Sostinės šviesuomenės atmintyje ženklų atgarsį paliko paroda „Sūduvių margi raštai“, atidaryta lapkričio 26 d., advento išvakarėse, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje.
Dr. Kazys Račkauskas
Šio nekasdienio kultūros įvykio užuomazgos siekia 2009-uosius. Tą rudenį Skriaudžiuose, minint Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) garbės narės, iškilios etnologės prof. Angelės Vyšniauskaitės (1919–2006 m.) gimimo 90-ąsias metines, Ona Patronaitienė užsiminė apie ketinimą bendradarbiauti su tautotyros savanoriais. Pasiūlymas nenugrimzdo užmarštin. TPD Vilniaus skyriaus pirmininkei Birutei Mikulytei 2010 m. pradėjus organizuoti susitikimus su tėviškėnais – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos šviesuoliais, istorikė dr. Nastazija Kairiūkštytė paragino į sostinę pasikviesti jos gimtojo Veiverių krašto audėjas. Tokiu būdu nuo 2011-ųjų pavasario dr. N. Kairiūkštytė, O. Patronaitienė ir B. Mikulytė sukruto rengti ekspoziciją, brandino parodos atidarymo programą, rengė pranešimus, tarėsi dėl koncerto, sudarė ir išleido lankstinuką.
Interjero rankdarbių parodoje „Sūduvių margi raštai“ gausiausiai eksponavo iš Skriaudžių kilusios tautodailininkės Onos Patronaitienės lovatieses, staltieses, užuolaidas, tautinius rūbus, juostas ir kitus darbus. Čia taip pat rikiavosi Marcelės Žukauskienės (1909–2006), Antaninos Ulevičienės (1917–2010), Antaninos Garkauskienės (1923–2008), jaunesnės kartos Skriaudžių kaimo audėjų – Onos Skučienės (g. 1939), Romualdos Spūdienės (g. 1951), Gintauto Liorento (g. 1951) ir iš tos pačios Veiverių sen. Pašiekštupio k. kilusios Elžbietos Žukauskienės (1902–1995) audiniai, tapybos darbai, nėriniai.
Į parodos atidarymą susirinkę vilniečiai negalėjo atsistebėti sūduvių audinių, nėrinių ir kitų tautodailės darbų raštų, spalvų, medžiagų ir formų įvairove. Įdėmiai klausėsi TPD mokslinės konsultantės dr. N. Kairiūkštytės pranešimo apie tautodailininkės ir kanklininkės O. Patronaitienės gyvenimą, kūrybinę ir pedagoginę veiklą bei jos gimtąjį Sūduvos kraštą ir žmones. Vilniečius sužavėjo O. Patronaitienės pasakojimas apie gimtinę, tėvus, vaikystę, kaip ji audėjos įgūdžius perėmė iš savo motinos, apie mokslą Kauno aukštesniojoje J. Gruodžio muzikos mokykloje, vadovavimą „Kanklių“ ansambliui ir tris darbo dešimtmečius Elektrėnuose, skiepijant vaikams ir jaunimui susidomėjimą tautodaile (abu šie pranešimai bus išspausdinti TPD tęstiniame leidinyje „Tautotyros metraščio 2011“ II tome).
Sūduvių kalėdinės dovanos kraitę vilniečiams su kaupu pripildė Veiverių kultūros centro „Kanklių“ ansamblis (vad. Edmundas Gumuliauskas). Savo kūrybos eilėmis apie Skriaudžius koncertą pradėjo Viktoras Patronaitis. Ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio dainą „Kur mes gyvenam“ susirinkusieji sutiko kaip tikrą Tėvynės pažinimo draugijos himną. Karštais plojimais palydėjo Antano Degučio dainą „Ar tu žinai, mano broli“, Leono Puskunigio – „Kanklės tekartoja“, kanklininkių išgautas jaudinančias melodijas.
Padėkos žodžius talentingai tautodailininkei O. Patronaitienei, „Kanklių“ ansambliui, parodos globėjoms dr. N. Kairiūkštytei ir B. Mikulytei tarė TPD valdybos pirmininkas dr. K. Račkauskas, žurnalistė Irena Šuminienė ir žymios Kaišiadorių krašto audėjos Onos Čiuladienės duktė Rasutė Peslekienė. Poetas ir dainų kūrėjas Juozas Elekšis pasidžiaugė, kad jo kartu su kompozitoriumi Ipolitu Petrošiumi sukurtą votyvą Skriaudžių šimtametis ansamblis garsina ne tik Prienų krašte, bet ir savo dažnose išvykose.
Neformalus bendravimas tęsėsi prie kavos puodelio. Svečius domino tautotyros savanorių paieškos, jų leidžiamos knygos, švietimo akcijos. Vilniečiai stengėsi daugiau sužinoti apie Sūduvą, jos auksarankius. Smalsavo, iš kur Skriaudžių moterys ir vyrai dabar, plūstelėjus civilizacijos skersvėjams, semiasi tiek energijos, puoselėdami dvasingas „Kanklių“ ansamblio tradicijas.
E. Gumuliauskas vengė išskirti uoliausius ansambliečius. „Patikėkite, visi Skriaudžiuose guldo galvas už kankles“, – kartojo vadovas. Galiausiai pasiūlė pašnekinti dainininkus Augeniją Sakalauskienę, Vidą Juozaitienę, Liudą Spūdį, kanklininkes Rimą Grybienę, Romualdą Spūdienę ir bet kurį kitą.
Augenija Sakalauskienė pasakojo, kad gyvena Skriaudžiuose. Dainą pamėgo dar vaikystėje. Jos tėveliai, augindami 10 atžalų, su daina nesiskyrė. Augenija, susilaukusi 6 vaikų, šmaikštauja: „Jau gal kokių 40 metų, kai neįsivaizduoju savo gyvenimo be dainos, be mūsų ansamblio. Mano jaunėlė Karolina taip pat mina takus į „Dainų dainelę“. Moteris tikina, kad taip užsidegę visi „Kanklių“ ansambliečiai. Antai Rima Grybienė du kartus per savaitę švytėdama su savo branginamom kanklėm, sumeistruotom Skriaudžių auksarankio Kajetono Naudžiaus, atskuba iš tolėliau į repeticijas, prireikus – į koncertus, nors ne taip paprasta išeiti iš darbovietės, suderinti šeimos rūpesčius. Beje, Rimos mama taip pat dainavo Skriaudžių ansamblyje, turėjo kankles. O Romutė Černiauskienė nedejuodama atvyksta į ansamblį iš Kazlų Rūdos. Nepaisydamos metų naštos į „Kankles“ skuba tikros stropuolės Albinutė Orintienė ir Albina Matusevičienė. Daugelį metų ansambliui ištikimi yra vyras su žmona Romualda ir Liudas Spūdžiai, Augis Majus ir visi kiti. „Mūsų ansamblį geranoriškai remia Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas“, – pasidžiaugė Augenija.
Tai tik dalelė dvasinės atgaivos puokštės, kurią baigiantis 2011-iesiems sūduviai iš Skriaudžių ir Veiverių krašto bei Elektrėnų padovanojo vilniečiams.