Kartu su savo mažuoju beveik kasdien apeiname visus Elektrėnus. Akį džiugina gražiai tvarkomas miestas, mano mažylis džiaugiasi pamatęs mažus traktoriukus – „šienapjoves“, kurie, tai vienoj, tai kitoj miesto vietoj šienauja žolę. Tačiau pasidžiaugti galime tik kitais miesto skverais, parku, paežere, taip kaip džiaugiamės ir šalia kito, Elektrinės gatvės namo, esančia žaidimų aikštele. Deja, mūsų namo žaidimų aikštelę šiemet „dideli dėdės“ užmiršo…
Čia dabar galima žaisti nebent slėpynių, nes žolė tokia aukšta, jog sūpynių beveik nebesimato…Aplenkiame prie savo namo esančią žaidimų aikštelę, nes bijome, kad mažasis čia „nepasigautų“ erkių ar nesusižalotų dėl išardytos smėlio dėžės, sulūžusios „čiuožyklos“. Nežinau, kodėl Elektrinės g. 11 namo vaikai, šią vasarą „neturi“ žaidimų aikštelės…Gal todėl, kad „barakiniai“ esame? Žiauru, bet ne kartą teko girdėti vaikus iš gretimo namo taip kalbant… Regis, ir mokesčius mokame vienodai už aplinkos tvarkymą. Aš savo vaikui dar randu ir kitų užsiėmimo būdų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie daugiau laiko praleidžia lauke nei namuose, kadangi žaidimų aikštelė jau neįžengiama, tai jie rado kitų užsiėmimų – šokinėja ant šalia konteinerių išmestų senų baldų, daužo laiptinių duris, keliauja per kitas mieste esančias žaidimų aikšteles ne visada su geriausiais ketinimais. Žinoma, niekas neatėjo ir nesulaužė mums aikštelės ir sūpynių – padarėme tai patys, bet jeigu jau turime lėšų jas įrengti, tai gal raskime lėšų ir jas sutvarkyti, na, bent jau apšienauti… PRAŠOME – GRĄŽINKITE MUMS ŽAIDIMŲ AIKŠTELĘ!