Rugsėjo 1-ąją į Elektrėnų savivaldybės mokyklas susirinkę mokiniai ir mokytojai, vertindami savo ugdymo bei darbo sąlygas, tikisi, jog naujieji mokslo metai bus geresni nei buvę. Tai natūralus, kiekvienais metais gyvas noras, tačiau tik laikas parodys, ar viltys išsipildys.
Išbandymai
Mūsų mokyklų, kaip ir visos Lietuvos, laukia dideli išbandymai žiemą dėl vis didėjančių elektros, kitų komunalinių paslaugų kainų. Vyriausybėje ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje jau puse lūpų kalbama apie grįžimą prie nuotolinio mokymo arba žiemos ir vasaros atostogų trukmės keitimą (pirmas ilginant, o antras trumpinant), taip siekiant bent kiek sutaupyti pastatų išlaikymui reikalingas lėšas. Mokytojai ir kiti darbuotojai laukia naujienų apie atlyginimų didėjimą, nes tiek Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, tiek parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo numatytas algų didinimas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Tačiau visą vasarą švietimo profesinių sąjungų inicijuotos derybos nedavė apčiuopiamų rezultatų, nes Vyriausybės derybininkai kol kas nenori prisiimti jokių įsipareigojimų. Šiek tiek aiškiau bus rugsėjo viduryje, kai Finansų ministerija paskelbs ekonominės raidos prognozes ateinantiems metams.
Tūkstantmečio mokyklos
Panašu, jog artimiausiais metais mūsų savivaldybę aplenks ir plačiai ištrimituotos Tūkstantmečio mokyklų programos milijonai. Vasarą paaiškėjo, jog savivaldybės pateikta paraiška – pažangos planas – kartu su Švenčionių ir Šilutės savivaldybėmis pateko į trečią, paskutinę grupę. Į šią grupę patekę pažangos planai, turi daug, bet „nebūtinai esminių trūkumų“. Tai, jog ne viskas blizga Elektrėnų krašto švietime, atskleidė prieš savaitę paskelbta šalies ir savivaldybių švietimo būklės ataskaita „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2022“. Šioje ataskaitoje skaitome, jog per pastaruosius ketverius (2018–2021) metus Lietuvoje švietimu pasitikinčių gyventojų dalis paaugo 6,2 proc. punkto, t.y. švietimu pasitikėjo maždaug kas antras Lietuvos gyventojas (48,2 proc.) ir tik kas dešimtas nepasitikėjo. Taip pat randame informaciją apie Lietuvos švietimo vertinimą tarptautiniame kontekste. Londono „Legatum“ instituto sudaryto Pasaulinio gerovės indekso 2021 m. duomenimis, Lietuvos švietimas įvertintas 28 vieta iš 142 šalių ir tai yra 7 pozicijomis žemiau nei 2020 m. Taigi problemų netrūksta. Ataskaitoje galima rasti nemažai informacijos apie švietimo sistemos padėtį Elektrėnų savivaldybėje. Ši informacija turėtų padėti savivaldybės tarybos nariams ir administracijos darbuotojams įvertinti jau priimtus sprendimus bei planuoti būsimus.
Statistika
Pradžiai šiek tiek statistikos, kuri padeda įvertinti, kokią vietą visos šalies švietime užima Elektrėnų savivaldybės mokyklos, jose besimokantys mokiniai bei dirbantys mokytojai. 2021 metais (nors ataskaita skelbiama 2022 metais, tačiau visi duomenys yra už prieš tai buvusius) savivaldybėje veikė 8 bendrojo ugdymo mokyklos (pradinės, progimnazijos ir gimnazijos), 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos (vaikų darželiai), 2 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos ir 1 profesinio mokymo įstaiga. Visose jose mokėsi 4 774 mokiniai. Tai yra kiek mažiau nei vienas procentas visų Lietuvos moksleivių. Dėmesio verta aplinkybė, jog mažiau nei 5 proc. vaikų nuo 3 metų yra vežami į mokyklas. Visoje Lietuvoje šis procentas yra didesnis ir tai rodo, kad savivaldybės mokyklų tinklas yra tvarkomas gerai. Visgi, pagrindinis švietimo sistemos rodiklis yra ugdymo rezultatai ir čia matome nerimą keliančių ženklų.
Rodikliai
Vieni svarbiausių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo rodiklių yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai. Mūsų savivaldybėje abiturientų, išlaikiusių 3 ir daugiau VBE, procentinė dalis yra didesnė nei panašiose savivaldybėse, tačiau yra nemažas atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų. Tačiau visų VBE (išskyrus fizikos ir geografijos) rezultatai yra žemesni nei šalies vidurkis. Paskutiniais metais išaugo per PUPP bent pagrindinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, tačiau ji yra mažesnė nei panašių savivaldybių. Ieškant tokio atsilikimo priežasčių, visų pirma, į akis krenta prastas mokinių aprūpinimas mokymo priemonėmis. Pavyzdžiui, 100 savivaldybės mokinių tenka vos 15 kompiuterių, kai panašiose savivaldybėse šis rodiklis yra dvigubai didesnis. Panaši situacija yra ir mokyklas aprūpinant daugialypės terpės projektoriais ir sąveikiosiomis lentomis. Akivaizdu, jog be pažangių mokymosi priemonių net ir geriausiems mokytojams yra sunku pasiekti gerų rezultatų. Kitas geresnių mokinių mokymosi rezultatų gerinimo rezervas – daugiau aukštas kvalifikacines kategorijas turinčių mokytojų skaičius.
Pedagogai
Vos 35 procentai Elektrėnų savivaldybėje dirbančių mokytojų turi mokytojo metodininko ar mokytojo eksperto kvalifikacines kategorijas, kai šalyje tokių yra bent 10 procentų daugiau. Tokia situacija susiklostė todėl, jog savivaldybėje nėra skiriama pakankamai lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Dar vienas svertas gerinti moksleivių mokymosi ir mokytojų darbo sąlygas – mokinių skaičiaus klasėse (tai visų pirma aktualu Elektrėnų ir Vievio mokykloms) mažinimas. Tačiau savivaldybės taryba juo nesinaudoja ir paskutiniame posėdyje patvirtino net didesnį nei Vyriausybės leistą mokinių skaičių keliose pradinio ugdymo klasėse. Taip ne tik bloginamos sąlygos mokiniams ir mokytojams, bet neskaidriai naudojamos švietimo lėšos. Tiesa, mūsų savivaldybės kol kas praktiškai nepalietė vis garsiau aptarinėjama mokytojų trūkumo problema. Neabejotinai tai yra tiek išmintingos mokyklų vadybos veiklos rezultatas, tiek ir pirmus metus pradėtų taikyti pedagogų pritraukimo į mokyklas priemonių, kurias patvirtino savivaldybės taryba, taikymo pasekmė.
Ugdymo bėdos
Atskirai reikia paminėti įtraukiojo ugdymo situaciją mūsų mokyklose. Įtraukusis ugdymas reiškia lanksčią švietimo sistemą, kuri užtikrina visų vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl savo negalios, lyties, tautybės ar kitu pagrindu, užtikrinant visiems vaikams teisę mokytis bendroje mokymosi aplinkoje, visiems besimokantiesiems sukuriant lygias mokymosi galimybes. Tam reikia specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyti mokyklos aplinką, suteikti individualizuotos pagalbos priemones bei specialistų pagalbą ugdyti savo asmenybę, talentus, kūrybingumą ir gebėjimus, mokantis drauge su visais. Paskutiniais metais įtraukiajam ugdymui yra skiriamas išskirtinis dėmesys, skiriant didelius finansinius išteklius bei ruošiant pagalbos mokiniui specialistus. Deja, Elektrėnų savivaldybės mokyklose yra nemažos problemos diegiant įtraukųjį ugdymą. Jose trūksta švietimo pagalbos specialistų, kurių darbas yra viena iš sėkmingo įtraukiojo ugdymo diegimo prielaidų. Todėl neturėtų stebinti faktas, jog mūsų savivaldybės mokiniams švietimo pagalbos lėšų skaičiuojant vienam mokiniui yra skiriama kone mažiausiai Lietuvoje – apie 150 Eur (panašiose savivaldybėse tam skiriama per 210 Eur). Nerimą kelia ir tai, jog tik 50 proc. specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų įtraukta į neformaliojo ugdymo veiklas, kai panašiose savivaldybėse tokių vaikų yra daugiau kaip 60 proc.
Trūksta dialogo
Apibendrinant aukščiau paminėtus faktus bei tendencijas, Elektrėnų savivaldybės gyventojai neturėtų labai skųstis jų vaikams teikiamu švietimu. Iš kitos pusės, akivaizdu, jog yra nemaža vietų, kur situacija galėtų būti geresnė. Vienas iš efektyviausių mokyklų bendruomenėms geriausių sprendimų priėmimo kelių – tarimasis su šiomis bendruomenėmis. Tačiau mūsuose nėra įkurta savivaldos lygio konsultacinė institucija švietimo taryba, nėra veikiančios savivaldybės švietimo šakos kolektyvinės sutarties. O mokyklų bendruomenėms atstovaujanti švietimo tarybos veikla bei švietime dirbančių darbuotojų socialines-ekonomines teises išplečianti kolektyvinė sutartis yra laiko patikrinta tarimosi su visuomene, geriausių sprendimų paieškos forma. Taigi, sukūrus lygiateisiu dialogu su visuomene grįstą sprendimų priėmimo mechanizmą, Elektrėnų savivaldybės valdžia galės priiminėti spartesnę pažangą bei geresnius mokinių ugdymo rezultatus laiduojančius sprendimus. Ir tada, pasitinkant kitus mokslo metus, bus daugiau optimizmo ir net didžiausi pesimistai, vertindami mūsų švietimo sistemą, matys artipilnę, o ne pustuštę stiklinę.
Audrius Jurgelevičius
Dovilės Galambiauskaitės nuotr.