Rugsėjo 8 d. pradėjome naujuosius Elektrėnų TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) mokslo metus ir jau 29 d. 37 studentai iškeliavome į ekskursiją po Kėdainius.
Kėdainiai – tai miestas, pasižymintis turtinga istorija, daugiataute praeitimi, skirtingomis tradicijomis ir religijomis.
Mus pasitiko ir ekskursiją vedė gidė Audronė Pečiulytė.
Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 m., o 1590 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XVa. Kėdainiai atiteko Radviloms. Gera geografinė Kėdainių padėtis bei atsivertimas į evangelikus reformatus darė įtaką sparčiam vystymuisi švietimo, gamybos ir prekybos srityse. Čia gyveno daug žydų, vokiečių ir škotų.
Ekskursiją pradėjome nuo sinagogoje įsikūrusio muziejaus. Gidė supažindino su žydų religijos papročiais, atkreipė dėmesį į vyrų ir moterų skirtingą vaidmenį. Antrame aukšte apžiūrėjome žydų istorijos ekspoziciją, susipažinome su edukacinėmis programomis, pažiūrėjome vieną iš pateiktų filmukų.
Žydai be farmacijos, prekybos ir kitų jiems būdingų veiklų, jau XIXa. pradėjo užsiiminėti agurkų auginimu ir prekyba. Jie net turėjo savo turgų. Ir šiandien Kėdainiai įvardijami kaip agurkų sostinė.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, per vieną dieną buvo nužudyti net 2076 žydai, įskaitant ir vaikus. Kėdainiuose 22 gyventojams suteikti Pasaulio tautų teisuolio vardai.
Vaikščiodami Nevėžio pakrante sužinojome, kad ši upė skiria Aukštaitiją nuo Žemaitijos. Sustojome prie pėsčiųjų tilto, pastatyto 1602 metais. Norint jį pereiti anksčiau reikėdavo sumokėti tam tikrą sumą bei atsinešti du akmenis. Prie upės apžiūrėjome Milošfono monumentą. Tai F. Petrausko sukurtas paminklas Kėdainių apylinkėse prie Nevėžio upės gimusiam Česlovui Milošui atminti. Jam 1980 m. gruodį Švedijos mokslų akademijoje Stokholme buvo suteikta Nobelio literatūros premija. Rašytojas – vienas iš 22-jų Kėdainių gyventojų, kuriam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Aplankėme evangelikų reformatų bažnyčią, apžiūrėjome joje kriptą-mauzoliejų, ten esančius 5 sarkofagus. Tačiau tik vienas gerai išlikęs. Apsilankėme ir liaudies baroko stiliaus katalikiškoje Švč. Juozapoto bažnyčioje, pastatytoje čia gyvenusių vienuolių karmelitų. Aplankėme 1854 m. rekonstruotą stačiatikių Kristaus Atsimainymo cerkvę.
Didelį dėmesį Radvilos, būdami reformatai, teikė švietimui. Sustoję prie Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, sužinojome, kad ji įkurta 1647 m. kunigaikščio Jonušo Radvilos, kad 1651 m. čia įsteigta spaustuvė bei buvo renkami tekstai ir lietuvių kalba.
Labai patiko Didžiosios rinkos aikštė, joje esantis paminklas „Skrynia“. Tai A. Boso sukurtas kunigaikščio Jonušo Radvilos biustas, iškilęs virš valstybės iždą simbolizuojančios skrynios. Akį patraukė škotiško stiliaus namai miesto centre. Čia gyveno atvykę XVII–XVIII a. škotai, kurie buvo bene viena iš turtingiausių miesto bendruomenių. Didžiosios rinkos aikštėje puikuojasi viena iš trijų Lietuvoje išlikusių renesanso stiliaus rotušių. Ji pastatyta XVII a. viduryje, buvo L raidės formos ir turėjo bokštą su laikrodžiu.
Dar spėjome aplankyti labai subtilią vietinės dailininkės Leokadijos Mockienės tapybos parodą bei pavaikščiojome Džiazo gatve.
Kėdainių TAU lektorė Gražina Jestremskienė trumpai papasakojo apie universiteto veiklą. Likusią laisvą valandėlę kiekvienas iš mūsų leido savo nuožiūra: kas gėrėjosi senamiesčiu, kas suspėjo pavalgyti Kėdainių blynų, kas bendravo su draugais.
Namo grįžome kupini naujų įspūdžių, geros nuotaikos, gėrėdamiesi saulėtais lietuviško rudens vaizdais.
Rūta Jasukaitienė