Savivaldybėje praūžė Užgavėnės

Savivaldybėje praūžė Užgavėnės

Taikios Užgavėnės

Kadangi  šių metų vasario 9 d. žiema iš kiemo buvo pasitraukusi pati, tai ir Užgavėnių šventę elektrėniškiai šventė labai linksmai, bet taikiai. Pavyzdžiui, lopšelyje-darželyje „Žiogelis“  Užgavėnių personažai Kanapinis ir Lašininis draugiškai šoko ir pažadėjo nesipykdami iki Velykų pasikeisti vietomis. Ta proga visi darželio vaikai prieš pietus iki soties prisivalgė blynų. O per darbo dienos pietų pertrauką aikštėje prie savivaldybės pastato susirinko Elektrėnų savivaldybės administracijos, Profesinio mokymo centro ir Kultūros centro persirengėliai. Čigonės čia būrė ateitį, gydytojas gydė, raganos švariame kieme šlavė žiemą iš kiemo, o Kanapinis (administracijos direktorius Virgilijus Pruskas) atsargiai, bijodamas užgauti, mušė Lašininį (merą Kęstutį Vaitukaitį). Į šventės šurmulį atsitiktinai patekę praeiviai buvo pavalgydinti savivaldybės administracijos darbuotojų paruoštomis sočiomis vaišėmis.

Red. inf. 

Šventės, suburiančios žebertoniškius ir kaimynus

Žebertoniškiai, žiemą atitrūkę nuo darbų, vėl susibūrė Žebertonių bendruomenės salėje Užgavėnių švęsti. Juk vasaris – paskutinis žiemos pasispardymas. Lietuvoje Užgavėnės – tarp didžiausių metų švenčių. Tai patvirtina senolių prisiminimai apie Užgavėnių papročius, jie nuolat pabrėžia, kad tai buvusi „šventė“, „didelė šventė“, „visų laukiama“, kad „Užgavėnes labai švęsdavo“. Užgavėnės – tai atsisveikinimo su žiema šventė. Apsirengę Užgavėnių rūbais su kaukėmis vasario 6 d. susirinko šventės dalyviai.  Persirengę „čigonų“ personažais, vadeliotojas Algis Vankevičius su šeima atvyko iš kaimyninės Abromiškių bendruomenės pavežioti vaikų. Arkliais per Užgavėnes važiuodavo visoje Lietuvoje. Buvo paprotys savo laukus apvažiuoti. Net ir arklių neturintys namie nesėdėdavo – stengėsi kuo toliau pėsti nukeliauti. Sakydavo, kad linai augs tokio ilgio, kokio pločio žingsniais vaikščiosi. O į roges suvirsdavo visi: jauni ir seni, vyrai ir moterys. Aidėdavo balti Lietuvos laukai nuo žvangučių skambesio, dainų ir klegesio. Kad linai augtų kuo aukštesni, reikia važiuoti kuo toliau. Todėl pakviestas į Žebertonis atvyko Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvas, kuris atliko mums nuotaikingą vaidinimą I. Lukošienės „Brangutė“. Po padėkos ir ilgų plojimų į salę įsiveržė Lašininis ir Kanapinis, visus pakvietė į kiemą, nes norėjo įrodyti, kuris galingesnis. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio kovos, Morės sudeginimo ant laužo būtų ne Užgavėnės. Todėl  Abromiškių filialo bibliotekininkė su skaitytojais parengė scenarijų ir paruošė laužą, padabino Morę. Bibliotekoje vyko skaitytojos Katažinos Mikelkėvič rankdarbių paroda-mugė. Vyko virvės traukimo ir kitos rungtys tarp „Kanapinio“ ir „Lašininio“ komandų. Be jokios abejonės, kuris gudresnis, tas ir stipresnis! Nors Lašininis visaip mėgino papirkt dalyvius, vaišino lašiniais, bet kovą laimėjo Kanapinis! Visus mus suvienijo gera, šviesi šnekta bei atsiverianti širdis geriems darbams, tolerancijai ir išdykavimui. Vis dėlto smagiausios Užgavėnės todėl, kad išliko paprotys persirengti įvairiais personažais. Persirengėliai šoko ratelius, grojo gyva muzika, vaišinosi blynais. Vaišinomės ir dar vienu tradiciniu, galbūt net senesniu už blynus Užgavėnių valgiu – šiupiniu. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Lietuvoje nuo seno be Morės ir jos palydos per Užgavėnes visada gausu triukšmą keliančių kitų persirengėlių, juokdarių ir išdaigininkų. Jų vaikštynės po kaimus tęsdavosi nuo ryto iki sutemstant. Taigi renginyje susirinkę judresnieji, labiau į pokštus linkę vaikai pasiruošė „kaukininkų“ vaikštynėms per Žebertonių kaimą. Kaimas tapo didelio vaidinimo, kuriame dalyvaudavo visi gyventojai, veiksmo vieta. Kad šventė vyko taip gražiai, norim su Žebertonių bendruomenės pirmininke ir seniūnaite, padėkoti visiems prisidėjusiems savo produktais, darbu, geranoriškai pasisiūliusiems iškepti naminės duonos, bulvinių ir miltinių blynų, bibliotekoje parengusiems rankdarbių mugę-parodą, padėjusiems gaminti, organizuoti šventę ir žaidimus, o ypač vadeliotojui Algiui Vankevičiui ir Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvui, atvykusiam su muzikantu, už skambias dainas ir geros nuotaikos kūrimą.

Abromiškių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Irena Kubilinskienė

Užgavėnės Semeliškėse

Vasario 9 d. semeliškiečiai varė žiemą iš kiemo, nors oras buvo pavasariškas, šildė saulutė, bet  Užgavėnių tradicijų buvo laikomasi, kad žiema nesugalvotų sugrįžti. Nuo vidurdienio miestelyje sklido smagi muzika, valdoma A. Petrusevičiaus, kuri kvietė mesti darbus ir skubėti į aikštę. Šventę pradėjo seniūnė L. Karalevičienė, primindama Užgavėnių papročius ir kviesdama visus linksmintis. Ir prasidėjo šventė: traukiant virvę, tarpusavyje kovojo Lašininis ir Kanapinis, triukšmą kėlė persirengėliai (mokytojos M. Rašimienė ir N. Ustilienė su moksleiviais), norintieji galėjo paragauti blynų ir pasišildyti karšta arbata. Lašininio (mokytojas J. Gudeliūnas) vedini šventės dalyviai jėgas bandė įvairiose rungtyse – mėgino taiklumą, stiprumą, koordinaciją, orientaciją – ir buvo apdovanoti prizais. Sudeginta Morė, kurią sukūrė S. Kazakevičienė, pelenais pavertė žiemos negandas, nuoskaudas, piktumą, atvėrė vartus į pavasario šviesą, gerumą ir meilę. Tokiomis nuotaikomis ir lauksime pavasario!

Silvija Bielskienė

Kazokiškiečiai varė žiemą iš kiemo

Kaip ir kasmet Kazokiškėse buvo švenčiamos Užgavėnės. Susirinkę persirengėliai  vaikščiojo Kazokiškių gatvėmis  ir triukšmaudami varė žiemą iš kaimo. Atėję į aikštę visi šoko Užgavėnių ratelius, dalyvavo įvairiose rungtyse. Po Lašininio ir Kanapinio dvikovos buvo sudeginta Morė. Pasilinksminę visi ragavo pačių atneštus blynus.

  Tikėkimės, kad žiema į Kazokiškes nesugrįš.

Daiva Pileckienė

Užgavėnių šventė „Pasakoje“

Tai triukšmingai ir linksmai Elektrėnų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vaikai varė žiemą iš kiemo. Netrūko nei dainų, nei šokių. Su trenksmu visus kvietė šokti ir dainuoti meninio ugdymo vyr. mokytoja D. Liubiniene.

 Gražuolė Morė stovėjo salės viduryje, aplink ją vaikai, auklėtojos, žydukas su pačia bei garbingiausi svečiai Lašininis su Kanapiniu sukosi, trepsėjo, triukšmavo ir nekantravo išvyti žiemą.

Vyresnių grupių vaikučiai su auklėtojomis sukūrė skanduotes, kurios dar labiau uždegė visus linksmybėms. O kur dar Lašininio ir Kanapinio kova bei virvės traukimas ir, žinoma, viso renginio kulminacija – Morės deginimas. O tie blynai, blynai, Lietuvos gardumynai, jau tokio skonio buvo… Prisišokom, prisivalgėm, visas žiemos negandas ir pykčius išvarėm.

Justina Rimkienė Elektrėnų lopšelio-darželio „Pasaka“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Kaip  kietaviškiečiai Rumšiškėse žiemą išvarė

 Vasario 6 d. vyko tradicinė Užgavėnių šventė Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Kietaviškių bendruomenės nariai bei kaimo kapela „Volungė“ jau ne pirmus metus važiuoja užgavėti į Rumšiškes. Ruošdamiesi išvykai, Kietaviškių jaunimas bei kapelos nariai, vadovaujami Kietaviškių kultūros klubo administratorės Rūtos Vaičekonytės, kapelos vadovo Rimanto Prekerio, uoliai mokėsi Užgavėnių šokių ir žaidimų, kad nuvykę į šventę patys pasilinksmintų ir kitus išjudintų. Kietaviškių seniūnijos seniūnė Dovilija Cibulskienė pasirūpino transportu, kad muzikantai, šokėjai, bendruomenės nariai į šventę galėtų patogiai nuvykti ir parvykti. 

Smagias melodijas grojo Kietaviškių kaimo kapelos „Volungė“ muzikantai, aktyviausi šokėjai buvo jaunieji kietaviškiečiai – Rūtos vadovaujamo folklorinių šokių būrelio nariai. Smagu buvo matyti besišypsančius veidus žmonių, kurie sukosi ratelyje, kas norėjo patrepsėti, mielai jungėsi prie žaidimų „Kiaulė grikiuos“, „Džiaugės senis po žiemos“, „Šokam, šokam, mes, meškutės“, „Pliauškutis “ ir kitų. Vėliau visi patraukėme į centrinę muziejaus miestelio aikštę, kur vyko kaukių konkursas. Ir ko tik čia nebuvo: pasirodyti skubėjo pulkelis „ožių“ ir „ožkų“, pora raitelių ant „žirgų“; „žydų“ kaukių  savininkų išradingumas ir iškalbumas – vienas už kitą geresnis; „velniai“ ir „velnienės“, nepaisant blogos nuomonės apie tokių personažų prototipus, visai gražiai bendravo; buvo ir „čigonių“ būrys, kurios būrė iš delno, ir „daktaraujančių“ baltais apdarais, ir „giltinės“ personažą vaizduojanti kaukė. Pora mūsiškių – kapelos vadovas Rimas ir Augustė – pateko į kaukių konkurso komisiją, kur su kitais autoritetingai teisėjavo. Ir Kietaviškių jaunimas noriai lipo ant pakylos, kalbinamos „čigonėlės“ – Miglė, Gendvilė, Airida, Brigita, Agnė, Reda, Girmantė ir kitos –  nepasimetė, smagiai pademonstravo savo šokimą, neatsiliko ir berniukai – Haroldas, Airidas, kiti vaikai. Andrius laimėjo prizą už šmėklos kaukę. Po kaukių pasirodymo Užgavėnių dalyviai ir žiūrovai patraukė prie Morės, kur „šoko, trypė, linksmi buvo“, skambant folkloro ansamblio armonikai. Renginio vedėjas ragino susirinkusius šokti, linksmintis, kad žiema išsigandusi bėgtų iš kiemo. Kaip tik tuo metu pradėjo lengvai snyguriuoti, bet šis trumpas žiemos bandymas atsigriebti ilgai netruko, užgavėniautojų skandavimas „žiema, žiema, bėk iš kiemo“ išblaškė pavienes snaiges. Susikovus Kanapiniui ir Lašininiui, šis buvo nugalėtas. Smagiai nusiteikę stebėjome šventės kuliminaciją – deginamą Morę. Kai Morė sudegė, patraukėme link „savo“ sodybos, kur netoliese laukė autobusas kelionei namo, pakeliui dar įsigijome lauktuvių. 

            

Kietaviškių bendruomenės narė Irena Petkevičienė

Pas mus Daugirdiškėse

Norit tikėkite, norite – ne, bet šeštadienį Daugirdiškėse dėjosi tikra velniava. Vidurdienį prie mokyklos pradėjo rinktis velniai ir velnienės, raganos ir čigonai. Atsibastė net kažkoks pabėgėlis iš Afrikos, kuris norėjo gauti politinį prieglobstį. Velniai nepatikliai sutiko šį įsibrovėlį, bet prieglobstį suteikė, tiesa – laikiną.

Velniūkščiai kažkur prie ežero kranto pagavo pamėklę Morę, užkėlė ją ant ratukų ir norėjo nustumti nuo kalno, bet už ją mūru stojo čigonė Audronė, kuri, pasirodo, su More buvo pažįstamos nuo pat ryto. Tad vyresnieji velniai velniūkščius sudraudė ir liepė tempti Morę į atokesnius Subartėnus, kus ji bus teisiama, jeigu susidėjusi su čigone, ką nors neleistino padarė. O jauniems irgi išeis į naudą – tegul pratinasi prie darbo.

Tada aukštesnio rango velniai su velnienėmis ir gražuolėmis čigonėmis mikliai sušoko į automobilius ir taip pat patraukė į Subartėnus. Subartėnuose surado patikusią jiems Jono Gaiduko sodybą ir nutarė čia atšvęsti Užgavėnes. Sodybos šeimininkas neišsigando atvykėlių ir pasitiko juos su muzika. Velniai tuoj okupavo visą teritoriją. Velnias Marius, mėgėjas pasišildyti, pradėjo čirškinti šašlykus. Pats Liuciperis Valdas, prisijuosęs prijuostę, kepė blynus, jo pavaduotojas Belzebubas Linas su savo išrinktąja užkūrė laužą ir virė žuvienę. Velnienė nešiojo blynus ir vaišino jais susirinkusiuosius. Prie stalų sukosi čigonės ir mėgino ką nors nugvelbti, bet stipri velnių apsauga ir nukreiptas į jas velnienės Janytės fotoaparato objektyvas neleido joms pasipelnyti.

Linksmiausia buvo velniūkščiams, kurie šokinėjo nuo kalniuko, vaikėsi ant ledo riedančius balionus ir dalyvavo įvairiuose žaidimuose, kuriuos organizavo velniukų mokytoja Irutė.

O kai prasidėjo velniava prie laužo, tai net Morė sudegė. Tada pradėjo šėlti visi, netgi pražilę velniai. Jie demonstravo ne tik savo miklumą, bet ir jėgą. O jėgos būta velniškos – net trosas neišlaikė ir plyšo pusiau, kai jį į skirtingas puses traukė įsismaginę nelabieji.

Tik pabėgėlis iš Afrikos neatlaikė šėlsmo, dingo kaip į vandenį. Gal išsigandęs patraukė ieškoti saugesnės vietos?

Taip visi smaginosi iki sutemų. O kai visai sutemo, velniai pamažu įgavo žmogiškuosius bruožus. O sako, kad stebuklų nebūna.

                 

 Ir aš ten buvau,

už virvės galo laikiau,

 žuvienę ir šašlykus ragavau,

po to velnius sapnavau.

                               

        Vladislava Kursevičienė

Blynų diena

Vasario 9 d. Vievio gimnazijos bendruomenė minėjo „Blynų dieną“.

Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų.  LSB (Vilniaus skyriaus) savanorės 2a kl. mokinės Indrė Radzevičiūtė, Živilė Lasevičiūtė, vyr. socialinė pedagogė Aistė Apyvalienė siūlė paragauti blynų su saldžia uogiene ir kvepiančia arbata. Užgavėnių organizatorės teigė, kad gimnazijos bendruomenė yra labai svarbi, o tokios šventės visus suvienija.

Aistė Apyvalienė, vyr. socialinė pedagogė Pylimuose

Pylimų kaimo bendruomenė vasario 7 d. suorganizavo smagias ir triukšmingas Užgavėnes. Šventė vyko mažame, bet labai svetingame ir draugiškame mūsų bendruomenės Pylimų kaimelyje. Nuo ankstyvo ryto organizatoriai plušo Zitos Jankūnienės kaimo turizmo sodyboje prie Vievio ežero, buvo ruošiama ir puošiama Morė, vežama garso aparatūra, Svetlana Rusakovienė ir Galina Varankevičienė ruošė ir gamino žuvienę. Kol buvo ruošiama žuvienė, kaimo keliais riedėjo papuoštas vežimas su vadeliotoju (Jonu Vaitkausku), kuris skambant muzikai visus kvietė į šventę. Persirengę Užgavėnių personažais, šventės dalyviai sugužėjo į sodybą, kur jų laukė kapela „Pylimėlis“ su vadove Onute Nenartavičiene. Ko tik čia nebuvo: ir jaunų, ir senų, žydelių, raganų, ubagėlių, čigonų. Šventės šeimininkėlės Živilė Vaitkevičienė, kuri buvo ir šventės gydytoja, bei Inga Grincevičienė visus atvykusius vaišino blynais, kava, arbata. Kad nebūtų šalta, visi raginami puikiosios vedėjos Danguolės Strignatavičienės šoko, dainavo, dalyvavo virvės traukime. Šventės dalyviai stebėjo Lašininio (Juozo Žilinsko) ir Kanapinio (Modesto Važnevičiaus) kovą. Pasilinksminę, sudeginę gražiąją Morę, visi išsiskirstė. Visų šventės dalyvių vardu noriu padėkoti sodybos šeimininkei Zitai Jankūnienei už  tai, kad leido savoje sodyboje organizuoti Užgavėnes ir pati jose aktyviai dalyvavo, o visiems pylimiečiams ačiū už nuoširdų bendravimą, gerą nuotaiką ir šypsenas.

Pylimų kaimo bendruomenės vardu pirmininkas Timofėjus Rusakovas 

Vievyje

Vieviečiai išvarė žiemą. Nors jau kuris laikas visa alsuoja pavasariu, simbolinis Morės sudeginimas paspartins tikrą pavasario atėjimą. Todėl miestelėnai, Vievio kultūros centro ir jo partnerių – Vievio bendruomenės santalkos ir Vievio meno mokyklos – sukviesti į ežero pakrantę, šėlo smagiai šokdami, varžydamiesi miklumu sportinėse rungtyse, skanaudami žuvienę, užkąsdami blynais. Kaitriai suliepsnojo gražuolė Morė, mokytojo A. Kaspučio ir jo mokinių gaminta…

O juk taip būna kasmet… Laukime – pavasaris tuoj tuoj ateis!

Vievio kultūros centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų