Kolektyviniai sodai, pasak istoriko Ramūno Trimako, – nuostabus sovietinis fenomenas, daugelį žmonių išgelbėjęs nuo skurdo, padėjęs neatitolti nuo žemės į miestus besikeliantiems žmonėms. Dabar kolektyviniai sodai jau vadinami sodų bendrijomis, o pakeitė jie ne tik pavadinimą, bet ir vaizdą. Kolektyviniai sodai virsta gyvenvietėmis, savininkai į sklypus žiūri ne tik kaip į vietą daržovėms užsiauginti, bet kaip į poilsio oazę, kurioje gera atsipūsti po sunkios darbo dienos, todėl visaip puoselėja savo žemės plotelį.
Pirmieji sklypelius tuometiniuose kolektyviniuose soduose gavo Lietuvos elektrinės bei Vievio paukštyno darbuotojai. „Versmės“ sodų bendrijoje pirmasis sodo namelį 1979 m. pasistatė paukštyno darbuotojas Alfonsas Eimontas, kuris jau antrus metus šiai sodų bendrijai pirmininkauja. Su juo „Elektrėnų kronika“ kalbėjosi apie sodų bendrijos „Versmė“ džiaugsmus ir rūpesčius.
Prisėja dilgėlių
Didžiausia sodų bendrijos „Versmė“ problema – apleisti sklypai. Bronius Petronis metai iš metų kantriai rauna dilgėles iš savo daržo. Joms augti ypatingų sąlygų nereikia, tačiau kai dėl nešienautos kaimynų žolės jų nuolat prisisėja, nėra būdų užkirsti kelią jų plitimui. B. Petronis nesiskundžia, nes paprasčiausiai nėra kam. Nei jis, nei sodų bendrijos „Versmė“ valdybos pirmininkas Alfonsas Eimontas nėra matę naujųjų sklypo savininkų, kurie nusipirkę jį iš Broniaus Tarulio, paprasčiausiai pamiršo. Pasak A. Eimonto, pirkdami sodo sklypą, naujieji savininkai iš sodų valdybos turi gauti pažymą, kad buvę savininkai neturi skolų, tačiau su tokiu prašymu niekas nesikreipė, tad surasti naujuosius šeimininkus yra tas pats, kas pagauti vėją laukuose. Apleistas sodas yra paskendęs piktžolėse, namas užkaltais langais primena landynes iš siaubo filmų, o kaimynams telieka rauti piktžoles – tokia situacija Žvaigždžių gatvėje.
Veisiasi erkės
Tai ne vienintelė problema „Versmės“ sodų bendrijoje. Visvaldo Kuliešiaus šeimos sodyba išpuoselėta taip, lyg jau nebūtų ką tobuliau ir gražiau sugalvoti – nušienauta žolytė, gėlynai, takeliai… Tačiau kaimynystė šių elektrėniečių taip pat nedžiugina. Čia pat – žolių, krūmokšnių, vaismedžių raizgalynas, per kurį vos ne vos įžiūrimas riogsantis apleistas sodo namelis. Anksčiau ši sodyba priklausė Janinai Martinėnienei, o po jos mirties atiteko dukrai iš Kauno Giedrei. Tačiau jai, pasak A. Eimonto, sodo sklypo padėtis ar kaimynų gerovė visiškai nerūpi. Bendrijos valdyba surado Giedrės kontaktus, skambino bei siuntė laiškus su prašymais sutvarkyti sklypą bei mokėti nario mokesčius, tačiau prašymai teisininkės specialybę turinčios savininkės nesugraudino. Pasak A. Eimonto, ji tiesiog atšovė, kad neturi pagrindo mokėti mokesčių, nes čia negyvena. Pirmininkas nesitiki, kad su teisininke pavyks rasti bendrą kalbą. O kitas apleisto sklypo kaimynas Algirdas Žitkevičius bijo arčiau brūzgynų ir artintis. Kol prisikrauna karutį netoli išberto žvyro, aplimpa ligas platinančiomis erkėmis.
Nusiperka, kad parduotų brangiau
„Versmės“ sodų bendrijoje yra apie 60 sklypų, kurių savininkai ten pasistatę gyvenamuosius namus. Vienas tokių – Andrius Narbutas, kurio sodyba viena pavyzdinių visoje bendrijoje, tačiau ir jis kartu su kitu kaimynu Nikolajumi Balinsku skundžiasi kaimynais. A. Narbutas ne tik savo teritorijos nemažą plotą apšienauja ir medžius geni, tačiau dar ir kaimynų pusėje pakelės žolę nupjauna ar ne vietoje pasodinto klevo lapus grėbia. Pasak sodininkų, rudenį nukritę lapai pasidaro slidūs ir kelia pavojų, tačiau tikėtis, kad savininkai lapus sutvarkys, vilties mažai, nes jie senyvo amžiaus ir ligoti. Pasak kaimynų, kadaise už ši sodą vienas pirkėjas siūlė didelę sumą, tačiau vieno savininkų dukra tikėjosi, kad įvedus eurą, kaina bus dar didesnė. Tačiau atsitiko priešingai – kaina žymiai sumažėjo. O dabar sodas merdėja apleistas. Valdybos pirmininkas A. Eimontas sako, kad dabar vienintelė išeitis kaimynams – susivienyti ir parašyti prašymą valdybai, kad klevas būtų nupjautas. Tik tada valdyba galės kreiptis į Elektrėnų seniūną ir galbūt medis bus nupjautas. Pirmininko manymu, soduose, apskritai, ne vieta dideliems medžiams.
Pasak A. Eimonto, dauguma apleistų sklypų yra tokie, kuriuos nusiperka vien dėl to, kad tikisi vėliau parduoti brangiau. O kol savininkai laukia, kaimynai priversti gyventi greta piktžolių, erkių, krentančių lapų…
Tikisi kelius perduoti savivaldybei
„Versmės“ sodų bendrija yra suskirstyta į 495 sklypelius. Dauguma sodybų savininkų puikiai tvarkosi, tačiau yra ir apie 30 apleistų sodų. Kaip ir visose bendrijose, „Versmėje“ yra skolininkų, kurie nepajėgia sumokėti 15 litų už arą metinio mokesčio. Tokių bendrijoje bent 100, kai kurie jau sukaupė skolą už kelerius metus. Nepaisant to, visoje sodų teritorijoje yra tvarka, už nario mokestį visur buvo pastatyti gatves žymintys ženklai, todėl rasti reikiamą sodą – ne problema. Visur ties pagrindinių kelių sankirtomis lentelės įspėja, kad už šiukšlinimą gresia didelės baudos.
Sodų bendrija „Versmė“ jau antrus metus pati nebesirūpina elektros tinklais, šį darbą perėmė kompanija „Lesto“. Dabar A. Eimontas tikisi, kad pavyks ir kelių priežiūros darbus perleisti Elektrėnų savivaldybei. Iš sodo nario mokesčio surinktų lėšų neužtenka tinkamai prižiūrėti kelius, likviduoti vandentiekio avarijas. Mat per metus surenkama iki 55 tūkstančių litų, iš kurių dauguma skiriami išmokėti algoms pirmininkui, buhalterei, santechnikui bei elektrikui. Dar 13 tūkstančių litų suryja elektra varoma vandens siurblinė. 2011 metais kelių remontui iš nario mokesčio buvo skirta 11 tūkstančių litų, o keliai nuolat blogėja, po žiemos tampa duobėti.