Turbūt niekas ir nebūtų sužinojęs apie vieno absurdiško draudimo egzistavimą, jei jis nebūtų pakeistas. Pasirodo, iki šių metų balandžio mėnesio niekam, išskyrus medžiotojus, nebuvo galima pasiimti ir neštis namo miške rastų ragų. Pagal Medžioklės taisykles, tai buvo medžiotojų nuosavybė. Pasiėmusiam ir besinešančiam juos aplinkosaugininkai galėjo skirti baudą. O nežinojimas nuo atsakomybės, kaip sakoma, neatleidžia.
Ragus pasiimti buvo galima tik gavus medžiotojų leidimą. Už šios gamtos gėrybės pasisavinimą be leidimo buvo numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 50 Lt iki 250 Lt. Nubausti galima buvo tik sučiupus įvykio vietoje, t. y. besinešant ragus dar miške. Už tokiomis gėrybėmis nukabinėtą sieną niekas baudų skirti negalėjo, nes prekyba ragais buvo ir yra legali.
„Šis reikalavimas buvo nelogiškas, jo atsisakėme. Nieko blogo nei gamtai, nei medžiotojams nenutiks, jeigu leisdamas laiką gamtoje ir tokią gamtos dovaną radęs žmogus briedžio, elnio ar stirnino numestus ragus pasiims ir parsineš namo“, – po draudimo panaikinimo sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Virgilijus Pruskas pripažino apie šią medžioklės taisyklę nė nežinojęs. „Jei anksčiau tikrai nebuvo galima rinkti ragų, tai labai gerai, kad ministerijoje „apsižiūrėjo“ ir pakeitė taisykles, nes draudimas – visai nelogiškas. Tai, kad žmogus nusineš namo rastus ragus, jokios žalos gamtai nepadarys“, – sakė V. Pruskas.
Ragus Lietuvos miškuose meta elniniai žvėrys: briedžių, stirnų, elnių, danielių patinai. Ragai jiems – tarsi vizitinė kortelė. Pagal ragų dydį ir išvaizdą galima spręsti apie gyvūno amžių ir fizinę būklę. Ragai elniniams reikalingi tam, kad patinas pademonstruotų savo pranašumą prieš konkurentus (kuo jie įspūdingesni – tuo patinas galingesnis), taip pat jie naudojami patinų kovose, kad nesusižeistų.
Briedžiai ragus numeta iš karto po poravimosi sezono. Vyresni patinai ragus meta dažniausiai lapkričio mėnesį, rečiau – spalio pabaigoje arba gruodį. Jaunesni patinai gali raguoti lakstyti iki sausio, vasario, rečiau – kovo mėnesio. Nauji ragai pradeda augti pavasarį, paprastai balandžio mėnesį, visiškai išauga per tris mėnesius, jie būna aptraukti kailiuku, po to – sukaulėja. Kailiuko apvalkalo briedis atsikrato brūžindamas ragus į medžių kamienus, krūmus ir stagarus.
Stirnų patinų ragai pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos, panašiai kaip ir briedžiai, stirninai meta lapkričio mėnesį, nauji ragai užauga ir nusivalo iki birželio. Antraisiais metais ragai išauga dvišakiai, o dar po metų – jau trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.
Elnių ir danielių galvas puošia vieni įspūdingiausių ragų. Vyresni elniai juos meta kovo, o jauni – balandžio–gegužės mėnesiais. Praėjus savaitei po numetimo, pradeda augti nauji ragai, kurie galutinai susiformuoja rugpjūčio pabaigoje.
Ilgametis medžiotojas Juozas Stepankevičius pasakojo, kad tarp medžiotojų nėra labai populiaru ieškoti ragų. Tai dažniausiai daro tie, kuriems tai anksčiau buvo uždrausta. J. Stepankevičius sakė, kad Elektrėnų savivaldybėje yra nedaug raguotų žvėrių, tad čia ragų randama kur kas mažiau nei, pavyzdžiui, vidurio Lietuvoje.
Ragus mesdami, briedžiai ir elniai nužingsniuoja ne vieną dešimtį kilometrų. Kur eita, išduoda nulaužyti ar nutrinti medeliai. Kartais žvėrys sustoja, išlaužydami ištisą aikštelę medžių. Jei tokioje vietoje daug nutrynimų, tai perspektyvi vieta paieškoms. Dažniausiai žvėrys pasirenka atviresnius plotus, kuriuose iš toli gali pamatyti plėšrūnus.