Veronika su mokytoja Ona Navickiene
Virginija Jacinavičiūtė
Elektrėnų meno mokyklos antrokė pianistė Veronika Troščenko muzikiniu keliu žengė būdama vos penkerių su mama Anastasija grodama namie. Pradėjusi lankyti Elektrėnų meno mokyklą, dažnai konkursuose užimdavo pirmąsias vietas. Antroje klasėje su mama įgyvendino svajonę – sudalyvauti konkurse Paryžiuje, kuris atvėrė dar platesnius muzikinius kelius. Konkursų ir pergalių kupinus mokslo metus Veronika užbaigė surengdama asmeninį koncertą-rečitalį, kuriame atliko 13 kūrinių.
Jaukus ir šiltas Veronikos rečitalis Elektrėnų meno mokykloje įvyko gegužės 9 d. Scena buvo papuošta Veronikos piešiniais. Parodą parengė mokytoja Julija Davidavičienė, pas kurią Veronika lanko saviraiškos užsiėmimus.
Veronika koncertavo kartu su mama Anastasija, su kuria ir pradėjo savo muzikinę kelionę, su mokytoja Ona Navickiene, kuri anksčiau buvo ir Anastasijos mokytoja. Duetu Veronika grojo su draugėmis, EMM mokinėmis – Neringa Tzvetanova-Tzolova (mokyt. O. Navickienė) bei Deimante Golubovskyte (mokyt. Vilma Gumbienė).
Pasiklausyti koncerto atvyko artimiausi Veronikai žmonės: šeima, giminaičiai, darželio auklėtoja Olga Pundzevičienė, mokytoja „Ąžuolyno“ progimnazijoje Irena Kybartienė.
Po koncerto pakalbinome Veronikos mamą Anastasiją, kuri plačiau papasakojo apie Veronikos pomėgį groti fortepijonu, apie patirtis konkursuose ir nuolatinį norą tobulėti.
Papasakokite, kada prasidėjo Veronikos muzikinė kelionė?
Ji prasidėjo, kai Veronikai buvo penkeri. Labai norėjau, kad ji grotų, bet nesiūliau eiti mokytis – norėjau, kad ji pati išsirinktų tai, kas patinka labiausiai. Tuo metu nemažai grodavau namuose. Ir tikriausiai dėl to, jau būdama 5-ių Veronika pasiprašė eiti mokytis groti. Dėl mokytojos abejonių nebuvo, nes negalėjau net įsivaizduoti, kad dukrą mokytų kažkas kitas, o ne mano fortepijono mokytoja Onutė. Aš ją pažįstu nuo 1994 m. kai atėjau į pirmą klasę, visą laiką po mokyklos baigimo palaikydavom ryšį ir draugaujam. Veronika ją taip pat labai myli ir pasiilgsta, jei kurį laiką nebūna pamokų.
Tuo metu buvo pandemijos laikas, tad gyvas pamokas lankyti teko neilgai, mokymasis buvo perkeltas į nuotolį. Per pamokas susiskambindavome vaizdo skambučiu ir dirbome trise. Man labai patiko mokyti Veroniką, o labiausiai groti dviese – išmokom nemažai ansamblių ir pirmieji išėjimai į sceną buvo kartu.
Elektrėnų meno mokyklos socialinio tinklo paskyroje nuolat skelbiama apie mokinių pergales konkursuose. Veronika viena iš tų mokinių, kurios vardas dažnai minimas tarp laureatų. Papasakokite plačiau apie dalyvavimą konkursuose.
Tapusi pirmoke Veronika pradėjo groti solo, gyvai dalyvauti konkursuose. Sekėsi puikiai ir beveik visada parsiveždavo 1 vietos diplomą. Metų gale ji gavo mero apdovanojimą Gabių ir talentingų vaikų šventėje.
Šie mokslo metai tapo fantastiški pagal pasiekimų skaičių – daug suspėjome, aplankėme, išmokome. Sudalyvauta 15 konkursų ir 5 festivaliuose. Keturis kartus Veronika apdovanota Grand Prix.
Veronikos pasiekimų kraitėje konkursai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Papasakokite plačiau.
Šie mokslo metai prasidėjo nuo mūsų svajonės aplankyti Paryžių – nusprendėme skristi ir gyvai dalyvauti XXVII Tarptautiniame menų konkurse ir festivalyje LES ETOILES DE PARIS 2023. Teko labai greitai paruošti du kūrinius konkursui. Veronika paprastai nenori kartoti nieko seno. Kelionė buvo pilna įspūdžių, parsivežėme 1-os vietos laureato diplomą.
Grįžus iš Paryžiaus gavome kvietimą dalyvauti II Respublikiniame jaunųjų pianistų festivalyje Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Čia Veronika gavo pagrindinį prizą – kvietimą dalyvauti Kalėdiniame koncerte „Viva la Musica“ Šis koncertas buvo nuostabaus grožio muzikos šventė ir labai įsimintinas įvykis.
Papasakokite, koks buvo tas konkursas, kuriame Veronika apgynė Lietuvos garbę?
Po Naujųjų metų pagrindinis tikslas buvo pasiruošti XXIII Nacionaliniam Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkursui. Ruošėme 4 kūrinius. Šis konkursas yra vienas sudėtingiausių Lietuvoje ir tapti laureatu yra sudėtinga. Pati bandžiau ne kartą – nepavyko. Bet Veronikai pavyko! Iš 32 vaikų atrinko 6 laureatus ir Veroniką tarp jų. Be to, ji gavo kvietimą iš komisijos dalyvauti XII Tarptautiniame Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkurse. Tai buvo tikras šių metų iššūkis – šiam konkursui reikėjo paruošti dvi programas, per du mėnesius išmokti dar 4 kūrinius. Iš viso ji grojo 9 kūrinius dviejuose konkurso turuose. Po pirmojo turo dalis dalyvių atkrenta, Veronika į antrąjį turą pateko ir gavo finalisto diplomą. Konkurso dalyviai buvo atvykę iš viso pasaulio. A kategorijoje ji buvo vienintelė lietuvaitė ir iš komisijos nario, Balio Dvariono anūko gavo komplimentą, kad apgynė Lietuvos garbę.
Kokiais dar konkursais ir pasiekimais džiaugiatės?
Labai gražus buvo Senovinės muzikos festivalis Valdovų Rūmuose.
Respublikiniame virtualiame jaunųjų atlikėjų konkurse „Naujieji atradimai“ Veronika laimėjo Grand Prix tarp 286 dalyvių pianistų.
Praėjusį šeštadienį Veronika pelnė išsvajotą Grand Prix laimėjimą VI Respublikiniame konkurse „Jaunieji fortepijono lyderiai“. Laimėtojai gauna galimybę ateinantį rudenį groti su kameriniu orkestru Kauno filharmonijoje. Tad laukia darbas jam pasiruošti.
Klausant Jūsų atrodo, kad Veronikai einasi kaip per sviestą. Ar tokia lengva ir mokymosi kasdienybė?
Rezultatai nėra pasiekti lengvai. Tam reikia skirti daug laiko, turėti daug kantrybės. Veronika labai dažnai groja namuose pati, su malonumu. Bet mokytis naujus kūrinius, dailinti senuosius, groti tą patį daug kartų jai kaip vaikui būna ir sunku, ir nuobodu. Kyla noras užsiimti smagesniais reikalais. Padedu jai ruoštis namuose – didžiąją dalį laiko prie pianino sėdim kartu. Prieš sudėtingus konkursus kasdieną su ja dirba mokytoja. Tikrai tenka ir motyvuoti, ir palaikyti, ir sugalvoti apdovanojimus už pasiekimus. Iš kitos pusės grojimas pianinu jau yra mūsų gyvenimo būdas, o Veronika pasižymi dideliu noru laimėti ir entuziazmu visur dalyvauti.
Mokytoja Ona Navickienė apie Veroniką
Veronika yra nuostabus vaikas, turintis didelius tikslus, besidominti daugybe dalykų: muzika, daile, literatūra… Visa tai eina iš šeimos, mama Anastasija duoda inspiraciją intelektualiam Veronikos vystymuisi. Šiais metais nuveikėme labai daug: pabuvojome konkurse Paryžiuje, dalyvavome muzikos olimpiadoje, nacionaliniame B. Dvariono konkurse, kuriame Veronika gavo pakvietimą į tarptautinį B. Dvariono konkursą. Na, ir daugybėje įvairiausių muzikinių įvykių. Paskutinis konkursas „Jaunieji fortepijono lyderiai“, kuriame Veronika iškovojo teisę groti su Kauno kameriniu orkestru filharmonijoje. Veronika labai nuoširdi ir miela, visada turinti ką pasakyti ir ko paklausti. Sugeba susikaupti, giliai mąstyti, o kartais ir vaikiškai išdykauti. Nuolat stebina savo mielais sukurtais siurprizais, piešiniais, kuriuos padovanoja man. Tos mažos dovanėlės sušildo širdį, jauti, kad vaikas apie tave prisimena ne tik pamokoje. Metai buvo įspūdingi, daug išmokome, daug kūrinių paruošėme. Todėl ir norėjosi tuo darbu pasidžiaugti su didesniu ratu klausytojų, draugų. Tikiuosi, kad Veronikos rečitalis įkvėps ir kitus mokinukus siekti kažko daugiau. Todėl su Veronikos mamyte Anastasija ir nusprendėme suorganizuoti šį renginį.