Julija Kirkilienė,
Virginija Jacinavičiūtė
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir žemę padarius kilnojama preke, elektrėniškiams Sajetoms pasisekė savo žemes susigrąžinti toje vietoje, kurioje jos ir buvo. Tiesa, iki įkuriant Elektrėnus, Pranė ir Antanas Sajetos gyveno Raistinės kaimo laukuose, o ežerą šalia jų žemių tiesiog atplukdė. Naudos iš to ežero senbuviai nedaug turėjo: kažkada augindami gyvulius galėjo juos ežere pagirdyti, bet susigrąžinus žemę – reikėjo mokėti mokesčius. Tik dabar, pardavus tėvų žemes, Sajetų atžalos gavo konkrečios naudos – pinigų. O elektrėniškiai liko be pamėgto poilsio kampelio miške prie marių.
Žemė nešė nuostolius
Keliolika metų Elektrėnų savivaldybė privačioje Pranės ir Antano Sajetų žemėje, kuri vėliau priklausė jų sūnums Antanui ir Česlovui, šeimininkavo kaip savoje. Savininkai neprieštaravo, kad elektrėniškiai naudotųsi Mažiklės maudykla, todėl seniūnija prižiūrėjo paplūdimį, o jame noriai lankėsi elektrėniečiai. Tačiau kiekvienais metais Valstybinė mokesčių inspekcija žemės savininkams išrašydavo sąskaitas mokesčiams už rekreacinės paskirties žemę, o dalis tų lėšų įplaukdavo į savivaldybės biudžetą. Mokesčiai už žemę rekreacinėse teritorijose yra dideli. Bet dėl įvairių apribojimų statyti kažkokius pastatus ar vykdyti kažkokią kitą veiklą šiuose sklypuose buvo beveik neįmanoma.
Patys kalti
2018 metais savivaldybės taryba pakoregavo Elektrėnų savivaldybės bendrąjį planą taip, kad rekreacinėse teritorijose būtų leidžiamas didesnis sklypų užstatymo tankis. Tačiau šis reguliavimas per kelerius metus kažkodėl nebuvo perkeltas į žemesnio rango teritorijų planavimo dokumentą – Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialųjį planą. Reikalai pradėjo judėti tik 2021 metais, kai administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius keliais sprendimais pakoregavo minėtąjį specialųjį planą. Pagal jį užstatymo tankis rekreacinėse Elektrėnų marių pakrančių teritorijose buvo padidintas nuo 3 iki 15 procentų. Taip pat buvo panaikintas reikalavimas minimaliam sklypo dydžiui (anksčiau buvo 0,5 ha). Be to, keliose rekreacinėse teritorijose, kur anksčiau buvo leidžiama statyti tik laikinus pastatus, nuspręsta leisti statyti ir nuolatinius pastatus.
Apie šiuos gerokai atlaisvintus reikalavimus anksčiau nei elektrėniečiai sužinojo vilniečiai ir kauniečiai. Ypač tie, kurie jau seniai galando dantį ir norėjo įsigyti prašmatnių sklypų marių pakrantėje arba jau buvo juos įsigiję. Visa informacija apie teritorijų planavimą yra skelbiama Elektrėnų savivaldybės elektroninėje svetainėje bei savivaldybės spaudoje. Bet kaip sakytų teisininkai, elektrėniečiai patys kalti, kad niekuo nesidomi, o po mūšio kumščiais mojuoti beprasmiška.
Savininkų pasikeitimai
Po tokių administracijos direktoriaus sprendimų, Elektrėnų marių pakrantės buvo išparduotos staigiai: buvęs valdiškas paskutinis žemės kampelis Geibonių gatvėje parduotas verslininkui iš Kupiškio. Tuo pačiu metu atsirado pirkėjai ir Sajetos žemėms. Kaip radijo laidai sakė Pranės Sajetienės anūkas Valdas Sajeta, kadangi valdžia jiems nieko statyti neleido, Sajetos savo žemę irgi susigundė parduoti pirmam susidomėjusiam pirkėjui. Pardavė žemę su visais savivaldybės statiniais. Vasarą meras su seniūnu buvo atvykę pas Sajetas pasidomėti, gal žemę būtų galima nupirkti ar nuomotis, bet tas sklypas jau buvo parduotas kauniškiams. Deja, deja… Savivaldybės statiniai niekur jokiais dokumentais neįregistruoti, jokie susitarimai su žemės savininkais nepasirašyti, tai ir žemę savininkai be jokių derinimų su savivaldybe pardavė. O naujieji pusiasalio (Mažiklės) žemės savininkai jau parengė projektinius pasiūlymus savo būsimai veiklai ir spalio 27 dieną pristatė savivaldybės gyventojams. Pusiasalyje bus statoma dvylika vienaukščių 8 m aukščio poilsinių namų, kuriems taip pat bus įrengta vietinė kanalizacija. Naujasis žemės savininkas, kaunietis Artūras Rutkauskas tik pažadėjo, kad paplūdimys ir 10 m ežero pakrantės liks, ir elektrėniečiai prie marių prieiti galės… Jei suras priėjimą.
Naujasis savininkas
Elektrėnų marių pakrantės elektrėniškiams iš rankų sprūsta tarsi smėlis: Geibonių g. 3C ir Geibonių g. 3D sklypuose privatininkai planuoja statyti 40 poilsio paskirties pastatų, Mažiklės maudyklos teritorijoje planuojama pastatyti dvylika poilsio paskirties namų.
Savivaldybės administracija sako, kad tokioms statyboms prieštaraus, bet Mažiklės paplūdimį pamėgę elektrėniškiai jau dabar tikri, kad galimybės naudotis vandens malonumais pusiasalyje neliks. Ankstesni sklypo savininkai stebisi, kad projektiniai pasiūlymai parengti taip greitai, o dabartiniai savininkai, kuriems atstovauja Artūras Rutkauskas, žodžių į vatą nevynioja – sklypas yra šeimos turtas, tai ir tvarkysis ten, kaip norės, svarbu, nepažeisdami teisės aktų ir įstatymų. Artūras sakė savivaldybėje jau turintis sodybą. Pusiasalį apsižiūrėjęs ten atsitiktinai atvažiavęs maudytis. Pasak naujojo savininko, vietos apžiūrėti jis buvęs ir vakare, bet tada iš savo automobilio išlipti neišdrįsęs: į pusiasalį su automobiliais buvo privažiavę daug „vyrukų“. Tad ir įrengus planuojamą infrastruktūrą, A. Rutkauskas sako, privalės įrengti ir apsaugą, kad ten poilsiaujantys žmonės jaustųsi saugiai. Jis neatmeta ir galimybės teritoriją aptverti. Tiesa, A. Rutkauskas į Elektrėnus atvyko pirkti kito žemės sklypo – beržynėlio tarp bažnyčios ir Sajetų sodybos. Tada jam buvęs žemės šeimininkas pasigyrė, kad jiems priklauso dar 62 arai žemės pusiasalyje. Tada A. Rutkauskas ir nutarė nupirkti abu sklypus – pravers.
Prižiūrėjo, kaip savo
Mažiklės maudykla daugeliui elektrėniškių geriau žinoma kaip pirmas pusiasalis ar Kregždžių kalnas. Maudytis čia ateina jau trečia elektrėniškių karta, vertinanti ramų poilsį. Kaip teigė vaikišką vežimėlį paplūdimyje stumianti elektrėniškė Justina, čia ją vesdavosi mama, dabar ji su savo vaiku čia leidžia laiką ir norėtų, kad paplūdimys išliktų ateities kartoms.
Paplūdimys prie Mažiklės pusiasalio įrengtas dar sovietmečiu. Įkūrus Elektrėnų savivaldybę, Elektrėnų seniūnija toliau rūpinosi paplūdimiu. Jis buvo papildomas smėliu, pastatyta krepšinio aikštelė, persirengimo kabinos, pavėsinės, vaikų sūpuoklės ir čiuožykla. Kurį laiką šioje vietoje veikė ir laikina kavinė. 2008 m. sklypas, kuriame buvo įrengtas paplūdimys, grąžintas Sajetoms, kurių sodyba jau šimtmetį stovi visai netoli. Tai, kad žemė grąžinta ankstesniems savininkams, niekaip nepaveikė poilsiautojų. Visa infrastruktūra bei galimybė maudytis išliko, o seniūnija ir toliau rūpinosi paplūdimiu, ne kartą naujino pavėsines, kurių stogą vandalai kartas nuo karto laužo prakurai panaudodavo. Dauguma elektrėniškių nė nežinojo, kad Mažiklės paplūdimys priklauso privatiems asmenims. O kaip žinosi, jei paplūdimyje niekas kumščiu negrūmoja ir iš privačios teritorijos nevaro. Kad maudyklos teritorija yra privati, redakcija sužinojo ir viešai paskelbė praėjusių metų vasarą. Domintis dėl pakrantės problemų, seniūnas Antanas Šalkauskas informavo, kad sklypą nusipirko kitas privatus asmuo, todėl paplūdimio ateitis lieka neaiški.
Derėjosi ar ne?
Ylai išlindus iš maišo, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimo banga. Reaguodama į visuomenės nuomonę, Elektrėnų savivaldybės administracija gyrėsi sėdusi prie derybų stalo su naujuoju šeimininku. Birželio mėnesį administracija skelbė suderėjusi, kad elektrėniškiai paplūdimiu galės naudotis dar dvejus metus. Projekto svarstyme A. Rutkauskas sakė tik kartą buvęs susitikęs su direktoriumi, bet apie susitarimus nieko nekalbėjo. Prieš keletą savaičių Mažiklės paplūdimio teritorijoje atsirado plakatai, skelbiantys, kad paplūdimyje bus statoma 12 poilsio paskirties namų. Projektiniuose pasiūlymų brėžiniuose matyti, kad keletas namų stovi kone ant paplūdimio smėlio. Tai aiškus ženklas, kad paplūdimyje elektrėniškiams maudyts tektų tiesiog po pastatų langais. Tuo įsitikinusi ir Zofija Sajetienė, kurios šeimai priklausanti žemė dabar ribojasi su naujakurių, planuojančių statyti namus, žeme.
Žeme naudojosi dykai
Kaip pasakojo Z. Sajetienė, jos uošviai ilgai laukė, kol bus grąžinta žemė, žemės grąžinimas buvo vilkinamas, lig šiol dar ne visa žemė grąžinta. Uošvis nespėjo sulaukti tos dienos, kai turtas vėl grįžo į šeimos rankas. Mirus šeimininkei Pranei, grąžintas žemes pasidalino du sūnūs – Zofijos vyras Česlovas ir Antanas. Miesto teritorijoje rekreacinės paskirties žemė yra brangi, tekdavo nemažus mokesčius mokėti, todėl Antanas Sajeta ir nusprendė žemę parduoti. Įdomu tai, kad paplūdimys prižiūrėtas taip, lyg priklausytų miestui, bet už žemės naudojimą elektrėniškių reikmėms savivaldybė jokių mokestinių lengvatų Sajetoms nesiūlė. Jei mainais už sklypo naudojimą sklypo savininkas būtų atleistas nuo žemės mokesčio, gal ir toliau elektrėniškiai galėtų maudykla su visa infrastruktūra mėgautis…
Vieniems skriauda, kitiems – nauda
Z. Sajetienė stebisi, kad naujieji savininkai vos prieš metus nusipirko sklypą ir jau spėjo parengti projektinius pasiūlymus. Sajetos taip pat norėjo savo sklype pasistatyti nors mažą namą su pirtimi, bet vis susidurdavo su įvairiais ribojimais.
Zofijos sūnus Valdas pasakojo, kad rekreacinės paskirties žemės neleido padalinti į sklypus, kadangi sklypas arti vandens, negavo iš savivaldybės leidimo statyti net 50 kv. m namelio su pirtimi. Pagal galiojančius reikalavimus, galima buvo statyti tik laikiną statinį, bet tokiam statiniui negali gauti paskolos iš banko, taigi rankos kažką pastatyti patiems elektrėniškiams buvo surištos. Dėl nustatytų įvairių ribojimų per pastaruosius 10–15 metų elektrėniškiai išpardavė savo sklypus. O įsigijo juos tie, kurie planuoja statyti ištisus namų kvartalus. Aplink Elektrėnų marias yra daug teritorijų, kur jau pastatyti ar bus statomi privačių namų kompleksai – Venecijos kvartalas, Elektrėnų kranto kompleksas, gyvenamasis kvartalas Marių gatvėje, planuojamas poilsio namų kompleksas sklypuose Geibonių g. 3 C ir 3 D, planuojami statiniai Mažiklės paplūdimyje. ir kt.
Pastaruoju metu statybos aplink marias pasipylė kaip iš gausybės rago. Gausias statybas nulėmė pakeistas Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialusis planas, kuriame buvo panaikintas minimalaus sklypo ploto reikalavimas (0,5 ha), panaikintas draudimas statyti nuolatinius pastatus, o užstatymo tankis padidintas penkis kartus – nuo 3 proc. iki 15 proc.
Meras žinojo
Šiandien nereikėtų nuogąstauti dėl Mažiklės maudyklos, jei savivaldybė būtų dėjusi pastangas sklypą laiku išpirkti, išsinuomoti ir palikti visuomenės reikmėms. Bet tuo klausimu savivaldybė susirūpino per vėlai. Administracijos direktrorius sakėsi pats nežinojęs, kad pusiasalis ne valdiška žemė. Pasak Zofijos ir Valdo Sajetų, meras visada žinojo, kad sklypas yra privatus. Kai Česlovas Sajeta eidavo kalbėtis dėl žemės grąžinimo klausimų, buvo kalbų, kad galbūt reikėtų sklypą nuomotis ar atleisti savininkus nuo žemės mokesčio. Bet jokių rimtų pasiūlymų niekada Sajetos nesulaukė.
Meras su seniūnu pas Sajetas dėl žemės nuomos pasikalbėti buvo atvykę vasarą, bet tada sklypas jau buvo parduotas. Kilus diskusijoms dėl to, kad gyventojams neliks priėjimo prie Mažiklės maudyklos, savivaldybės administracija viešai teisinosi, kad Sajetos niekada nepateikė pasiūlymo parduoti sklypą. Šis pasiteisinimas skamba keistai, žinant, kad pokalbių dėl sklypo nuomos ar atleidimo nuo mokesčių būta jau seniai. Viešasis interesas, rodos, turėtų rūpėti ne privatininkams, o savivaldybei. Iš to kyla klausimas, kodėl savivaldybė pati nerodė iniciatyvos. To pasiteiravus administracijos direktoriaus G. Ratkevičiaus, jis teigė, apie problemą sužinojęs tik tuomet, kai sklypas atiteko kitiems savininkams, todėl asmeniškai negalėjęs imtis iniciatyvos dėl sklypo išpirkimo. Pasiteiravus, kam ta situacija buvo žinoma ir kas galėtų pakomentuoti, G. Ratkevičius, kiek patylėjęs, pasakė: „Seniūnas, matyt“. Bet seniūnas Antanas Šalkauskas ir pats nustebęs, kad seniūnija šitiek metų prižiūrėjo privačią teritoriją. Pasak seniūno, jo darbas buvo palaikyti paplūdimyje tvarką, o apie sklypo savininkus seniūnijos niekas neinformavo.
G. Ratkevičius taip pat teigė neturintis atsakymo, kiek ilgai elektrėniškiai turės paplūdimį. „Neaišku, kur nuves dabartinė situacija, gal net į teismus. Yra įrengta vieša infrastruktūra, todėl gali kirstis verslo ir viešasis interesai. Savivaldybės interesas esą išsaugoti, kad infrastruktūra, kuri yra įrengta, ir toliau būtų naudojama, o priėjimas prie vandens būtų išsaugotas“, -sakė G. Ratkevičius. Pagal įstatymus, įteisintas turi būti praėjimas pagal pakrantę, o kaip prie jos prieiti, įteisinimų nėra.
Pasiteisinimai
Pasak administracijos direktoriaus, susipažinus su projektiniais pasiūlymais, viešas interesas neturėtų tenkintis tokiais pasiūlymais ir turėtų su jais nesutikti. Direktorius sako, kad 2018 metais nedalyvavo procesuose, kuriuose buvo padidintas leistinas užstatymo tankis, bet mano, kad savivaldybės taryba užstatymo intensyvumą padidino, atsižvelgdama į urbanistų pasiūlymus, nes tai miesto teritorija, o mieste trijų procentų užstatymo tankis nėra normalus.
Pasak G. Ratkevičiaus, savivaldybė dar 2002 m. yra priėmusi sprendimą pripažinti šitą teritoriją valstybės išperkamąja, tam kad nebūtų grąžinta nuosavybėn natūra, kad ji nebūtų grąžinama į privačias rankas, o būtų naudojama visuomenės poreikiams. Toks sprendimas buvo priimtas, tačiau jis netenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, buvo apskųstas ir teisme panaikintas.
Bet teismas pripažino, kad nuosavybė yra didesnė vertybė, nei žmonių teisė turėti ten krepšinio aikštelę ar persirengimo kabiną. Ankstesniam savininkui savivaldybė nesiūlė pirkti pusiasalio, o dabartinio teiravosi, už kiek parduotų. Bet A. Rutkauskas pardavimu nesuinteresuotas ir tokios informacijos nepateikė.
Pasak G. Ratkevičiaus, savivaldybė sieks kompensacijos už statinius Mažiklės maudykloje, o pasiteiravus, ar statiniai yra įteisinti, teigė, kad seniūnijoje turėtų būti dokumentacija, iš kurios matytųsi renovacijos kaštai ir pan. Svarbu yra tai, kad buhalteriniai dokumentai turi tik 10 metų saugojimo ir galiojimo terminą. Pasak G.Ratkevičiaus, pagrindinis savivaldybės interesas – išsaugoti tą vietą, kad ten liktų viešoji infrastruktūra. Jis sakė matantis galimybių toliau kalbėtis su savininkais, kad jie patrauktų savo namus toliau nuo paplūdimio ir toliau nuo kelio, kad nebūtų namų tarp kelio ir paplūdimio. Maksimalus planas būtų, jei liktų automobilių stovėjimo aikštelė, kad žmonės galėtų pasistatyt mašiną ir nueiti iki paplūdimio.
Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius sako, kad sklypas galės būti aptvertas, bet 10 metrų apsaugos juosta negalės būti aptverta.
Kraštotvarkos specialisto žinia
A. Butrimavičius apie projektą žurnalistams taip kalbėjo: „Jeigu matot, čia jokio paplūdimio nebelieka. Buvo nuo pat pradžių Elektrėnų, daug kas buvo, aš ir pats ten eidavau maudytis, aš tikras elektrėniškis nuo pat gimimo, viską žinau skersai išilgai. Be to, žvejas esu, visas pakrantes puikiai žinau. Geras pliažas buvo, labai liuks.“ „Ką reiškia paplūdimio nelieka?“ – perklausė žurnalistas. „Tai vat, matot, nelieka, matot, ką planuoja, kur čia parodyta bent kas nors, kad kažkas galėtų būti, na, sakykim, priėjimas, kažkokia persirengimo kabina. Turėtų būti persirengimo kabina arba suoliukas, tas, kas priklauso paplūdimiui, čia nieko panašaus nėra numatyta, vat, matot, tuščia“, – komentavo A. Butrimavičius. „Ten buvo savivaldybės įrengta infrastruktūra“, – replikavo žurnalistas. A. Butrimavičius: „Jo, buvo buvo, dar yra, kol kas yra, bet pagal jų planą nebeliks.“ „Kaip savivaldybė tokius pasiūlymus vertina?“ – teiraujasi žurnalistas. A. Butrimavičius: „Dar nevertina, ateis laikas ir vertinsim“. „Prieštarausit?“. „Žinoma. Pageidausim, kad išliktų“, – teigė A. Butrimavičius. Pasak vedėjo, galimybės išsaugoti paplūdimį yra realios. Prieštaravimas bus pateiktas remiantis teisės aktais. Projektiniai pasiūlymai esą prieštarauja teisės aktams, bet kokie konkrečiai prieštaravimai, neatskleidė. Tik patvirtino, kad tai susiję su viešuoju interesu. Architektas žadėjo surašyti tiek pastabų, kad projektuotojams prireiks dviejų mėnesių pasiruošimo darbams iki antrojo projekto etapo. „Jei padarys tą įdirbį, bus rezultatas visiems priimtinas, jei nepadarys – rezultato nebus jokio. Sakiau jiems, kas blogai“, – sakė A. Butrimavičius, o paklausus, kas blogai, išliko paslaptingas, teatsakė: „Nesakysiu“.
Išsiliejo
Nieko architektas nesakė ir projekto pristatyme, kuriame dalyvavo grupė projektuotojų ir naujasis sklypo savininkas A. Rutkauskas. Tik negausiai į projekto pristatymą atėję žmonės turėjo galimybę išsikalbėti, nuoskaudas išlieti, paaimanuoti, kad iš elektrėniškių atėmė paskutinį žaliąjį plotą prie vandens. Bet, sakė projektuotojai, kad apie projektą paskelbus informaciją, jokių klausimų ar pasiūlymų jie nesulaukė – nei iš gyventojų, nei iš savivaldybės, todėl ir pasiūlymą pakeisti dviejų planuojamų namelių statymo vietą, jie atmetė. Pagal projektą, viename iš 12 planuojamų namų galėtų būti įrengta kavinė. Buvęs tarybos narys, Geibonių gatvėje turintis sklypą prie ežero Danas Dambrauskas norėjo išpešti pažadą, kad savininkai iš savivaldybės išsireikalautų nuotekų prijungimą prie miesto tinklų. Negavęs pažado perspėjo savininkus ir elektrėniškius, kad taip tankiai apstačius pusiasalio pakrantę, nuotekos tikrai pateks į ežerą ir maudytis toje vietoje nebegalės nei elektrėniškiai, nei poilsiautojai, nei patys paežerių gyventojai. Pats statytojas sakė, kad elektrėniškiai nenori suprasti, jog atsiradus poilsiavietei, gerų pusių miestui yra daugiau nei blogų. Pirmiausia, tai elektrėniškiai, sugrįžę atostogų iš svetimų kraštų, turės galimybę patogiai apsigyventi šalia savo vaikystėje pamėgto paplūdimio. Saugesni jausis ir Sajetų sodybos gyventojai: nebegalės chuliganai vartyti tualetų, naktimis triukšmauti ir kita. Naujasis savininkas pranašavo Elektrėnams kurorto statusą, gražią ateitį, patrauklią vietą pusiasalyje tiek gyventojams, tiek svečiams. „Fainas projektas, gera vieta, visuomenės interesą išsaugosime 80 proc., ko dar norėti“,– entuziastingai kalbėjo naujasis elektrėnietis.
P.S. Teritorijoje pagal marias tarp privačios Geibonių gatvės ir pusiasalio dar yra likę 50 arų valdiško miško.Gal ši teritorija kažkaip galėtų atpirkti skriaudą elektrėniškiams?
Pagrindinėje nuotraukoje: Dabartinis pusiasalio savininkas A. Rutkauskas (kairėje) į projekto pristatymą atvyko su gausia projektuotojų komanda.