Nors Teismo sprendime daug minimi kaltinimo atvejai, padaryta lyg tai žala, net didelė neturtinė žala padaryta, bet galutinė išvada – baudžiamojo nusikaltimo nepadaryta.
Kai prieš šešerius metus buvo sukurpta kaltinimo pažyma, savivaldybės taryba nubalsavo ir mane atleido iš Elektrėnų PSPC direktoriaus pareigų. Aš esu giliai įsitikinęs, kad dalis tuo metu balsavusiųjų tikrai nežinojo, už ką balsuoja. Bet valdančiųjų nurodymas buvo toks. Meras aiškino, kad blogą pasiaiškinimą parašiau, bet vėliau kiti asmenys pasakė – ne pro tas duris ėjai. Balsavo ir pilietiškas tarybos narys (tai atsiminimai iš 1980-84 metų), tai taip pat kerštas. Pabandžiau per teismą apskųsti tą tarybos sprendimą, bet Trakų teismas buvo nepalankus man. Aukštesni teismai svarstyti nelabai ir svarstė. Buvau gavęs informaciją – tai yra politinė byla ir nėra ko jos svarstyti. Taip lyg ir turėjo tuo baigtis. Bet kaip ir buvau rašęs straipsnelį „Mano versija“, taip ir dabar lieku prie tos pat nuomonės., kad viską sukurpė finansininkė. Nežinau kodėl, bet darau prielaidą, kad Edita Paberalienė šešerius metus rašė skundą prokurorams iš pavydo. Du prokurorai nutraukė bylą, apylinkės teismas (pirmą kartą mano naudai) nerado nusikalstamos sudėties ir išteisino. Buvo rašoma toliau. Vilniaus apygardos teismas kažkokiu būdu vis tik rado dalį nusikalstamos veikos ir dalinai nubaudė. Aš, nesutikdamas su tuo sprendimu, apskundžiau nutartį Aukščiausiajam teismui (toliau – AT). AT nutarė panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti apylinkės teismo sprendimą.
Šiek tiek plačiau apie buvusius įvykius. Dėl komandiruočių: į jas vyko visi darbuotojai (ir slaugytojos, ir valytojos, ir gydytojai). Viena iš garsesnių komandiruočių į pasaulinę šeimos gydytojų konferenciją buvo plačiai aprašyta „Elektrėnų kronikoje“, po to aš labai agresyviai gyniau savo darbuotojus. Vyko tada į Graikijoje, Rodo saloje vykusią konferenciją. Konferencija truko 5 dienas. Į ją vyko gyd. E.Paberalienė, S.Nadvodniuk, D.Sekonaitė, L.Ablingienė. Po konferencijos gyd. L.Ablingienė ir gyd. D.Sekonaitė grįžo į namus. Turistinės firmos buvo suorganizuoti du variantai. Vienu pasinaudojo grįžusios iš konferencijos namo, o gyd. E.Paberalienė ir S.Nadvodniuk pasinaudojo kitu variantu: iš Rodo salos lėktuvu nuskrido savaitei poilsio į Turkijos kurortą. Už viską apmokėta iš įstaigos lėšų. Tai E.Paberalienė neskaito prabangia komandiruote. Aš tikėjausi, kad tai yra paskatinimas, bet vėliau, matau, ten poilsiaujant buvo sukurtas planas, kaip pakenkti man. Darbe E.Paberalienė beveik nieko nedarė, kai buvo įdarbinta dar mero pavaduotojo žmona, taip liko nieko nedirbanti. Net nežinojo, ką dirba darbuotojai (o darbuotojų tik 50).
Dar vienas epizodas, apie kurį rašiau: jau dirbant šeimos gydytoju susirgo moteris po gimdymo. Buvo labai aukšta temperatūra – per 40 °C. Paprašiau skirti transportą nuvykti pas ligonę. Gavau atsakymą – nepriklauso. Atseit kitame rajone gyvena. Bet tai tik 40 km. Ir yra ministro įsakymas, kad į namus vykti priklauso, nesvarbu, kur gyvena pacientas. O savaitgalį pati E.Paberalienė su D.Sekonaite vyko į Nidą. Tai 300 km. Jų vykimo priežasties neaiškinsiu.
Atlyginimus skaičiuodavo finansininkė gydytojams ir slaugytojoms pagal sudarytą formulę, kurioje pagrindas buvo prisirašiusiųjų pacientų skaičius ir papildomai skatinamos paslaugos, kurias atlieka gydytojas. Kiek valandų dirba darbuotojas, sutartyje pažymėta, bet atlyginimas nuo išdirbtų valandų visai nepriklauso.
Transporto priemonės buvo įsigytos, kad galėtume pritraukti gydytojus iš Vilniaus ir Kauno. Tomis transporto priemonėmis naudojamasi ir šiandien. Net teko girdėti kaip pavyzdį, kurį galima būtų teikti pedagogams, – medicinoje skirtas transportas, kad turėtų specialistus.
Dar trumpai apie vieną gydytoją. Kadangi viena gydytoja augino sūnų, tai, kad gautų didesnį atlyginimą, įsakymo tvarka buvo priskirti mirusios gydytojos pacientai (apie 800). Taip pasidarė jos didžiausia apylinkė. Ir tuo pačiu gaudavo didžiausią atlyginimą. Jos atlyginimas buvo žymiai didesnis nei mano kaip šeimos gydytojo. O dar buvo priskirta slaugytoja, kuri atlieka labai, labai daug gydytojos darbo.
Kai pasižiūriu atgal, išeina, kad kuriems daugiausiai padėjau, tie… Kaip sakoma patarlėje, nė vienas geras darbas nebūna nenubaustas.
Išteisintas Zenonas Belickas