Vievio sodų bendrija „Šaltupys“ – tarsi mažas miestelis Pilypiškių kaime. Tvarkingai sužymėtos gatvės, vos ne kiekvienas sodininkas išsikasęs tvenkinį, prie kurio ir saulutėje pasilepina, ir pažvejoja. Šalia sodų bendrijos ošia miškas, kur sodininkai ne tik grybauja ir uogauja, bet vis ieško įstatuose ir įstatymuose spragų, kad kaip nors dalelę miško paverstų nuosavybe. Tarp 200 sodininkų vieni čia tikrus dvarus pasistatę, kai kurie – gyvenamuosius namus, dar kiti – tik vasarnamius. Yra ir tokių, kurie neturi statinių ir savo sklypų neprižiūri. Tarp sodininkų dar yra keletas tokių, kurie naudojasi sodų bendrijos vandeniu, keliais, bet nesutinka susimokėti (6 Lt už arą) mokesčių. Apie tai laikraštyje „Elektrėnų kronika“ 08- 07 rašė Virginija Jacinavičiūtė.
„Šaltupio“ sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Dalinkevičius dėkojo redakcijai: po V. Jacinavičiūtės straipsnio daugelis nusišienavo savo sklypus, atnešė skolas. Bet Jelena Grigorjeva, turinti du sklypus ir užsitvėrusi kampelį miško, nuo 2008 metų sodų bendrijai mokesčių nemoka ir mano, kad mokėti privalo tik už vandenį. Paaiškinti įstatymus ir įstatus lietuviškai nekalbanti ir nesanti Lietuvos pilietė J. Grigorjeva prašė redakcijos. Ji 1999 metais pirko du sklypus iš fizinių asmenų, kurie apiforminti kaip vienas sklypas Nr. 168 ir iki 2008 metų mokėjusi mokesčius kaip už vieną sklypą. Už 2008 metus dar nesumokėjo, nes nesuranda buhalterės. Pilietė J. Grigorjeva mano, kad ir skola 562,93 Lt priskaičiuota neteisingai. Ji nėra parašiusi prašymo įstoti į sodų bendriją, tai ir nesanti bendrijos narė, tik esanti Pilypiškių kaimo gyventoja. Miško sklypą jos žentas panaudai gavęs iš buvusio sodų bendrijos pirmininko Jono Marmos pagal sutartį. Dabartinis pirmininkas V. Dalinkevičius sutartį, pagal kurią sodininkams leista naudotis mišku, per teismus bandys pripažinti negaliojančiais. 562,93 Lt priskaičiavęs už sklypą bendrijos sąraše J. Grigorjevos vardu įrašytu Nr. 168A.
Pirmininkas atvirkščiai, skundžiasi, kad bijo į aptvertą ir šunų saugomą sodybą vienas eiti, todėl eina tik su valdybos nariais, bet pokalbiai prie tvoros baigiasi niekuo. J. Grigorjeva nenori išgirsti ir suprasti sodų bendrijos reikalavimų. Kadangi J. Grigorjevos vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, valdybos nariai nežino, kada jis būna namuose. Pasak V. Dalinkevičiaus, kadangi valdiško miško negalima nei išsipirkti, nei išsinuomoti, sodų bendrijos valdyba sieksianti, kad miškas išnuomotas sodininkams vėl taptų prieinamas visiems. Įžeidimus dėl rusakalbystės J. Grigorjevai, pirmininkas neigia, teisindamasis, kad jis visai stengiasi pats su piliete J. Grigorjeva nesikalbėti.
Juristas G. Ratkevičius:privalo mokėti
J. Grigorjevai, prašiusios kompetentingo asmens paaiškinimo, jau paaiškinome. Kitiems skolininkams – tiek Vievio, tiek Elektrėnų sodų bendrijose – vertėtų grąžinti susidariusias skolas, kad betaupant ar piktnaudžiaujant, netektų sumokėti kelis kartus daugiau. Ir nors sodų bendrijos gyvena tarsi atskiros respublikos respublikoje, pagal pačių nustatytas taisykles, įstatymų laikytis vis tiek privalu.