Socialinių darbuotojų kasdienybė: įvertinti aplinkybes

Socialinių darbuotojų kasdienybė:  įvertinti aplinkybes

Julija Kirkilienė

Lietuvą sukrėtusi tragedija, kai girtuoklis žmogus nužudė tris pagyvenusias moteris ir socialinės darbuotojos padėjėją, neaplenkė ir Elektrėnų. Pagyvenę žmonės, ypač gyvenantys kaimuose, namų duris užsirakina ir bijo įleisti net juos lankančius socialinius darbuotojus. O šie dirba savo įprastą darbą – įvertina aplinkybes, pasijutę nesaugūs, kviečia pagalbos tarnybas, bet dažniausiai padeda žmonėms, kuriems jų pagalbos reikia.

Pasitikėjimas

Elektrėnų socialinių paslaugų centre, kuriam priklauso ir Pagalbos namuose tarnyba, dirba 80 darbuotojų: iš jų – 19 socialinių darbuotojų ir 40 jų padėjėjų. Pagalbą namuose gauna 101 žmogus, dienos socialinę globą – 41. Socialiniai darbuotojai lanko 146 socialinės rizikos šeimas. Socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė sako, kad per 15 metų nuo centro įkūrimo įsimintiniausi atvejai buvo, kai ją su kita darbuotoja vienas socialinės rizikos šeimos narys buvo uždaręs namuose ir grasino padegti. Bet daugiausia buvę gražių atsitikimų, kai žmonės socialiniams darbuotojams dėkoja už pasitikėjimą tada, kai niekas žmogumi jau netikėjo. Į kalbas, kad socialinius darbuotojus reikia aprūpinti kažkokiomis savigynos priemonėmis, direktorė žiūri skeptiškai: socialinių darbuotojų misija yra padėti žmogui, siekti, kad juo pasitikėtų. O koks bus pasitikėjimas, jei socialinis darbuotojas ateis ginkluotas?

Toks darbas

unnamedSocialinių darbuotojų padėjėjai žmonėms, norintiems jų paslaugų, pagamina valgį, padeda užsiregistruoti pas gydytojus, nuperka vaistų, padeda buityje. Sunkią negalią turintiems žmonėms jie teikia dienos socialinę globą. Už socialines paslaugas žmonės moka savivaldybės tarybos nustatytą mokestį, jei jų pajamos – pensija ar kitos išmokos – viršija 204 eurus per mėnesį. Mokesčiai už paslaugas priklauso tik nuo pajamų, bet visai nepriklauso nuo turimo turto. Žmonės dažniausiai socialinių darbuotojų labai laukia…

Dažniau problemų socialiniams darbuotojams būna su paslaugas gaunančiųjų artimaisiais. Būna, kad artimieji, pasiėmę pensiją ar pašalpą, pačiam globojamajam nenuperka būtiniausių higienos priemonių ar net maisto. Socialiniai darbuotojai pažįsta kiekvieną žmogų, žino jo poreikius ir galimybes, todėl prie gaunamų pajamų, jeigu reikia, žmonės gauna maisto davinius iš įvairių paramos fondų. Labiausiai žmonėms, žinoma, reikia bendravimo. Ir jei artimieji nenori ar negali daugiau pabendrauti su savo artimaisiais, tai daro socialiniai darbuotojai. Deja, būna, kad globą gaunantys žmonės serga įvairiomis psichinėmis ligomis, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl tokiems žmonėms socialinę pagalbą teikti ir sunku, ir nesaugu. Bet toks socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų darbas, nors ir menkai apmokamas.

Rizikos

Sunkiausia pagalbą teikti būna socialinės rizikos šeimose, kuriose auga nepilnamečiai. D. Kutyrevienė pasakoja apie tai, kai socialiniai darbuotojai ateina į patalpas, kuriose būrys žmonių užsiima įvairia veikla: vieni prie stalo geria, kiti – girti miega, treti – vėl kažkuo užsiima, o kartu su jais gyvena vaikai. Tada socialiniai darbuotojai jaučiasi nesaugūs ir turi veikti profesionaliai: įvertinti situaciją, nuspręsti, kaip apsaugoti vaikus ir kaip patiems apsisaugoti, kaip elgtis, kad neiššauktų agresijos. Į kaimus darbuotojai dažnai važiuoja su vairuotoju ir pas žmones užeina dviese. O miestuose dažniausia tenka vaikščioti po vieną. Vienam socialiniam darbuotojui priklauso iki 17 rizikos šeimų.

Gyvenimo būdas

Tarp socialinių darbuotojų, baigusių specialius aukštuosius mokslus, savivaldybėje dirba vienas jaunas vyras. Keletas vyrų dirba socialinių darbuotojų padėjėjais. Padėjėjams specialaus išsilavinimo nereikia – pakanka įvairių mokymų. Socialinės pagalbos didžiausią krūvį nešti tenka moterims. Ir nors socialinių darbuotojų atlyginimai neatskaičius mokesčių siekia vos 500 eurų, o jų padėjėjai dirba beveik už minimumą, darbuotojai centre keičiasi nedažnai. 13 darbuotojų dirba nuo pat savivaldybės įkūrimo – 2000 metų. D. Kutyrevienė sako, kad socialinio darbuotojo darbas tampa gyvenimo būdu, kurio jie nenori keisti. Atpildas už tą sunkų darbą yra kuklus – kartais išsipildo viltis, kad žmogus pakeičia požiūrį į gyvenimą, pakeičia gyvenimo būdą, tampa visaverčiu visuomenės nariu. Stebuklų socialinių darbuotojų darbe nebūna: gyvenimo būdas perimamas iš kartos į kartą. Bet visiems, kuriems yra reikalinga žmogiška pagalba, ją suteikia socialiniai darbuotojai, dažnai rizikuodami savo saugumu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų