Semeliškėse restauruota Pirmojo pasaulinio karo karių kapavietė

Semeliškėse restauruota Pirmojo pasaulinio karo karių kapavietė

Minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metį Semeliškių katalikų kapinėse sutvarkyta 1915 m. žuvusių karių kapavietė, kurioje palaidota 38 vokiečių, 10 carinės Rusijos imperijos kariuomenės ir keletas neatpažintų kareivių. Semeliškėse kapavietę tvarkė Vokietijos kariuomenės kariai, savo noru pasirinkę šią darbo stovyklą Lietuvoje. „Vokiečių karių kapinių tvarkymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra numatytas kiekvienais metais pagal tarpvyriausybinę sutartį“,- liudijo Vokietijos karių kapų globos tautinės sąjungos atstovas Lietuvoje Kazimieras Arlauskas.

Istorija      

IMG 2291Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (toliau – Tautinė sąjunga) – humanitarinė organizacija, Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdanti įvairią veiklą: renka duomenis apie vokiečių karių palaidojimus užsienyje, vykdo kapų tvarkymus ir apsaugą. Tautinė sąjunga teikia pagalbą žuvusiųjų giminaičiams, konsultuoja visuomenines organizacijas, pavienius asmenis, vykdo tarptautinius bendradarbiavimus karių kapaviečių tvarkymo srityje, organizuoja tarptautinius jaunimo susitikimus. Šiuo metu Tautinė sąjunga vienija 400 000 aktyvių narių ir rėmėjų, taip pat daugiau nei milijoną nenuolatinių rėmėjų ir besidominčiųjų šia veikla. Tautinės sąjungos veikla daugiau kaip 70 proc. išlaikoma iš nario mokesčio ir aukų, palikimų ir paveldėjimų, o taip pat iš savanoriškų rinkliavų, kurios kartą per metus renkamos gatvėse bei vaikštant po namus Vokietijoje. Likusi dalis finansuojama iš Vokietijos biudžeto.

Tautinės sąjungos įkūrimo pradžia

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Tuo metu dar jauna vokiečių vyriausybė nebuvo nei politiškai, nei ekonomiškai pajėgi rūpintis žuvusiųjų karių kapais. Šios užduoties vykdymo ėmėsi Tautinė sąjungos organizacija „Volksbund“. Po 1933 metų Tautinės sąjungos vadovavimą perėmė nacional-socialistinė vyriausybė. Tik 1946 metais Tautinė sąjunga vėl galėjo imtis savosios humanitarinės misijos. Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų. 1954 m. Vokietijos vyriausybė pavedė Tautinei sąjungai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiandien sąjungos globoje yra 832 karių kapinės 45 valstybėse, apie 2,6 milijonai žuvusiųjų ir mirusiųjų žmonių, įvairias užduotis vykdo tūkstančiai savanorių ir 571 kariuomenės bendradarbis.

Veikla Rytų Europoje

Po 1990 metų dėl politinių permainų Europoje Tautinė sąjunga savo veiklą pradėjo vykdyti ir Rytų Europoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu žuvo apie 3 mln. vokiečių karių – dvigubai daugiau nei Vakaruose, tačiau šiame regione Tautinė sąjunga susidūrė su dideliais sunkumais: daugumą iš šimtų tūkstančių kapų buvo sudėtinga atpažinti, nes 50 metų kapai nyko, buvo išdraskyti, užstatyti arba išgrobstyti.

Nuo 1991 metų Tautinei sąjungai Rytų šalyse, Centrinėje ir Pietryčių Europoje pavyko atstatyti arba sutvarkyti 330 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapus ir 188 – Pirmojo pasaulinio karo periodo. 796 053 žuvusieji ir mirusieji buvo perlaidoti 82 karių kapinaitėse.

Fondas „Atmintis ir taika“

2001 m. tolimesnei veiklai Tautinė sąjunga įkūrė Fondą „Atmintis ir taika“. Atliekant kapų tvarkymus ir išsaugojimus, „Volksbund“ organizacija, atiduodama pagarbą žuvusiems karo metu, primena gyviesiems apie praeitį, apie pasekmes, kurias atnešė karas ir prievarta. Sąjungos nariai organizuoja išvykas prie žuvusiųjų kapų, nacionalines ir tarptautines jaunimo stovyklas ir jaunimo susitikimus prie kapaviečių ir memorialų, kur dalyviai ne tik tvarko karių kapus, bet ir skleidžia informaciją apie savo veiklas mokyklose ir kitur, taip pat yra organizuojami jaunimo centrai, kur sukurtos idealios sąlygos moksleivių priėmimui, bendravimui, projektų vykdymui taikos vardan. Šios veiklos devizas – „Susitaikymas prie kapų taikos vardan“.

Lapkričio mėnesį visoje Vokietijoje minima Tarptautinė gedulo – atminties ir kvietimo taikai – diena, joje dalyvauja aukščiausi valdžios atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai. Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos veiklą Vokietijoje globoja prezidentas Joachimas Gauka.

Veikla Lietuvoje

IMG 22481996 m. liepos 4 d. Bonoje tarp LR Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės buvo pasirašyta sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje. Minėtos sutarties pagrindu 1997 m. buvo pasirašytas tarpžinybinis susitarimas tarp Kultūros ministerijos, Vokiečių karių kapų tautinės sąjungos „Volksbund“ ir viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnyba“, kurios viena dalininkų yra Kultūros ministerija, dėl konkrečių užduočių įgyvendinimo. Nutarimo projektu siūloma LR Vyriausybei įgalioti Kultūros ministeriją koordinuoti veiklą, susijusią su sutartyje Lietuvos pusei tenkančių užduočių įgyvendinimu: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukų, surastų Vokietijos karių, palaikų ekshumaciją ir kapaviečių įrengimą, Vokietijos karių, atvykusių tvarkyti kapaviečių, stovyklų organizavimą, kapaviečių priežiūros vykdymą. Remiantis sutartimi, nuo 2001 m. Lietuvoje ekshumuojami žuvusių vokiečių karių palaikai, kurie vėliau deramai perlaidojami, restauruoti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiečių kapai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Kudirkos Naumiestyje, Panevėžyje, Mergalaukyje ir kt. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje žinomos trys Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių karių palaidojimo vietos. Viena jų – Semeliškėse.

Restauruota kapavietė Semeliškėse

IMG 2282Šiemet kaip tik vokiečių karių darbo stovyklai buvo pasirinktos Semeliškėse esančios katalikų kapinės, kurios įeis į istoriją ir į Tautinės sąjungos daugelio Lietuvos miestuose restauruojamų karių kapų sąrašą. Birželio 1-10 dienomis dešimt vokiečių karių savanorių tvarkė ir restauravo 36 vokiečių, 10 rusų bei keletą nežinomų kareivių, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo metu, kapus Semeliškėse. Birželio 11 d. 14 val. Semeliškių kapinėse vyko iškilmingas restauruotų žuvusių vokiečių kapų pagerbimas, vainikų padėjimas. Iškilmėse dalyvavo VFR ambasados referentas politikai ir ekonomikai Volfgangas Vythofas (Wolfgang Wiethoff), LR Kultūros ministerijos atstovas – Kultūros politikos departamento saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistas Romanas Senapėdis, „Volksbundo“ įgaliotinis Lietuvos Respublikai Kazimieras Arlauskas, Dr. Linas Kvizikevičius – Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius, Jenco Šulco (StFw Jens Schulze) vadovaujama VFR kareivių grupė, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, mero patarėjas Vaidas Andriejauskas, l.e. Semeliškių seniūno pareigas Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas, parapijos klebonas Gintautas Jančiauskas, LR kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Elektrėnų LDK Algirdo 1-osios Šaulių kuopos šauliai, Semeliškių gyventojai. Elektrėnų sav. meras vokiečių kalba padėkojo visiems dirbusiems ir prisidėjusiems prie kapavietės tvarkymo. „Yra tragiškų įvykių, įvykusių prieš šimtą metų. Norom nenorom susimąstai, kas buvo šie žmonės? Jauni ir turėję svajones, ateities planus. Visos svajonės žlugo, padėjus galvas dėl abejotinų idėjų. Kryžiai liudija apie gyvenimo ir taikos prasmę ir karo beprasmybę. Istorija – gyvenimo mokytoja, kaip istorijos pamokas išmoksime, tokia bus ir valstybės ateitis. Džiugu, kad šiuo metu galima surasti bendrus tikslus, kas teikia viltį,“ – sakė Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis. VFR kareivių grupės vadovas StFw J. Schulze dėkojo daug prisidėjusiai vietos bendruomenei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Semeliškių parapijos klebonui kun. Gintautai Antanui Jančiauskui, suteikusiam patalpas parapijos namuose vokiečių kariams, Semeliškių gyventojai Dainai Žymantienei, maitinusiai karius.

Tebūna lengva Semeliškių žemelė 48-iems Pirmojo pasaulinio karo kariams – kovojusiems, žuvusiems ir atgulusiems toli nuo namų gražiose, jaukiose kapinaitėse. Semeliškių jaunimui tai tebūna prasminga istorijos pamoka, kurią mokysis ne tik dešimtoje klasėje, bet ir kartu su istorijos mokytojais lankydami žuvusiųjų kapavietę visą mokymosi laikotarpį. Lietuvos kariuomenės trimitininko atlikti Vokietijos ir Lietuvos himnai paliudijo, kad prieš Aukščiausiąjį esame visi lygūs.

Silvija Bielskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų