplinkos ministerija teikia informaciją, kad šiuo metu Vilniaus RAAD yra pateikta paraiška TIPK leidimui gauti, vyksta naujo TIPK leidimo išdavimo procedūra. Vilniaus RAAD manymu, naujas TIPK leidimas gali būti išduotas iki 2011 m. spalio 18 d.
Aplinkos ministerija ir Orhuso konvencijos priežiūros komiteto sprendimą dėl esminių prieštaravimų, dėl kurių visuomenė negali tinkamai įgyvendinti Konvencijos suteiktų teisių, komentuoja, kaip jai patogiau. Minėtame rašte dr. A. Spruogis teigia, kad 2011 m. birželio 29 d. – liepos 1 d. Kišiniove (Moldova) vykusiame Orhuso konvencijos šalių narių ketvirtajame susitikime buvo sveikinamas konstruktyvus Lietuvos požiūris ir veiksmai, kuriais buvo užtikrintas nacionalinės teisės ir praktikos atitikimas Orhuso konvencijos nuostatoms.
Pagal Aplinkos ministeriją, Lietuvoje yra viskas gerai su trimis Konvencijos „ramsčiais“ – trimis pagrindinėmis visuomenės teisėmis: gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Tame rašte visoms instancijoms primenama: „Įmonės, ūkio subjektai privalo mažinti gamybos atliekų susidarymą modernizuodami esamas ar diegdami naujas mažaatliekes ar beatliekes technologijas, naudodami atitinkamas žaliavas gamybos procese ir pan. Jei išvengti atliekų susidarymo neįmanoma, jos turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar kitaip naudojamos kiek įmanoma mažiau jų šalinant. Siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Tik tuomet, kai nėra galimybės išvengti atliekų susidarymo, o susidariusių atliekų paruošti pakartotiniam naudojimui, perdirbti ar kitaip panaudoti – apdorotos atliekos (išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip apdoroti) šalinamos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančių teisės aktų, taip pat regionų ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų nuostatos įpareigoja savivaldybes organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad būtų vykdomos teisės aktuose savivaldybėms nustatytos atliekų tvarkymo užduotys: ne vėliau kaip nuo 2013 metų būtų užtikrinta, kad sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos atliekos; iki 2013 metų būtų užtikrinta, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus; būtų užtikrinta, kad antrinės žaliavos (popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas) būtų surenkamos atskirai ir kt.
Minėtų užduočių ir reikalavimų įgyvendinimui savivaldybėms skiriama finansinė parama“.
Deja, savivaldybės tos paramos neima, bet perleidžia savo sukurtam operatoriui, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui. Centras pinigus ima ir dabar vykdo tokį projektą „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kurį įgyvendinus, turėtų ženkliai sumažėti sąvartyne šalinamų atliekų kiekis. Pinigus atliekų tvarkymui ima VAATC, ir dr. A. Spruogis pripažįsta, kad atliekų šalinimas sąvartyne yra žemiausias atliekų tvarkymo prioritetas, bet apie tai rašo rašte taip: „…svarbu vykdyti nustatytas pareigas ir užduotis, privalu ženkliai sumažinti atliekų šalinimą Kazokiškių sąvartyne. Esame susirūpinę Vilniaus regiono savivaldybių neveiklumu organizuojant viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą gyventojams, atsainiu požiūriu į nustatytų atliekų perdirbimo didinimo ir atliekų šalinimo mažinimo užduočių vykdymą, nesugebėjimu tinkamai organizuoti atliekų tvarkymą net skyrus didžiulę valstybės paramą atliekų tvarkymo infrastruktūrai regione sukurti. Vilniaus regiono savivaldybėms nesiėmus veiksmų, kurie užtikrintų projekto „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimą laiku (taip pat atliekų šalinimo sąvartyne sumažinimą), bus svarstomas lėšų, skirtų atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, perskirstymo klausimas“. Iš tiesų, jei tuos pinigus, kuriuos gauna VAATC, perskirstytų savivaldybėms, gal ir daugiau naudos būtų, bet juk tos pačios savivaldybės prieš nepilną dešimtmetį tų pinigų atsisakė, sukurdamos atliekų tvarkymo centrą. Ką tada sukūrė, dabar jau ruošiasi ardyti, nors pasak mero Kęstučio Vaitukaičio, pasirašiusio UAB „VAATC“ steigimo dokumentus, regioniniai atliekų tvarkymo centrai kuriami buvo aukščiausiųjų šalies vadovų nurodymu, tarp kurių, žinoma, buvo ir Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija visais laikais buvo ministerija, tik ministrai keičiasi. Vieni tada kurti rekomendavo, kiti dabar – ardyti. Kaip matome, Aplinkos ministerija, o ne teismai yra teisūs. Teisūs todėl, kad valdininkai uoliai vykdo ne teismų, o ministerijų sprendimus, o pažanga atliekų tvarkyme nejuda nė krust.