Tarmių metams baigiantis

Tarmių metams baigiantis

2013-ieji paskelbti Tarmių metais. Dauguma šį pavadinimą girdėjo, o gal ir pats daug kartų kartojo. Tačiau kaip buvo tirtos tarmės mūsų kraštuose – žino nedaugelis.

Išsamiai tarmės Lietuvoje buvo tirtos 1941–1943  ir 1951–1970 metais. Tačiau nuo paskutinio tarmių tyrimo praėjo daugiau kaip 40 metų. Lietuvių kalbos institutas numatė atlikti išsamų tarmių Lietuvoje tyrimą, nes pasikeitė politinė, socialinė, kultūrinė ir demografinė situacija Lietuvoje ir už jos ribų, todėl buvo būtina  surinkti ir paskelbti naujos medžiagos iš visų lietuvių tarmių, patikslinti lietuvių kalbos tarmių ir patarmių ribas, vienu metu surinkti svarbiausius sociolingvistinius duomenis iš viso lietuvių kalbos ploto ir atlikti pirminę jų analizę.

Projektas buvo vykdomas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę VP1-3.1-ŠMM- 07-V  „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Buvo numatyta atlikti visų 735 punktų Lietuvoje ir 15 punktų užsienyje patikrą, optimizuoti toliau tirtinų punktų tinklą, sukurti bendrą sociolingvistinių ir geolingvistinių tarmių tyrimų metodiką, iš optimizuoto tinklo punktų surinkti kontrolinių skaitmeninių garso įrašų (iš punkto ne mažiau kaip 6 x 1,5 val.) ir iš jų sudaryti atvirąjį (su internetine prieiga) XXI a. lietuvių tarmių garso įrašų archyvą, šių įrašų pagrindu atlikti pirminę fonetinę analizę, kuri padėtų patikslinti tarmių ir patarmių ribas, atlikti pirminę sociolingvistinių ir geolingvistinių tarmių duomenų analizę, jų pagrindu parengti ir išleisti atlasą XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sudaryti naują (su patikslintomis tarmių ir patarmių ribomis) interaktyvų lietuvių tarmių žemėlapį. Tyrimo eigą ir gautus duomenis numatoma pristatyti naujais interneto puslapiais Lietuvių kalbos instituto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis, parengti ir publikuoti surinktą medžiagą.
Lietuvių kalbos instituto numatyti ir atlikti darbai didžiuliai. Jau galime naudotis tyrimo rezultatais. Tereikia tik susirasti el. adresą www.tarmes.lt ir atlikti paiešką pagal vietovės pavadinimą arba punkto numerį.

Vienas iš 735 punktų yra 556 punktas – Kietaviškės. O jį suaktyvinus, galima rasti ir pasiklausyti šešių pateikėjų pasakojimų. Tačiau kaip vyko pats tyrimas?
Į Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejų kreipėsi Lietuvių kalbos instituto mokslininkas Robertas Kudirka. Taip, jūs neapsirikote, tai Vinco Kudirkos ainis. O kas gali nepatalkinti tokiam kilniam tikslui? Mokslininkas paaiškino, kad pateikėju gali būti tik žmogus, kuris toje vietovėje gyvena visą laiką, t.y. nebuvo išvykęs gyventi kitur, jeigu tai moteris, tai ji gali būti ištekėjusi į gretimą kaimą arba iš gretimo kaimo atitekėjusi į Kietaviškes. Vyrams reikalavimai buvo tokie pat. Pageidavo bent 6 respondentų, bet jų galėjo būti ir daugiau.

Mokslininko pageidavimai buvo aiškūs. Su mokytoja Marijona Binkuliene (ji dar geriau nei aš pažinojo tenykščius žmones) sudarėme galimų respondentų sąrašą ir pradėjome tartis su žmonėmis dėl galimo susitikimo ir pokalbio su R. Kudirka. Būsimus respondentus įspėjome, kad pokalbis truks iki 2 valandų ir bus įrašomas. Dalis gyventojų sutiko, o kai kurie atsisakė. Informavome mokslininką, kad jau esame pasiruošę ir 2012 m. rugpjūčio 10 dieną į Kietaviškes atvažiavo R. Kudirka. Prasidėjo kelionė po kaimus. Aplankėme Kareivonių, Senųjų Kietaviškių ir Naujųjų Kietaviškių kaimus. Moterys labai gražiai su mokslininku bendravo, dalinosi savo prisiminimais ir tik vakarop mums prireikė dar vieno pateikėjo, nes ne visi mūsų prikalbinti žmonės atitiko reikalavimus. Pažindama žmones, labai greitai radau paskutinę respondentę. Baigiantis dienai, užduotis buvo įvykdyta.

Tačiau tai buvo tik pradžia. Mokslininkas užrašytą medžiagą išsivežė, o mes likome laukti rezultatų. Jų laukėme iki 2013 metų. Ir galiausiai atėjo laiškas:

„Sveiki,
Kietaviškių vietinės kalbos fragmentai įkelti į tinklalapį:  
1) eikite į:  www.tarmes.lt
2) paskui dešinėje viršuje pasirinkite: Kietaviškės 556,
3) pasirinkite audiofragmentą ir paklausykite.
Kietaviškių tarminė kalba dar išlaikyta, šios vietos patarmė: vakarų aukštaičiai kauniškiai.
Ačiū už pagalbą, tokius šviesius dalykus ilgai atsimenu. doc. dr. R. Kudirka (VU KHF)“

Labai greitai susiradome tinklalapį, juk knietėjo sužinoti, kaip atrodo mūsų pateikėjų medžiaga ir kurių pateikėjų pasakojimus galime išgirsti. Pirmoji pateikėja Aldona Binkulienė pasakojo „Apie rusus“, antroji – Eleonora Gudelienė – „Apie Kietaviškes ir darbą“, trečioji – Adelė Ščerbavičienė – „Apie mojavas“, ketvirtoji – Antanina Kierienė – „Apie žuvininkystę ir ūkininkavimą“, penktoji – Emilija Česonienė – „Apie atmintį, planus, tikėjimą“, šeštoji – Lionė Kralikauskienė – „Apie praeitį, darbą, ūkį ir tėviškę“. Nors pateikėjos kalbėjo apie 2 valandas, jų pasakojimai tinklalapyje skamba 2-3 minutes. Išrinktos svarbiausios lietuvių kalbai reikšmingos pasakojimų vietos.  Pateikėjų pavardžių tinklalapyje nerasite, ten yra nurodyti tik gimimo metai, lytis ir kaimas. Suaktyvinę punkto pavadinimą, suradome ir R.Kudirkos užpildytą Kietaviškių punkto anketą. Mes mokslininkui truputį padėjome ankstesne medžiaga: lietuvių kalbos institutui padovanojome monografiją „Kietaviškės“ ir vietovardžių tyrimo medžiagą, kurią surinkę buvome seniai, bet vis neprisiruošėme perduoti institutui.

Mokslininkas mums parašė, kad mes esame vakarų aukštaičiai kauniškiai, bet suaktyvinus tarmių žemėlapį, mūsų vietovę žymintis taškas yra ties riba vakarų aukštaičių kauniškių ir pietų aukštaičių.

Kietaviškėse tyrimas baigtas, žinomi tyrimo rezultatai. Įdomu buvo talkinti tiriant savo vietovę, o dar maloniau, kad turime puikią medžiagą mokinių ugdymui ir savo vietovės pažinimui bei pristatymui. Kviečiu ir jus pasiklausyti mūsų kraštiečių pasakojimų. Kitas tarmių tyrimas bus negreit. Tai buvo puiki galimybė patalkinti išsaugant tautiškumą ir lietuvybę. Manau, kad ja mes tikrai pasinaudojome.

Kraštotyros muziejaus vadovė Danutė Gudelienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų