Elektrėniškė fotomenininkė Liudmila Felčinskaja (kairėje) su lektore dalinosi informacija apie jos artimųjų išsaugotą Renesanso laikotarpio veiklą. Centre –
Eugenijus Petrauskas, apie Vievį renkantis istorinę medžiagą ir spausdinantis laikraštyje „Elektrėnų kronika“
Julija Kirkilienė
Lietuva šiuo metu išgyvena savotišką renesanso laikotarpį: kai aplink tiek daug globalizacijos, informacijos ir skubos, krašto šviesuoliai įvairiais projektais primena, kas mes esame ir iš kur atėjome. Vienas tokių priminimų gegužės 2 d. vyko Elektrėnų krašto muziejuje, kur Valdovų rūmų gen. direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė skaitė paskaitą „Renesansas Europoje ir Lietuvoje: atgimimas ir naujovė“.
Elektrėnų krašto muziejus dalyvauja „Lietuvos muziejų kelio 2024“ programoje „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“, todėl paskaita iš Valdovų rūmų muziejaus paskaitų ciklo „Renesanso kelias“ Elektrėnų neaplenkė.
Paskaitoje klausytojai buvo supažindinti su Renesanso idėjomis, nauju požiūriu į žmogų, tautą, valstybę, lektorė papasakojo apie ryškiausias epochos asmenybes, jų veiklą susiejo ir su Elektrėnų krašto istorija. Pavyzdžiui, gal kas nežinojo, kad Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca lietuvius išmokė ne tik valgyti su šakute, bet ir valgyti daržoves. Iš Italijos kilusi Bona Sforca lietuvius išmokė ne tik lapines daržoves, tokias, kaip špinatai, valgyti, bet ir pastarnokus, žiedinius kopūstus, o vietoj citrusinių augalų Lietuvoje sodinami buvo vyšnių sodai. Istorikai mano, kad dalis jų augo ir sode greta Valdovų rūmų.
O Elektrėnų krašte su Renesanso laikotarpiu labiausiai siejamas Vievis. Bogdanas Oginskis, Trakų pakamoris ir stačiatikybės gynėjas, apie 1600 m. Vievyje pastatė cerkvę, o šalia jos ir vienuolyną. 1610 m. iš Vilniaus čia buvo perkelta unitų persekiojama rusų brolijos spaustuvė, kurioje jau po metų buvo išspausdintas Naujasis Testamentas, 1616 m. gražiausia Vievio spaustuvės knyga „Mokomosios evangelijos“. 1618 m. Vievyje išspausdintas M. Smotrickio parengtas pirmasis slavų kalbos raidynas, kurio viena faksimilė saugoma Vievio cerkvėje.
„Lietuvos muziejų kelias“ kviečia atrasti Renesanso epochos ženklus kiekviename regione, todėl 2024 metų programa pasižymi įvairove – renginiai vyks trijose dešimtyse skirtingų vietų, o jų dalyviai galės rinktis iš daugiau nei pusės šimto renginių: parodų, edukacinių renginių, koncertų, paskaitų, kultūros vakarų, skaitymų, ekskursijų, išvykų bei ekspedicijų pėsčiomis. Muziejų parengta nemokamų renginių programa tęsis iki pat rudens, ją organizuoja Lietuvos muziejų asociacija kartu su keliomis dešimtimis kitų kultūros paveldo institucijų. „Lietuvos muziejų kelias“ vyksta nuo 2012 metų ir jau spėjo tapti gražia tradicija. Projekto unikalumas ir sėkmė slypi tame, jog jis sujungia Lietuvos muziejus, skirtingus regionus į bendrą kultūros ir istorijos pažinimo kelią. Tai leidžia atskleisti muziejų įvairovę, o kartu padeda jiems atrasti savo lankytoją.
Lietuvos muziejų kelias aktualizuoja Renesanso laikotarpio Europos ženklus Lietuvoje. Jie padės suvokti, kaip į baltišką Lietuvos tapatybę įsismelkė Lotynų civilizacija, jos turinys. Savo skaitytojus kviečiame sekti informaciją, kur renginiai vyksta, ir dalyvauti. Vilniaus Valdovų rūmuose gegužės 18 d. nuo 18.00–22.00 val. vyks speciali Muziejų nakties paruošta programa „RENESANSO PASLAPTYS“.