Savivaldybių reitingai: pelnyti ir nepelnyti nuopelnai

Savivaldybių reitingai: pelnyti ir nepelnyti nuopelnai

Eni beni, diki taki – kelinti savivaldybių reitinge šiemet Elektrėnai? Pakilo ar nusileido, lyginant su pernai? Na, spėkite, mieli elektrėniečiai.

O jeigu jau paspėliojote, palavinote logiką, intuiciją ir dedukcinius sugebėjimus, pranešame: penktą kartą savaitraščio „Veidas“ sudarytame Lietuvos savivaldybių reitinge Elektrėnų savivaldybė atsidūrė 22 vietoje. Jeigu lyginsime su pernai metais, rezultatas džiugina, mat pernai buvome 38 vietoje. Tačiau jei lyginsime su dar ankstesniais metais – tai jau nieko gero. 2009 m. Elektrėnų savivaldybėje gyventi buvo geriau nei 50 kitų savivaldybių, o 2008 m. buvome antri po beveik nuolat pirmaujančios Neringos. Iš viso reitinguojama 60 savivaldybių. Pagėgių savivaldybė – nuolatinė „Veido“ reitingų autsaiderė.

Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ

Surinkęs duomenis iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir kitų šaltinių ir į formulę įtraukęs „geras“ bei „blogas“ skolas, kiek akušerių tenka 10 tūkst. gyventojų, kiek mokyklų renovuota, kiek paklojame už šildymą, kiek įmonių veikia, koks nusikalstamumo lygis, „Veidas“ savivaldybėms paskelbė nuosprendį. Antai šiemet geriausia gyventi Vilniaus miesto savivaldybėje.

Ką gi reiškia tos „geros“ ir „blogos“ skolos? Šįmet „Veidas“ sumojo, jog nuogi skaičiai neparodo esmės. Vieni skolinasi tam, kad pravalgytų, kiti – kad investuotų. Elektrėnų savivaldybė, pagal „Veidą“, priklauso pastarųjų grupei. Mes skolinamės tam, kad prisidėtume prie Europos Sąjungos paramos vykdant projektus, kurių, kaip sako ES paramos reklamoje, keista būtų nepastebėti. Pavyzdžiui, pernai mūsų savivaldybėje buvo renovuota tik apie 13 proc. mokyklų, o šįmet – jau beveik pusė visų mokyklų. Štai čia ar į panašius naudą teikiančius projektus ir nueina „gerosios“ skolos. Juk, pasak Druskininkų mero Ričardo Malinausko, šiandien nesiskolinti mažomis palūkanomis tiems projektams, kuriuos ateityje vis tiek neišvengiamai teks įgyvendinti, būtų nusikalstama prieš vietos bendruomenę. Mūsų savivaldybės tokiu nusikaltimu neapkaltinsi.

Dar viena naujiena, atsiradusi šių metų reitinge – šildymo ir šalto vandens kainos skirtingose savivaldybėse. Tai esą labai svarbus kriterijus, liudijantis gyvenimo kokybę. Elektrėniečiai, anot „Veido“, gyvena kokybiškai, nes už šildymą moka mažiausiai – 17,5 ct/kWh. „Veido“ paaiškinimas – savivaldybių, kuriose už šildymą žmonės neprivalo atiduoti visos algos, valdžia žvelgė giliau ir laiku modernizavo katilines. Brangiausiai už šildymą moka prieniškiai – 33 ct/kWh.

Taigi, galima daryti prielaidą, jog pernai Elektrėnų savivaldybę reitinge nusmukdė į skaičiavimą įtraukti nusikalstamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai (taip, skaičiuojamos buvo būtent suvestinių eilutės, o pasitikėjimą teisėsauga ir saugumo jausmą atsižvelgta nebuvo – juk kaip tai išreikšti skaičiais?). O šįmet per 16 vietų į viršų mūsų savivaldybę ištraukė būtent „gerosios“ skolos bei pigus šildymas.

O jau kad Elektrėnuose gyventi per metus tapo žymiai geriau (juk šoktelėjome net per 16 vietų!), atėjo laikas pasiskirstyti už tai nuopelnus. Druskininkų meras R. Malinauskas, kuris yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, sako, jog savivaldybių įtaka nustatant šilumos kainas yra labiau teorinė nei praktinė, nes kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tai, jo žodžiais tariant, ji gali padaryti ir be savivaldybių tarybos pritarimo.

Vis dėlto to paties „Veido“ puslapiuose, po kairiajame kampe įspaustomis paslaptingomis raidelėmis „PR regionai“, puikuojasi Elektrėnų savivaldybės vadovų atvaizdai ir deklaruojamas pažadas išlaikyti pigiausias Lietuvoje šildymo kainas. Tačiau naujoji Elektrėnų savivaldybės valdžia, sprendžiant iš publikacijoje išdėstytų teiginių, ir neketina kaip nors veikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o mąsto apie alternatyvą – rengs Alternatyvių šilumos gamybos Elektrėnų ir Vievio miestų būdų ir vietų nustatymo galimybių studiją ir specialųjį planą. Atrodo, kad panašią galimybių studiją – preliminarų Lietuvos elektrinės gamybos kiekio, būtino užtikrinto sistemos patikimumą, nustatymo vertinimą, kuriame svarstoma ir tai, kaip užtikrinti šilumos vartotojų Elektrėnuose, Vievyje ir Kietaviškėse poreikius – yra atlikęs elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.  Pagal šią studiją, sprendimai gali būti keli: biokuro kogeneracinės elektrinės katilo įrengimas, dujų kombinuoto ciklo kogeneracinių dujų katilų įrengimas ir kt. Taigi – tas pats per tą patį. Kaip „Veide“ skundžiasi naujoji Elektrėnų savivaldybės valdžia, pasikeitusi elektrinės valdžia nenoriai kalbasi su savivaldybės vadovais ir taryba. Tačiau gal ateityje planais pasidalins ir atsisakys tų stalčius kupinai užpildančių ir beveik niekada neįgyvendinamų galimybių studijų?

Apskritai kalbant, visas Elektrėnų puslapis „Veide“, kuriame spausdinta publikacija, pavadinta „Elektrėnuose – pokyčių metai“, panašus į ištisą pasiteisinimą. Publikacijoje dievagojamasi, jog per pastaruosius metus čia įvyko nemažai pokyčių, tik ne visi – į gera. Ir nors tuos bloguosius pokyčius esą lėmė Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos elektrinė, gyventojai kaltina vietos valdžią. O juk publikacija, išspausdinta nacionaliniame savaitraštyje, galėtų būti skirta ne graudenimui, o investuotojų pritraukimui, įvaizdžio formavimui. Kaip, pavyzdžiui, buvo daroma 2007 metais. Tuomet Elektrėnų savivaldybei buvo paskirtas visas specialus žurnalo „Statyba ir architektūra“ leidinys. Jame šviečia spalvingi vaizdai utopinių projektų ir futuristinių idėjų, tokių kaip „Energolendas“, „Jaunimo krantas“ – plaukiojantys vasarnamiai, važiuojant automagistrale matomi amerikietiški kalneliai ir kt. Kaip sakė elektrėnietis tinklaraštininkas Arnoldas Vaitkūnas, „šią pasaką žiūriu prieš miegą“.

O kad jau reitinge Elektrėnų savivaldybę į viršų net per 16 vietų ištraukė pigus šildymas, meras Kęstutis Vaitukaitis vardina, kodėl jis toks pigus: esą tai ir dėl šilumos punktuose sumontuotų šiuolaikiškų šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų,  nuotolinių šilumos punktų reguliavimo, pakeistos šilumos tiekimo linijos, naujų technologijų vamzdžių, kurie sumažina šilumos nuostolius trasose.

Dabar pakalbėkime apie paslaptingąjį ženkliuką „PR regionai“, puošiantį šią publikaciją. „PR“ angliškai reiškia „public relations“, lietuviškai tai – ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai. Pagal idėją, tokie dalykėliai turėtų būti nemokami – kietas „piarščikas“ (tai yra viešųjų ryšių specialistas) turėtų sudominti naujienomis, parengti jas taip, kad leidinys laikytų jas pakankamai vertingomis ir įdomiomis auditorijai, kad jos būtų publikuojamos. Tačiau „Veido“ atveju yra kiek kitaip. Ženkleliu „PR“ jie žymi vadinamuosius užsakomuosius straipsnius. Juk slėpti užsakomųjų straipsnių negalima, juos reikia žymėti taip, kad skirtųsi nuo kito leidinio turinio.

Pasipuikuoti užsakomuosiuose straipsniuose susigundė ne tik Elektrėnų savivaldybė, bet ir Druskininkų, Mažeikių, Kauno rajono, Utenos savivaldybės.

Dabar apie tai, kiek toks malonumas kainuoja. „Veido“ audituotas tiražas siekia 7 tūkst. Taigi, kad apie pokyčius Elektrėnuose sužinotų 7 tūkst. Lietuvos gyventojų puslapiuose savaitraščio, kurį Elektrėnuose per periodikos platinimo tarnybą prenumeruoja vos 1 gyventojas, o savivaldybėje jį galima įsigyti tik dviejuose spaudos kioskuose, reikėjo išleisti apie 3600 litų.

Nesvarstysime, ar tai daug, ar mažai, ar buvo verta, ar ne, ir kaip  naudingiau galėjo būti išleisti tie 3600 litų. Galbūt tai ženklas, kad Elektrėnuose krizė iš tiesų jau praėjo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų