Rinkimai į Seimą – valdžios keitimas be revoliucijos

Išankstiniame balsavime iki ketvirtadienio, spalio 10 d. 12 val. balsavo per 1200 savivaldybės rinkėjų

Julija Kirkilienė

Liaudies išmintis sako, kad ­valdžią galima pakeisti per revo­liuciją, tačiau demokratinėse šalyse tai ­daroma per rinkimus. Lietuvos piliečiai spalio 13 d. valdžią – Seimą, kuriantį įstatymus – pakeis ar­ba paliks tą pačią. Valdžia šiais lai­kais duodama jau ne nuo Dievo, o nuo rinkėjų. Tik svarbu, kad tų rinkėjų prie balsadėžių ateitų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. Iš viso šiuose rinkimuo­se balsavimo teisę turės 2 375 800 rinkėjų, o Elektrėnų savivaldybėje 2023 metų savivaldos rinkimuose buvo registruoti 19658 rinkėjai. Kiek Seimo rinkimuose teisę balsuoti turi elektrėniškių, tiksliai dar nežinome, nes apygardose įrašyti bendri Trakų, Kaišiadorių rajonų ir Elektrėnų savivaldybių rin­kė­jai. Apie Elektrėnų savivaldybės rinkėjų skaičių informuosime po rinkimų.
Elektrėnų savivaldybės, kaip ir visos Lietuvos rinkėjai, rinktis tikrai turi iš ko. Rikimuose dalyvauja net 15 politinių organizacijų: Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tau­tininkai), Nacionalinis susivieni­ji­mas,­ Lietuvos socialdemokratų ­partija, Lietuvos žaliųjų partija, Lie­tuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Taikos koalicija ­(Darbo partija, Lietuvos krikš­čioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), partija „Laisvė ir teisingumas“, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų ­akcija-Krikščioniškų šeimų sąjun­ga. Vienmandatėse apygardose­ Elektrėnų savivaldybės piliečiai turi išskirtinę balsavimo teisę – renka­ du Seimo narius – Kaišiadorių – Elek­trėnų ir Trakų – Vievio apygardose. Kaišiadorių – Elektrėnų apygardoje kandidatuoja net 11 po­litikų, o Trakų – Vievio apygardoje – 10 kandidatų. Tarp jų tik 5 moterys.
Sužinoti informacijos apie kandidatus per rinkiminį laikotarpį žmonės mažai turėjo progos: kas naudojasi internetu, daugiau galėjo kandidatų matyti, kas skaito laikraščius – mažiau, o geriausiai su kandidatais susipažinti rinkėjai galėjo debatuose, bet elektrėniškiai į juos gausiai nesirinko. Bet kas norėtų su kandidatais susipažinti iš arčiau, ­debatus portale „Žinau, ką renku“ gali pažiūrėti vaizdo įrašuose.
2024 m. Lietuvos Seimo rinkimai, vyksiantys spalio 13 d. Lietuvoje, – tai devintieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai bus išrinktas 141 Seimo narys. Rinkėjai turi du balsus: už kandidatą vienmandatėje (taip paskirstoma 71 vieta Seime) ir už partijos sąrašą daugiamandatėje (70 vietų). Vienmandatėse po naujo Rinkimų kodekso priėmimo kandidatui nėra būtina surinkti 50 proc. + 1 balsų, kad būtų išrinktas jau pirmame ture. Dabar pakanka finišuoti pirmam, gavus ne mažiau kaip 1/5 visų, į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų, rinkėjų balsų. Politikos ap­žvalgininkai mano, kad realybėje taip nutiks vos keliose vienmandatėse, nes kandidatų turime daug, o aktyvumas rinkimuose įprastai nėra didelis. Bet jeigu taip nutiktų: 50 proc. aktyvumas, pirmasis kandidatas ga­vo 40 proc. atėjusių balsų ir ­laimi, antrojo turo nebus (jis gavo 1/5 visų registruotų balsų).
Seimo nariai renkami ketveriems metams. Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. spalio 13 d., antrasis turas – spalio 27 dieną. Dabar apie rinkimus žinote viską, todėl tie, kas spalio 8-10 dienomis nebalsavote išankstiniuose rinkimuo­se, būti­nai balsuokite sekmadienį. O iš­ankstiniuose balsavimuose sa­­­vivaldybėje balsavo per 1200 rinkėjų.