Šeimų gynimo maršas: kur mes tai matėme?

Šeimų gynimo maršas: kur mes tai matėme?

Julija Kirkilienė

Daug daug automobilių, mo­tociklų, papuoštų lietuviška atributika, daug žmonių ant tiltų, šalikelėse, mitingas Vingio parke ir skanduotės: Lietuva! Lietuva! Kur mes tai matėme? Visa tai mes jau matėme Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo pradžio­je, Baltijos ke­lyje. O dabar visa tai kartojasi. ­Mokslininkai sakytų, kad dežavu jausmo metu smegenys tiesiog pabando sujungti itin panašius potyrius.

Tas kelias į Vilnių
Šeštadienį, gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, pro Elektrėnus nuo 13 iki 17 val. tai pavieniai, tai kolonomis į Vilnių skubėjo automobiliai, motociklai ir net lėktuvai. Kaip autobusu važiuojantys dainavo kauniečiai: tas kelias į Vilnių, Gedimino pilį…

This slideshow requires JavaScript.

O elektrėniškiai, 12 val. skambant bažnyčios varpams, plevėsuodami vėliavomis, vėliavėlėmis pasipuo­šę automobilius, pradėjo rinktis­ aikštelėje prie Ledo rūmų. Elek­trėniškiai aktyvūs buvo Sąjūdžio laikais, aktyvūs ir dabar. Vieni atėjo pasižvalgyti, kiti – į protesto akciją išlydėti bendraminčių, treti – rikiavosi į koloną kelionei. Buvo ir tokių, kurie atėjo tik pasižvalgyti, kas čia vyksta. Šeimų gynimo maršo palaikyti atvyko grupė baikerių. Istorinio įvykio įamžinti progos nepraleido ir Elektrėnų fotomenininkė Liudmila Felčinskaja. Maršo dalyvių palaikyti ant tilto taip pat susirinko būrelis žmonių. Elektrėniškė Roma, atsinešusi Lietuvos trispalvę bei Lietuvos istorinę vėliavą ir jomis papuošusi tiltą, beveik keturias valandas nepailstamai mojavo rankomis sveikindama maršo dalyvius. O elektrėniškių koloną, kurią į autostradą palydėjo policija, sudarė per 40 pilnų automobilių ir keliolika motociklų. Vievio ir Kazokiškių seniūnijos į koloną prisijungė ties posūkiu link Trakų. Kelionės koordinatorė Laura už palydėjimą į kelią dėkojo tolerantiškiems ir profesionaliai savo darbą atlikusiems savivaldybės policijos pareigūnams.

Mokytis mylėti gyvenimo užduotis

Prieš kelionę – nuotrauka prisiminimui

Vis gausiau į aikštelę besirenkantys elektrėniškiai buvo smagūs, draugiški, daug juokavo, fotografavosi. Būryje buvo daug jaunų veidų, daug šeimų su vaikais. Tiesa, tie, kurie manęs nepažino, buvo atsargūs kalboms. Mėginau provokuoti, ko jie gražią dieną ne šašlykus gamtoje kepa, o kažkur važiuoja, sulaukiau piktoko atsakymo: „Bus laikas pramogauti, dabar yra kitas laikas“. Supratau, kad maršo dalyviams buvo įdiegta nesivelti į konfliktus, neatsakyti į provokacijas. O kad maršo dalyviai nusiteikę buvo taikiai, bylojo ant vienos iš koordinatorių Vitos marškinėlių užrašas: „Mokytis mylėti gyvenimo užduotis“. Kodėl jie susiruošė į maršą, vienas po kito mintis spaudai išsakė aiškiai. Arūnas ir Jolanta sakė, kad jie nebegali klausytis patyčių, brukamos vienos informacijos, kad laikas išsakyti ir savo nuomonę. Ruslanas išsakė mintį, kad dabartinė valdžia ne tik kiršina žmones, bet kiršina ir šeimas. „Įsivaizduokite, planuojamas priimti įstatymas, kad nepilnametis be tėvų sutikimo galėtų pasikeisti lytį. Protestuojantis paauglys pasikeis lytį, bus operuojamas, gydomas hormonais, o jei paskui su­brendęs supras savo tikrąją prigimtį? Kas tada? Tėvai bus bejėgiai padėti vaikui, žudomam valstybės“. Lijana ir Darius sakė, kad geresnės progos atšvęsti Šeimos dieną negali būti. Karolis kalbėjo, kad važiuoja, vedamas širdies, nes ne visi jauni žmonės nori narkotikų, kurių įsigijimą Seimas žada atlaisvinti, dar yra jaunimo, mokančio mąstyti ir nega­linčio taikytis su per jėgą kišama nauja ideologija. Iš kalbų paaiškėjo, kad elektrėniškiai į Šeimų maršą išvy­ko su nuostata mokytis su meile priim­ti gyvenimo užduotis.

Ratas apsisuko
O iš Vilniaus Vingio parko skirtingos informacijos priemonės rodė skirtingą informaciją. Gerai, kad yra toks „YouTube“ kanalas, kuriame Šeimos maršas buvo transliuo­jamas tiesiogiai ir yra likę įrašai. Mitinge tarp kalbėtojų išsiskyrė kunigas Robertas Grigas. Tai tas pats kunigas, kuris prieš 31 metus prie dabartinių Seimo rūmų, grėsmingai link Parlamento judant šarvuočiams, ramiai aukojo šv. Mišias ir visus susirinkusius ginti savo naujosios Valdžios, kartu ir Tėvynės, laimindamas davė visuotinį nuodėmių atleidimą. 2021 m. gegužės 15 d. Vingio parke kun. R. Grigas kalbėjo:

Garbė Dievo meilei, garbė Kristui!
Mieli lietuviai, Lietuvą mylintys piliečiai!

Nuotr. iš kunigo R. Grigo asmeninės feisbuko paskyros

Prieš 30 metų, 1989-aisiais, ­vykstant šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, buvau čia, kai mes, susitelkusi tauta, siekėme Nepriklausomybės, savo priklausomos­ valstybės tautos valios vykdymo, ­ir pasiekėme. Ratas apsisuko ir, deja, po tų dešimtmečių tenka stovėti čia ir ginti jau ne teisę į savo valstybę, į tautos laisvę, bet į viso to svarbiausią pagrindą – prigimtinę šeimą, vyro ir moters tapatybę, į mūsų teisę pratęsti tautos ir valstybės gyvenimą. Tada gynėme nuo svetimų okupantų, dabar, deja, tenka ginti nuo formaliai savos, formaliai ­demokratiškai rinktos val­džios neleistinų eksperimentų. Ar gali taip būti, kad sava valdžia veiktų prieš gyvybinius tautos interesus? Mums sakoma, kad negali būti, kad jeigu pasisakome prieš valdžią, prieš administraciją, biurokratiją, tai pasisakome prieš savo valstybę, prieš Tėvynę. ­Deja, tai netiesa.
Tėvynė, tauta, valstybė nėra tapati valdžiai ir administracijai. Kas bent kiek domitės ir mokėtės istorijos, o aš labai nuosekliai ir stropiai mokiausi, žinome, kad labai dažnai valdžia, administracija net ir savoje nepriklausomoje valstybėje nutolsta nuo tautos, ima veikti prieš savo tautą. Šiandien, važiuojant nuo Kauno iki Vilniaus, turbūt daugelis vyresniųjų turėjote tą patį įspūdį, kaip ir aš su bičiuliais – ta nepertraukiama automobilių vilkstinė, šita jūsų vėliavų, Lietuvos tautinių, regionų vėliavų jūra, tie žmonės pa­kelėse, niekieno neįpareigoti, niekieno nesuvaryti, mojantys, laiminantys, mus sugrąžino į tą Sąjūdžio laikų visuotinio tautos pakilimo įspūdį. Deja, vargu ar mes visa tai pamatysime per mūsų tarsi laisvos šalies žiniasklaidos priemones. Ar išgirsime tą tikrovę ir tiesą, kurią matome čia savo akimis. Ir tai yra tragiška, kai sava valdžia, mūsų išrinkti, turintys būti tautos at­stovais, taip nutolsta nuo savo tautos ir ima atstovauti kažkam – ar sau patiems, ar siauroms interesų grupėms, bet tikrai ne valiai jūsų, tų, kurie čia esate, kaip matau, užpildantys visą laisvą erdvę, kaip ir 1989 metais, iki pat miško pakraščių.
Mums sako: „Kuo jūs nepatenkinti? Kas puola tą jūsų šeimą, nuo ko reikia ją ginti?“ Dabar yra madinga dekonstruoti mitus. Esate turbūt girdėję tą terminą – „sugriauti mitus“. Taigi norėčiau atremti keletą tų neteisingai mums, tautos valią, daugumos valią reiškiantiems, tradicinę šeimą ginantiems žmonėms, daromus priekaištus.
Vienas iš tų priekaištų yra, kad jūs nekenčiate tų kitos seksualinės orientacijos žmonių, norite žeminti jų orumą, norite tarsi atimti kažką, kas jiems maždaug priklauso. Girdime iš mūsų politikų, iš europarlamentarų: „Jūs nepripažįstate jų teisių būti tokiais, kokie jie yra, nepripažįstate jų orumo“.
Norėčiau taip ironiškai pasakyti – čia rinkotės iš visos Lietuvos, ir gyvename visi dvidešimt, trisdešimt ar daugiau, kaip aš, metų Lietuvoje; turbūt matėte važiuodami čia gatvėse besivoliojančius, sumuštus tos skirtingos orientacijos žmones, turbūt matėte gatvėse juos nuolat užkabinėjamus, įžeidinėjamus piktais žodžiais. Aš per 60 gyvenimo metų Lietuvoje to niekada nemačiau. Lietuviai tikrai yra pakankamai kantrūs ir tolerantiški.
Turbūt visi esate išgyvenę tai. Sutinkam tų įvairių žmonių tarp mūsų, ir aš esu sutikęs. Ir dažniausiai ta reakcija būna, na, žmonės patrauko pečiais, na, toks jis jau yra, ką jau dabar padarysi. Bet nei jokio priešiškumo, nei jokio žeminimo niekada nepatyriau. Sakyčiau, irgi taip pat ironiškai, yra blogiau negu mūsų kaltintojai sako – jie mums nelabai rūpi su jų lovos, su jų intymumo reikalais, su jų kitokia orientacija. Tokie, žinot, labai jautrūs, aš tai pavadinčiau – tokios sentimentalios, perdėtai jausmingos krikščionybės at­stovai pasakytų: „Na tai čia ir yra blogai, kaip jūs galit būti abejingi? Abejingumas yra didžiausia nemeilė“.
Manyčiau, kad tas priekaištas yra neteisingas. Kaip krikščionis, kaip žmogus ir, turbūt, kiekvienas iš jūsų, neklausdami, kokios kas yra orientacijos, jeigu žmogus būtų alkanas, paduo­tume duonos, jeigu stokotų drabužių, sušelptume, jeigu kažkas būtų neteisingai skriaudžiamas, užgauliojamas, užstotume. Tai ir yra ta tikroji artimo meilė, žmogaus meilė. Bet niekas neturi teisės versti kitus žavėtis, gėrėtis, priimti kaip kažkokį ypatingą privalumą tą skirtingumą.
Aš trisdešimt metų gyvenau, deja, sovietų okupacijoje, trisdešimt metų – atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir turiu tą patirtį, ką reiškia, kai tave verčia kažkokia savybe ar ypatybe, ar specialia žmonių grupe žavėtis, privalomai gėrėtis, kai neturi teisės pasakyti jokio kritiško žodžio – tai ir yra laisvės nebuvimas, tai yra prievarta, prieš kurią mes visada kovojome.
Po renginio kunigas savo feisbuko paskyroje pasidalino išgyvenimais: „Sudėjau į viena jau daugelį metų permąstytas mintis ir širdį. O kas sakoma iš širdies, dažniausiai pasiekia ir kitų žmonių širdis. Tikėkimės, mūsų pastangos, laikui atėjus, duos gerų vaisių“.

Dainos ir kalbos

This slideshow requires JavaScript.

Mitingo renginį vedė Artūras Orlauskas ir Neringa Nekrašiūtė. Mitingas prasidėjo Lietuvos himnu, kurį atliko 7 metų mergaitė, „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ himną atliko jo autorius – atlikėjas Romas Dambrauskas, savo dainą atliko „Lietuvos balso“ dalyvė Milana, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis su žmona Viktorija, ansamblis „Jonis“, atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas meninę mitingo dalį užbaigė daina „Kur bėga Šešupė“. Be kunigo R. Grigo, Vingio parke kalbėjo Ruklos kapelionas-egzorcistas Arnoldas Valkauskas, dr. Andrius Švarplys, prof. Rasa Čepaitienė, savo kalbą-vaizdo įrašą atsiuntė rašytoja, dizainerė, juvelyrė Jurga Lago, kalbėjo LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas, prof. Eduardas Vaitkus, septynių vaikų mama Daina, mitingo organizatoriai, protesto „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“ vadovas Raimondas Grinevičius ir kt. Mitinge transliuota buvo Prezidento Gitano Nausėdos kalba.
Kreipimąsi į prezidentą perskaitė Kipras Valentinavičius, Algimantas Rusteika įgarsino „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ reikalavimus Seimui.

Reikalavimai
Kaip kalba sisteminė žiniasklaida, jei žmonės į mitingą susirinko, tai reikėjo ir kažkokius reikalavimus pateikti. O tie reikalavimai tokie:
„Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, protesto akcijos DIDYSIS ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS 2021 dalyviai, susirinkę čia, Vingio parke, 2021 metų gegužės 15 dieną:

Reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen:
Nesvarstyti Seime Stambulo konvencijos ratifikavimo ir nedelsiant išbraukti šį klausimą iš Seimo darbotvarkės.
Neteikti svarstymui Seime Partnerystės įstatymo projekto, prieštaraujančio Konstitucijos 38 straipsnio nuostatoms ir išbraukti jį iš Seimo darbotvarkės.
Nesvarstyti ir išbraukti iš Seimo darbotvarkės baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483 (1) straips­niu įstatymo projektą, kuriais siekiama įteisinti narkotinių medžiagų vartojimą.
Nedelsiant išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris diskriminuoja lietuvių kalbą, supriešina tautines bendrijas ir kelia nesantaiką Lietuvoje.

Reikalaujame Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės:
Nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki birželio 1 d., atšaukti iš Vyriausybės teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską kaip nekompetentingą, lygiai neatstovaujančią teisingumo visiems piliečiams bei savo abejotinais sprendimais teikiančią įstatymų pataisas, susijusias su Lietuvių kalbos niekinimu, tautinių bendrijų skaldymu ir supriešinimu.
Nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki birželio 1 d., atšaukti iš Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kuris savo prieštaringais, nepaliaujamai kaitaliojamais sprendimais kelia visuomenėje sumaištį, kurio iniciatyva priverstinai vykdomi vakcinavimo ir testavimo veiksmai.
Nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki birželio 1 d., atšaukti iš Vyriausybės ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę – kaip nekompetentingą, inicijavusią diskriminacinį Galimybių pasą ir ministerijos tribūną naudojančią savo politinės partijos reklamavimui, išskirtinai proteguojančią stambųjį kapitalą ir žlugdančią smulkųjį, vidutinį ir šeimos verslą.
Nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui.

Reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimą:
Nedelsiant iš pareigų atšaukti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, kuris šias pareigas naudoja išimtinai vienos socialinės grupės pretenzijų protegavimui ir Žmogaus teisių komitetą pavertė genderizmo įrankiu.
Iki birželio 1 d. atšaukti iš pareigų LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę Budrienę, kuriai vadovaujant visuomeninis transliuotojas LRT virto genderizmo ir neomarksizmo propagandos, tradicinių ir prigimtinių tautos vertybių niekinimo ruporu.

Ir pabaigai
Šioje informacijos ir įvykių sumaištyje atsirado dar vienas naujas kalbos terminas – sisteminė žiniasklaida. Vietiniai laikraščiai nepriskiriami sisteminei žiniasklaidai gal todėl, kad jie negali meluoti. Viską, ką girdime ir matome, aprašyti privalome kuo tiksliau. Jei dirbtume kitaip, prarastume savo darbdavius – skaitytojus. Kaip teigia klasikinės komunikacijos pagrindai, žiniasklaida atlikti privalo tris misijas: ji yra informacijos nešėjas, diskusijų forumas ir sarginis šuo. Besistengdami atlikti žurnalistikos misiją, dar informuojame apie keletą įrašų socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, Gintautas Kniukšta rašo:
„Mano, lietuvių Tauta, Vilniuje, Vingio parke.
Kai dar visai mažytė lietuvaitė užgiedojo mūsų valstybės himną, o šalia stovintys senoliai šluostėsi džiaugsmo ašaras, pagalvojau, kad mes esame labai stipri Tauta.
Kiek po šito mitingo liko abejojančių, kad mano Tauta pasiduos globalizmo marui, jeigu mūsų tėvai, mūsų protėviai šimtmečiais išsaugojo savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą, papročius?
Tik dažniau susitikime, pasikal­bėkime kaip giminės – juk mūsų tiek nedaug. Tokie mitingai – atgaiva širdžiai: kiek daug šilumos, stiprybės, ryžto atsivežė mano Tauta į šį sostinės parką iš visos Lietuvos kampelių“.
Elektrėniškė Vita Norkūnienė su redakcija dar pasidalino įspūdžiais, kad „Maršas pavyko geriausiai, kaip galėjo pavykti. Net šiukšlių Vingio parke nebuvo po tūkstantinių susiėjimų. Rinkosi Žmonės (iš didžiosios raidės!), kurie vertina ir saugo tradicijas, vertybes, prigimtį, gamtą, kultūrą, tvarką. Policijos pareigūnai buvo tikri šaunuoliai, neleido provokacijų, nors bandymų buvo. Reikalavimai įteikti, lauksim reakcijos. Jei ne – vėl grįšim priminti. Džiaugiuosi elektrėniečių aktyvumu!“. Vadinamoji sisteminė žiniasklaida aktyviai skelbia informaciją, kad padarė žurnalistinį tyrimą ir nustatė: visi renginio organizatoriai yra blogi, turintys įvairių sąsajų, o keletas tūkstančių žmonių tiesiog buvo suklaidinti.

Nuotr. autorės ir
Liudmilos Felčinskajos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų