Tarnavimas kariuomenėje – pajuokavimas virtęs tikrove

Tarnavimas kariuomenėje – pajuokavimas virtęs tikrove

Svaja Kelpšaitė-Degutienė yra Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Biudžeto skyriaus viršininkė kapitonė.

Pirmoji mintis būti kariške merginai gimė mokykloje, per karinio pasirengimo pamokas. „Juokavau, kad eisiu į kariuomenę ryšininke“, – dalinasi mintimis S. Kelpšaitė naujai išleistoje „Versmės“ gimnazijos knygoje. Svaja dabar gyvena Jonavoje, tačiau Elektrėnai – jai vis dar mielas kraštas. Čia gyvena Svajos mama Vanda, sesuo Inga ir brolis Ričardas su šeimomis. Interviu su Svaja kalbame apie mylimą darbą kariuomenėje ir kitą meilę – vaikų globą.

Elektrėnai Jūsų jaunystės miestas. Kokios mintys kyla, kai galvojate apie Elektrėnus?

Kai kas nors kalba apie Elektrėnus, visada matau juos tokius, kokius juos mačiau 1984 vasarą, kai iš Plungės atvykome čia gyventi – didžiulį įspūdį man padariusi žydinčių kaštonų alėja, einant į centrą, daugiaaukščiai namai, miškelis, ežeras, nuostabi erdvė. Taip būčiau apibūdinusi savo svajonių miestą.

Kiek metų tarnaujate Lietuvos kariuomenėje?

Lietuvos kariuomenėje tarnauju kiek daugiau nei 21 metus. Pagal galiojančius įstatymus, jau galėčiau būti pensininke.

Kas lėmė Jūsų apsisprendimą tapti kariške? Ar tėvai pritarė tokiam pasirinkimui?

Tikrai neplanavau ir negalvojau apie tarnybą kariuomenėje. Viskas paprasta ir banalu – buvau baigusi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, turėjau ekonomisto diplomą, dvejų metų stažą bendroje su užsieniu prekybos įmonėje. Šeima, sūnus ir tik nupirktas butas Jonavoje. Jaunos šeimos bandymas įsikurti. Smalsumo vedina užėjau į Darbo biržą ir iškart pasiūlė – reikia vyriausios buhalterės naujai besikuriančiam kariniam daliniui. Viskas tiko idealiai. Vyrą teko įkalbinėti, mama suabejojo, kaip seksis derinti tarnybą ir šeimą. Užtat tėtis buvo laimingas. Žemaitiškai santūrus, bet šypsena ant veido ir ugnelės akyse buvo didžiulė paskata man.

Kariškiai tarnauja rotacijos principu, kai kas kelerius metus keičia tarnybos vietą. Kuri tarnybos vieta Jums buvo artimiausia? Ir už ką buvote atsakinga toje tarnyboje?

Man pasisekė. Kariuomenėje kartu su medikais, teisininkais ir karo kapelionais finansininkai priskiriami specialistų grupei. Atsižvelgiama į tai, kad specialistų nuolat labai trūksta, tad per tą laikotarpį aš tarnauju tik ketvirtame dalinyje. Labai įsimintina tarnyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione, kur finansų karininke tarnavau 6 metus. Daliniui buvo keliami didžiuliai reikalavimai ruošiantis stojimui į NATO, įstojus ir prasidėjus bendriems projektams su Danijos divizija. Tarnaujant tame dalinyje, prasidėjo tarptautinės misijos į Iraką o vėliau ir į Afganistaną. Per maži dar buvo mano vaikai, tad pati nesiryžau vykti į misijas. Paskutinius 10 metų tarnauju Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabe. Esu Biudžeto skyriaus viršininkė. Anksčiau rūpinausi, kad mano dalinys ir kariai turėtų maksimalų finansinį aprūpinimą. Dabar viskas tas pats, tik pasikeitė apimtys.

2011-2012 m. buvote taikos palaikymo misijos Afganistane dalyvė. Kokius įspūdžius ten patyrėte?

Du kartus per 2 metus dalyvavau misijose Afganistane. Pirmoji misija buvo smagi. Didžiulis darbo tempas, kartais pakankamai grėsmingos situacijos, pasikeitusios klimatinės sąlygos – visa tai nublanksta, kai geras, motyvuotas kolektyvas, gera psichologinė atmosfera, smalsumas, nematytas kraštas ir kita kultūra. Sužavėjo karių emocinė stiprybė, fizinė ir psichologinė kultūra. Mačiau basakojus vaikus vasario mėnesį, kai patys šalome lauke su šiltomis žieminėmis striukėmis, visiškai sukiužusias lūšnas ir tiesiog nuostabaus grožio namus vienus šalia kito duobėtose Kabulo gatvėse. Kažkuriuo metu būtent Afganistane suvokiau, kad didelis namas, prabangus automobilis ar rūbai – nieko nereiškia. Tai tik laikina. Svarbiausia – žmogus. Tas, kuris šalia tavęs. Tas, kuriam gali padėti.

Kariškiai dažnai dalyvauja mokymuose, tenka daug keliauti, dažnai ilgą laiką nematyti artimųjų? Ar ir Jūsų tokia kasdienybė?

Asmeniškai mano tarnyba – labai sėsli. Man netenka dalyvauti didžiuliuose mokymuose ir pratybose. Tuo metu, kai kolegos kvėpuoja dulkėmis ar miškų oru, aš dirbu savo kabinete. Skaičiuojam, planuojam ir darom viską, kad pratybos įvyktų.

Prieš keletą metų vienas savaitraštis atliko apklausą, kuri parodė, kad daugiau nei 33 proc. apklaustųjų laiko save Lietuvos patriotais, o 25 proc. atvirai prisipažino nesantys patriotai. Kaip manote, kas lemia tokią situaciją, kaip reikėtų skatinti patriotizmo jausmą?

Manau, kad pradžia yra šeimoje. Ar dažnas gali pasakyti, kad kalbėjo su vaikais apie vieną ar kitą šalies įvykį ar politiką? Dažniau kritikuojam. Garsiai, emocingai ir nekultūringai. Vaikai girdi ir augina mūsų neigimo rūgštyje išmirkytus grūdus. Ir išmoksta viską neigti. Netgi meilę savo šeimai, miestui, šaliai. Žodis patriotas tampa nevykėlio sinonimu. Nebandom diskutuoti šeimoje, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, kodėl vienaip ar kitaip pasielgė eilinis pilietis ar politikas, ką reikėtų padaryti, kad, pavyzdžiui, nebūtų mokytojų streiko. Visai įdomu išgirsti nuomonę be išankstinio nusistatymo, kad visi Seime vagys, o visi kiti – lochai, nepatekę į Seimą. Reikia kalbėti. Paprastai, suprantamai ir su pavyzdžiais. Ir užuot rodžius TV laidas apie degradavusius, gailesčio vertus, geriau parodyti gražius pavyzdžius.  

Šiais metais Seime buvo išsakytas siūlymas mokyklose organizuoti karinio pasirengimo pamokas? Žinau, kad pati mokykloje lankėte kovinio rengimo pamokas. Ar pritartumėte siūlymui atnaujinti šias pamokas?

Juokinga, bet pirmą kartą tai, kad aš tarnausiu kariuomenėj aš garsiai pasakiau būtent kovinio rengimo pamokoje. Tai buvo pajuokavimas. Rimtu veidu ir balsu. Žadėjau būti medike arba ryšininke. Ir pasibaisėjusio mokytojo veido išraišką taip pat pamenu… Taip, aš pritarčiau. Gal kam atrodys baisu, kad reikia žygiuoti, ardyti ginklą ar suteikti pirmąją medicininę pagalbą, bet tai moko kolektyvinio darbo, drausmės, atsakomybės.

Kaip Jūs leidžiate laisvalaikį, kokie jūsų hobiai?

Prieš keletą metų visą savo laisvalaikį skirdavau mezgimui ir nėrimui. Deja, po rankos traumos, šiuo metu viską teko atidėti. Šeimoje auga keturi paaugliai, tad nemažai laiko atima bendravimas su jais, darbai nuosavame kieme. Labai mėgstu gėles. Prisiminiau šachmatus.

Sakėte, kad turite du vaikus. O kas tie keturi paaugliai namuose?

Taip, aš turiu savo 2 vaikus. Gyvenu su širdies draugu ir auginame jo 11 metų dukrą Korneliją, kurios mama mirė, kai mergaitei nebuvo 3 metų. Ir dar globojame 3 berniukus – 14 m. Giedrių, 15 m. Aivarą ir 16 m. Robertą. Čia mūsų ir džiaugsmas, ir darbas, ir viltis.

Šiais laikais žmonės nesiryžta dviejų vaikų gimdyti, o jūs globojate net tris vaikučius. Kaip priėmėte tokį sprendimą? Turbūt tokia didelė šeimyna – nemenkas iššūkis?

Turiu 2 savo suaugusius vaikus: 22 m. sūnų Ričardą ir 20 m. dukrą Eglę. Abu dirba ir gyvena Anglijoje jau keletą metų. Sūnaus paauglystė buvo pakankamai sudėtinga, o dar mano misijos tikrai nepadėjo santykiams. Mažoji mergaitė taip pat sudėtingo charakterio. Žodžiu, po misijų ir dviejų nepaprastų vaikų mane vargu ar kas išgąsdintų. Vaikystėje pati prašiau paimti vaiką iš vaikų namų. Man buvo be galo jų gaila. Globoti vaikus paskatino kolegų šeima. Jie augina savo 3 berniukus ir globoja mergaitę. Užstrigo jų žodžiai – negi po tarnybos kariuomenėje susikrausi lagaminus, apleisi namus ir važiuosi pas vaikus laimės ir pinigų ieškoti? Viską galima turėti ir Lietuvoje. Turiu namus, mėgstamą darbą ir tikrai man patinkantį užsiėmimą – auginti vaikus. Niekada nepasigailėjau savo sprendimo. Kai matai, kaip jie pasikeitė, kiek kartu pasiekėme, visiškai pasimiršta ir nerimas, neviltis, pakilęs kraujospūdis ar sugadintas turtas – tiesiog labai, labai smagu ir gera.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Virginija Jacinavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų