Reportažas iš savivaldybės tarybos posėdžio. Sveikatos apsaugos įstaigų pertvarka suskaldė bendražygius

Julija Kirkilienė

Rugsėjo 27 dieną vykusiame tarybos posėdyje reikėjo apsispręsti, kaip vykdyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu nurodytą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. Taryba dėl šio klausimo nebalsavo, bet diskutavo net dvi valandas, išklausė tarybos narių, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei pacientų nuomones ir klausimą atidėjo kitam posėdžiui. Sveikatos pertvarka suskaldė valdančiuosius, opoziciją ir Liberalų sąjūdžio partiją. Bet skirtingos nuomonės dėl sveikatos sistemos pertvarkos ne­sutrukdė posėdyje apsvarstyti ir pritarti dar 17 gyventojams svarbių sprendimų projektų.

Trys klausimai merui
Į posėdį prieš 10 val. rinkosi gausus būrys svečių. Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Edita Paberalienė į posėdį atsivedė darbuotojų ir pacientų delegaciją. Pacientai į posėdį sakė atskubėję todėl, kad savivaldybė norinti uždaryti polikliniką, darbuotojai kalbėjo, kad poliklinikos darbuotojų atlyginimus nori suvienodinti su li­goninės. Dėl atlyginimų nerimauti tikrai yra ko: pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojų atlyginimai siekia per 4400 eurų, o ligoninės – tik 2600 eurų. Ligoninės direktoriaus Žydrūno Martinėno aiškinimo, kad į naują struktūrą kiekvienas darbuotojas atsineš dabar esantį ir iš Ligoninės kasų gaunamą atlyginimo krepšelį, dažnai juoku ir šurmuliu palydėdami kalbas, pertvarka nepatenkinti posėdžio svečiai nė nesiklausė. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija pradėtos reformos neatšauks, savivaldybėms sveikatos centrą kurti teks pasirenkant iš trijų siūlomų variantų: struktūrinio, funkcinio bei struktūrinio ir funk­cinio. Struktūrinė pertvarka būtų tada, jei sveikatos centru pasirinktas būtų vienas objektas, šį kartą Elektrėnų ligoninė, prie jos būtų prijungtos kitos sveikatos įstaigos. Tada nereikėtų steigti naujos sveikatos centro įstaigos. Funkcinis sveikatos centras būtų tada, kai apie naują įstaigą, kurią reikėtų sukurti, surasti vadovą, surinkti darbuotojus ir gauti reikalingas licencijas, burtųsi visos sveikatos įstaigos ir bendradarbiautų sutarčių pagrindu. Trečias variantas, kurio tarybos nariai dar nespėjo išstudijuoti, nes informaciją iš ministerijos gavo tik dieną prieš posėdį, būtų mišrus – prie ligoninės jungiamos kelios sveikatos įstaigos, kurio­se būtinai dirba šeimos gydytojai ir odontologai, o kitos įstaigos bendradarbiauja pagal sutartis. Iš tarybos narių pasisakymo paaiškėjo, kad nė vienam siūlomam pertvarkos variantui nėra pasiruošta. Tarybos narys Rimantas Baravykas merui apie reformą uždavė tris klausimus: 1. Ar darbuotojai informuo­ti apie naujas darbo sutartis, kurio­se būtų įvardinta darbo sąlygos ir atlyginimai? 2. Ar savivaldybė turi raštišką Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsipareigojimą dėl pertvarkos finansavimo? 3. Ar bendradarbiavimo sutartyse yra numatyti įsipareigojimai dėl sutarčių nutraukimo ar nevykdymo?. Meras atsakė, kad į visus klausimus atsakymas būtų – nėra, todėl yra priežastis šiame posėdyje apie pertvarką diskutuoti, dar mėnesį pasikalbėti, medikams išaiškinti visų sutarčių sąlygas ir sprendimo projektą priimti vėliau. Meras kalbėjo, kad nesant patvirtintų finansavimo sąlygų, savivaldybei nėra ko skubėti priimti sprendimo dėl sveikatos įstaigų darbo reorganizavimo. T.y. pats meras dar galvoja, ar paskubėję priimti sprendimus neįpultų nuogi į dilgėles ar net Sosnovskio barščius.

Ko bijo
Kadangi reformos labiausiai bi­jo Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras, tai centro vardu kalbėjo šeimos gydytoja Jolita Valeikienė, į Elektrėnus važinėjanti iš Kauno. Gydytoja labiausiai nerimavo dėl atlyginimų, nes ji į Elektrėnus ir važinėjanti vien todėl, kad čia leidžiama dirbti ir užsidirbti, bei dėl įtampos darbe, nes nei ji, nei kiti medikai nežino, kokiomis sąlygomis teks dirbti ateityje. Jei sąlygos netenkintų, gydytoja pasiruošusi į Elektrėnus nebevažinėti. Tarybos nariai gydytojos klausė, kodėl ji norinti tik funkcinės pertvarkos ir kokie pokyčiai ją tenkintų. Funkcinės pertvarkos ji norinti todėl, kad šiuo metu nėra medikų bendradarbiavimo tarpusavyje, o pokyčių reikėtų todėl, kad įstaigoje trūksta slaugytojų ir socialinių darbuotojų. Gydytojos manymu, yra ką taisyti ir PSPC, bet prijungimas prie ligoninės – įstaigos, kur yra blogesnės darbo sąlygos – būtų neteisinga. Kalbėjusią gydytoją keitė ligoninės direktorius, kuris tei­sinosi, kad ligoninės personalo darbo sąlygos ir atlyginimai nuolatos gerinami, o prijungus kitas įstaigas, ten dirbantis personalas prisijungtų su jau turimu atlyginimo krepšeliu, kurio sumažinti joks įstatymas neleistų. Direktoriui antrino tarybos narys Romas Sugintas, kalbėdamas, kad ligoninėje darbo sąlygos esančios geros, o prijungus kitas įstaigas prie ligoninės, pacientas atėjęs pas šeimos gydytoją, reikalui esant, ga­lėtų gauti ir konsultacinės poliklinikos medikų konsultaciją. Diskusijose daug buvo kalbama ir apie pinigus. Reorganizacijos projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bet pinigų Elektrėnams geriausiu atveju tektų tik 2 mln. ir tai tik patalpų remontui ir įrangai įsigyti. Jei savivaldybė pasirinktų Funkcinę pertvarką, SAM garantuojanti tik 1 mln. 300 tūkst. eurų… Tie 700 tūkst. eurų, pagal merą, yra tik lašas lėšų, kurių sveikatos įstaigoms reikia… Kad sveikatos įstaigos galėtų dirbti kokybiškai ir patenkinti pacientų lūkesčius, joms reikėtų surasti ne mažiau kaip 9 mln… O kol tokių pinigų nėra, pasak mero, visos reorganizacijos yra blogos. Pacientė iš salės tarybos nariams turėjo tik vieną klausimą: ar ligoninėje liks Priėmimo skyrius, iš kurio, gavus pirmąją pagalbą, ligonis būtų pervežtas į Vilnių. Gavusi teigiamą atsakymą pacientė už jį tik dėkojo…
Sveikatos reformos klausimas užtruko iki pietų, nors planuota buvo tą klausimą užbaigti per pusvalandį. Įdomu šiame posėdyje buvo ir tai, kad skirtingas nuomones dėl pertvarkos turėjo tiek valdančiosios, tiek opozicijos tarybos nariai. Penki gydytojai, dirbantys taryboje, nuo svarstymo privalėjo nusišalinti, todėl jie savo nuomonę išsakyti galėjo tik privačiuose pokalbiuose. Įdomu ir tai, kad ligoninės direktorius Ž. Martinėnas ir PSPC direktorės vyras Andrejus Paberalis priklauso tai pačiai Liberalų sąjūdžio partijai. Todėl atrodo, kad sveikatos reforma suskaldė medikų ir politikų bendruo­menes, nors, pasak mero, reforma reikalinga tam, kad sustiprintų visas bendruomenes.

Klausimai be atsakymų
Po pietų tarybos nariai dar svarstė projektą dėl ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo. Aiškinamajame rašte rašoma, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo veiksmų plano numatyta, jog mažėjant gyventojų skaičiui šalyje ir vykstant reformai, prognozuojamas stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų poreikio mažėjimas, todėl Elektrėnų savivaldybėje tikslinga transformuo­ti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas į dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas. Dėl to keičiama Elektrėnų ligoninės valdymo struktūra. Iš struktūros išbraukiamas „Chirurgijos-traumatologijos ir ginekologijos skyrius. Dienos chirurgija“ ir „Vaikų ligų skyrius“, įrašomas „Dienos stacionaro skyrius“. Pokyčiai, pagal aiškinamąjį raštą, yra reikalingi ne tik dėl šalyje vykdomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos, bet ir dėl nuostolingos šių skyrių veiklos. Klausimą svarstymui teikusi Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduo­toja sveikatos apsaugai Virginija Liepinytė-Medeikė tarybos narius informavo, kad šie skyriai nebūtų nuostolingi, jei per metus suteiktų ne mažiau nei 1100 paslaugų. Dienos stacionaro skyriai darbo dienomis dirbs nuo 8 iki 20 val., todėl tarybos narys Vaidas Ratkevičius susirūpino, kaip pagalba vaikams bus suteikta išeiginėmis dienomis ir nakties metu, jei tėvai neturi savo transporto. Pranešėja negalėjo atsakyti, ar Elektrėnų ligoninė teiks į kitas įstaigas pavežėjimo paslaugas, kas, greitosios medicinos pagalbos trans­portu pacientą nuvežus į kitą šalies ligoninę, pasirūpins paciento grįžimu namo. Pranešėja taip pat neatsakė, ar budintis Priėmimo skyriaus gydytojas turės kompetencijų suteikti pirmąją pagalbą vienokią ar kitokią traumą gavusiam pacientui ir t.t. Bet tarybos nariai, nors ir negavę atsakymo, sprendimo projektui pritarė.

Kitos svarbios žinios
Taryba šiais metais jau šeštą kartą keitė šių metų biudžetą. Klausimą dėl biudžeto keitimo šį kartą svarstymui teikė naujoji Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Renata Banevičienė. Savivaldybė į biudžetą surinko lėšų per 50 tūkst. daugiau, nei planavo, ir tuos pinigus paskirstė švietimo įstaigoms, savivaldybės tarybos narių atlyginimams pagal naują tvarką ir kt. Tarybos nariai taip pat be ilgų diskusijų pritarė padidinti mokesčius verslo liudijimams, taip pat patvirtino savivaldybės teritorijoje esančio apleisto nekilnojamojo turto sąrašą. Tą sąrašą patikrinti reikėtų kiekvienam: vieniems pasitikrinti, ar tame sąraše nėra jų turto, kitiems – ar į tą sąrašą įtrauktas jums žinomas koks apleistas statinys, galintis gyventojams kelti pavojų sveikatai ar net gyvybei. Taryba Lazdėnų kaimo gyventojams siunčia žinią, kad buvusioje mokykloje edukacinius ir kitokius užsiėmimus organizuos Elektrėnų viešoji biblioteka, o Vievyje buvusi senoji vaistinė perduota Greito­sios medicinos pagalbos tarnybai, kuri patalpas pagal savivaldybės paruoštą projektą savo lėšomis suremontuos.
Iš viso taryboje pritarta buvo 17 sprendimų projektų, su kuriais susipažinti galima svetainėje www.elektrenai.lt. Priimti sprendimų projektai išspausdinti bus ir popieriniame laikraščio variante, tik kitame numeryje.