Savivaldybės tarybos posėdyje: senos skolos, nauja įstaiga ir nuolatinės problemos

Savivaldybės tarybos posėdyje: senos skolos, nauja įstaiga ir nuolatinės problemos

Ineta Bricaitė

Lapkričio Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdis buvo apimtas rudeniškos ramybės: nekilo daug diskusijų, o ir teisės aktų projektus tarybos nariai dažniausiai tvirtindavo vienbalsiai. Išsiskyrė tik opozicijos lyderis Algimantas Adomaitis, klausinėjęs daugiausiai ir kiekvieną faktą vertinęs kritiškai. Dėl tokio taikaus posėdžio meras Kęstutis Vaitukaitis gyrė produktyvų darbą komitetų posėdžiuose, o vėliau juokais paklausė, ar tik ne turkų delegacija, pasirodžiusi posėdyje iš karto po pirmojo klausimo, politikus taip paveikė. Buvo darbotvarkėje ir itin svarbių klausimų: pradėta planuoti, kokiomis sąlygomis Ledo rūmai bus perduoti privatininkui, nuspręsta savivaldybėje steigti dar vieną biudžetinę įstaigą, sumažinta šilumos kainos dedamoji, pakeistos lengvatos verslo liudijimams įsigyti.

Mažės dedamoji, bet
ne visa kaina
Posėdžio metu patvirtinta „Elektrėnų komunalinio ūkio” (EKŪ) šilumos kainos pastovioji dedamoji dalis, kuri priskiriama EKŪ pajamoms. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą, Vievio gyventojams šilumos kainos dedamoji, įvertinus visas aplinkybes, turėtų brangti apie 0,6 cento už kilovatvalandę, o Elektrėnų gyventojams – pigti 0,12 cento už kilovatvalandę.
Kadangi Vievio ir Elektrėnų šilumos ūkiai buvo sujungti, tarybai pasiūlyta pritarti įstatymo projektui, kuriuo šildymo kainos dedamąją metams siūloma mažinti 0,12 cento ne tik Elektrėnų, bet ir Vievio gyventojams. Tačiau tokiu būdu skirtumą EKŪ dotuoti turėtų savivaldybė. O  jis ne toks jau ir mažas – apie 77 tūkst. litų.
Tačiau tai, kad sumažės šilumos kainos pastovioji dedamoji dalis, dar nereiškia, kad sumažės ir pati šildymo kaina, nes labiausiai ji priklauso nuo perkamo kuro kainos, kurią, pavyzdžiui, „Lietuvos energijos gamyba“ pastaruoju metu padidino net dviem centais už kilovatvalandę, kai EKŪ pastovioji dedamoji, apie kurią ir buvo kalbama posėdyje – 2,50 cento už kilovatvalandę. Todėl savivaldybės taryba tokiu sprendimu apsaugotų Vievio gyventojus nuo staigaus šildymo kainos padidėjimo.
„Jokiais būdais aš nesu prieš dedamosios sumažinimą gyventojams, bet aš esu prieš tai, kad nuostolis būtų dotuojamas tik iš savivaldybės biudžeto lėšų. Turint omenyje, kad mums reikės ieškoti milijono litų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams išmokėti, o 77 tūkst. litų yra maždaug tiek, kiek užtektų sporto mokyklos darbuotojų atlyginimams išmokėti, aš už projektą balsuoti negaliu“, – sakė A. Adomaitis.
Laura Andrijauskaitė priešingai – sakė balsuosianti už. „Siūlau palaikyti sprendimo projektą dėl vienos labai paprastos priežasties – kadangi buvo priimtas politinis sprendimas ir sujungti komunaliniai ūkiai tam, kad gyventojams nebūtų taikomos skirtingos kainos toje pačioje savivaldybėje, natūralu, kad tai turi šiokių tokių finansinių pasekmių. Elektrėnų savivaldybė yra EKŪ steigėjas, todėl turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ne tik dėl priimamų sprendimų gyventojų atžvilgiu, bet ir kai kuriais atvejais laiduoti EKŪ veiklą. Kitų šaltinių, kurie galėtų dengti susidariusį skirtumą, aš neįsivaizduoju. Pati suma, žiūrint viso biudžeto aspektu, nėra milžiniška, o efektas – pasitenkinimas, kurį pajus gyventojai, yra gerokai didesnis. Mano nuomone, toks sprendimas didintų gyventojų pasitikėjimą savivaldybės tarybos nariais ir pačia savivaldybe“, – sakė tarybos narė. Už įstatymo projektą balsavo 16 tarybos narių, 3 susilaikė.
Verslauti bus brangiau
Verslininkų, dirbančių pagal verslo liudijimus, šis tarybos posėdis nepradžiugino. Taryba nusprendė padidinti mokesčius, kuriuos turi mokėti dirbantieji pagal verslo liudijimus jei jie tai daro visoje Lietuvoje, išskyrus didžiuosius miestus. Nors tarybai svarstyti pateiktame projekte buvo siūloma tokiems verslininkams skirti 700 litų mokestį, po diskusijų komitetų posėdžių metu, apsistota ties tūkstančio litų mokesčiu. Dirbantiesiems pagal verslo liudijimą Elektrėnuose siūlytas buvo 600 litų mokestis, tačiau jis padidintas iki 800 litų metams.
Sumažintos ir lengvatos. Iki šiol Elektrėnuose buvo palankiausia pradėti verstis verslu, jei iki tol buvai bedarbis. Tam buvo skiriama net 90 procentų lengvata ir subsidija iš Darbo biržos. Nuo 2014 metų lengvata bedarbiams bus tik 50 procentų.
Už verslo liudijimą visai mokėti vis dar nereikės neįgaliems žmonėms, o 90 procentų lengvata bus taikoma liaudies amatininkams, užsiimantiems tradiciniais amatais, ir mokiniams bei studentams, besimokantiems dieniniame skyriuje. Pakankamai didelė – 75 procentų lengvata lieka tėvams, auginantiems tris ir daugiau vaikų, ir vidutinį neįgalumo lygį turintiems žmonėms. Lengvata iš viso panaikinta individualių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų nariams. Anksčiau ji siekė 50 procentų. Naujos lengvatos įsigalios nuo naujųjų metų, tad į jas pretenduojantieji turi dar mėnesį gauti verslo liudijimus palankesnėmis sąlygomis.
Pasak Kontrolės komiteto pirmininko Algimanto Adomaičio, komiteto posėdžio metu tarybos nariai itin diskutavo apie padėtį aplinkinėse savivaldybėse, tada paaiškėjo, kad Elektrėnų valdžia daro daugiausiai nuolaidų, todėl nuspręsta siūlyti būtent tokio dydžio sumas. Jos buvo patvirtintos.
Nurašė skolas
Savivaldybės taryba vėl pripažino beviltiškomis juridinių ir fizinių asmenų skolas. Fizinių asmenų skolos daugiausiai susidarė už žemės mokesčius. Jos arba senesnės nei dešimties metų, arba jas turintys asmenys yra mirę, arba yra tokios mažos, kad savivaldybės administracijai neapsimoka tų skolų išieškoti. Iš viso fiziniai asmenys negrąžino savivaldybei beveik 2300 litų.
Kitokia situacija susiklostė su juridiniais asmenimis. Įmonės, negrąžinusios savivaldybei skolų, jau nebeegzistuoja, todėl ir išieškoti nėra iš ko. Juridinių asmenų skolos sudaro jau žymiai daugiau – beveik 135 tūkst. litų. Didžiausias skolininkas šiame sąraše – UAB „Jagudėlis“, sukaupęs beveik 97 tūkst. litų skolą ir išregistruotas 2008-aisiais. Tarybos nariai, kad ir nenoriai, tačiau žinodami, kad kitos išeities nėra, patvirtino siūlymą.
Ieškos koncesininko
Elektrėnų ledo rūmai pateks į privačias rankas. Tiesa, tarybos posėdyje dar nenuspręsta, į kokias. Nuspręsta tik, kokiomis sąlygomis tai turėtų vykti. Elektrėnų savivaldybė, vykdydama ES projektus, kurių metu buvo renovuoti Ledo rūmai, įsipareigojo, kad po renovacijos jie tam tikram laikui bus perduoti koncesininkui. Ne vienas tarybos narys baiminasi, kad joks privatininkas tos ledo arenos valdyti nenorės. Meras K. Vaitukaitis sakė, kad abejoja, ar atsiras čia toks turtingas dėdė, kuris investuos dideles sumas, o vėliau bandys tai atsiimti.
Tarybos nariai ir speciali darbo grupė sprendė, kokiomis sąlygomis partneriui būtų naudingiau bendradarbiauti su savivaldybe: ar perduoti koncesininkui Ledo rūmus dvidešimt penkiems metams ir įpareigoti jį pastatyti prie Ledo rūmų priestatą, ar koncesininkui leisti valdyti tik Ledo rūmus ir tik penkiolika metų su galimybe terminą pratęsti dar dešimčiai metų.
Ir vienas, ir kitas pasiūlymas turi savų privalumų ir trūkumų, todėl dar ir posėdžio metu tarybos nariai diskutavo, kuris kelias yra paprastesnis. Visgi taryba nusprendė, kad palankesnis sprendimas yra pasiūlymas 25 metams, nes koncesininkas galės planuoti savo veiksmus ir ekonominius rodiklius visam laikotarpiui nenuogąstaudamas, kad sutartis gali būti nepratęsta.
A. Adomaitis sunerimo dėl pačio turto perdavimo į privačias rankas. „Ar nebus taip, kad privatininkai turės didinti kainas Elektrėnų gyventojams ir sportininkams? Galbūt reikia dar diskutuoti šiuo klausimu ir dar nebalsuoti?“, – klausė tarybos narys. Jam atsakė Viktoras Valiušis: „Aš manau, kad bus gerai, jei koncesininkas sugebės subalansuoti Ledo rūmų finansus tik pakeldamas kainas. Bet aš labai abejoju, ar jam tai pasiseks“. Ramūnas Kartenis priminė tarybai, kad privatų partnerį surasti privaloma, nes savivaldybė yra įsipareigojusi tai padaryti.
Steigs biurą
„Elektrėnų savivaldybė pribrendo naujai biudžetinei įstaigai“, – socialinių reikalų komiteto posėdžio metu sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialistė visuomenės sveikatos priežiūrai Vilma Komisarenkienė. Tačiau tarybos nariai ilgai svarstė, ar tikrai savivaldybė „pribrendo“. Paslaugas, kurias teiktų biuras, iki šiol Elektrėnų savivaldybė pirko iš Kaišiadorių savivaldybės. Tam lėšos skirtos ir iš valstybės, ir iš savivaldybės biudžetų. Jei bus įsteigta nauja biudžetinė įstaiga, ji išlaikoma bus iš tų pačių šaltinių, tačiau lėšų iš valstybės biudžeto bus skiriama daugiau. Jei paslaugas toliau pirks iš Kaišiadorių, iš valstybės biudžeto lėšų savivaldybė gali jau ir nebegauti.
Pagrindinė  Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veikla būtų: visuomenės sveikatos stiprinimas, savivaldybės sveikatos stebėsena, užkrečiamų ligų profilaktika, neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas, vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir pan. Šią veiklą vykdytų septyni darbuotojai.
„Kiek savivaldybei atsieitų biudžetinės įstaigos steigimas ir nesteigimas?“- klausė A. Adomaitis. Ar labiau apsimoka pirkti paslaugas, ar steigti biurą: išlaikyti septynis darbuotojus ir suteikti jiems tinkamas darbo sąlygas, pranešėja pasakyti negalėjo. Sakė, kad dar nėra aiškios jokios sumos. Viena aišku, kad nesteigimo atveju išlaidos didėtų. Todėl tarybos narys pasiūlė už teisės akto projektą nebalsuoti ir palaukti, kol viskas paaiškės – esą nėra, kur skubėti, o ir jokie įstatymai nenumato, kad biurą steigti būtina. Jam antrino ir Nikolaj Melnikov. O Viktoras Valiušis sakė, kad reikėtų nuspręsti kuo greičiau, kad administracija žinotų, ar nuo naujųjų metų biuras bus, ar ne, todėl laiko klausimui atidėti nėra. Visgi tarybos nariai laukti nepanoro. 14 jų balsavo už, 2 – prieš ir 5 susilaikė.
Priėmė delegaciją
Tarybos posėdį trumpam aplankė politikų delegacija iš Turkijos. Ji atvyko susipažinti su Lietuva, jos valdymu ir dalyvavimu Europos Sąjungos gyvenime, tačiau vienos iš Turkijos savivaldybių meras sakė, kad norėtų su Elektrėnais sukurti draugystės tiltą. Jis pabrėžė, kad su Elektrėnais turi nemažai panašumų: jo vadovaujama savivaldybė yra jauna ir tarybos narių joje yra trisdešimt. Kęstutis Vaitukaitis tarybos nariams pažadėjo, kad su delegacija dar pabendraus ir kitame tarybos posėdyje papasakos apie ją daugiau. Turkai, atsidėkodami už priėmimą, merui įteikė dovanų ir sakė, kad visų laukia Stambule.
Po to, kai turkų delegacijos nariai išėjo iš posėdžių salės, tarybos nariai toliau priiminėjo teisės aktus ir penkis iš eilės priėmė vienbalsiai. Taryba pritarė Privatizavimo fondų lėšų 2013 metų sąmatos patikslinimui. Ją tikslinti reikėjo, nes kai kurie objektai buvo išbraukti, o kai kurie – įtraukti į sąrašus. Kiti diskusijų nesukėlę klausimai – Strateginių plėtros ir veiklos planų ir su jais susijusių dokumentų aprašų  tvirtinimas. Aprašus iš naujo tvirtinti reikėjo, nes keitėsi administracijos struktūra ir skyrių pavadinimai. Dėl tos pačios priežasties bei dėl Kontrolės ir audito rekomendacijos patvirtintas šiek tiek pakeistas dar vienas tvarkos aprašas, nustatantis, kaip disponuojama savivaldybės ir valstybės turtu.
Be ilgų diskusijų
Elektrėnų savivaldybėje yra ne viena komisija, kurios nariai yra tam tikras pareigas užimantys savivaldybės administracijos darbuotojai. Kaskart, kai administracijoje keičiasi darbuotojų pareigos, keičiasi ir komisijų sudėtys. Dėl šios priežasties keitėsi Elektrėnų savivaldybės mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos apeliacinės komisijos sudėtis, Savivaldybės kontrolieriaus, Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vadovo, vidaus auditorijų ir valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių vertinimo komisijos ir Elektrėnų savivaldybės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės komisijos sudėtys. Jų keitimui tarybos nariai pritarė vienbalsiai.
„Elektrėnų komunalinio ūkio“ profesinei sąjungai „Solidarumas“ taryba leido registruoti buveinę jų nuomojamose patalpose Rungos gatvėje, pritarta dalyvavimui projekte, kuriame būtų siekiama Abromiškių svirną pritaikyti muziejinei veiklai, Zabarijos kaimo bendruomenei skirta valstybinės žemės, kurioje ji planuoja įrengti skverą, taip pat 95 proc. sumažintas žemės mokestis UAB „Liregus“, nors Ūkio komiteto posėdžio metu buvo replikuojama, kad bendrovė ne tik rūpinasi aklųjų ir silpnaregių poilsiu, bet ir nuomoja savo patalpas šventėms ir renginiams. Posėdyje patvirtinti keli detalieji planai ir naujos gatvės, Kazokiškių bendruomenei perduotos patalpos daugiafunkciame pastate.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų