Virginija Jacinavičiūtė
Pirmadienį Elektrėnų savivaldybės tarybos salėje vyko Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano (ESBP) pristatymas. Pagrindinius Plano sprendinius komentavo Giedrė Ratkutė Skačkauskienė, ESBP ir SPAV rengusios įmonės UAB „CityForm LT“ projektų vadovė. Susirinkimas buvo transliuojamas internetu, nedidelė grupelė suinteresuotų asmenų – daugiausiai savivaldybės tarybos narių – pristatymo atėjo pasiklausyti gyvai. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narė Silva Lengvinienė ir jos patarėjas Edvardas Baleišis, kuris dar ESBP koncepcijos pristatymo stadijoje sausį itin kruopščiai išnagrinėjo ESBP ir su „Elektrėnų kronikos“ skaitytojais pasidalino savo įžvalgomis, pastabomis ir pastebėtomis klaidomis.
Planą skaityti reikia dabar
Susitikime projektų vadovė komentavo Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, kurie publikuojami 90 puslapių apimties aiškinamajame rašte. Aiškinamasis raštas publikuojamas sistemoje www.tpdris.lt
Rašte nurodyta, kad ESBP sprendiniai formuojami vadovaujantis darnios (tvarios) raidos kelio užtikrinimo principu – darnus vystymasis tenkina žmonijos reikmes dabar, neapribodamas ateities kartų galimybių tenkinti savąsias. Numatyta, kad Elektrėnų savivaldybės teritorijoje urbanistinę struktūrą sudaro trys urbanistiniai centrai – Elektrėnai, Vievis ir Semeliškės. Elektrėnai ir Vievis pozicionuojami pagrindiniais ekonominiais Elektrėnų savivaldybės „varikliais“, rašoma dokumente, o Semeliškės taip pat turi būti orientuotos į rekreacijos bei turizmo paslaugų (aptarnavimo) veiklų vystymą.
Kaip minėjo Elektrėnų savivaldybės kraštotvarkos ir architektūros skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius, liepos 11-ąją vykęs susitikimas su gyventojais buvo labiau pažintinis, kad besidomintys asmenys aiškiau suprastų Elektrėnų savivaldybės teritorijos planavimo dokumentus ir apimtis. Oficialus viešas ESBP svarstymas (susirinkimas) įvyks rugpjūčio 3 d. 16 val. Elektrėnų savivaldybės tarybos salėje. O iki to laiko žmonės kviečiami teikti pretenzijas, pastabas ir pasiūlymaus. Jei pretenzijos bus pagrįstos, ESBP bus koreguojamas.
Giedrė Ratkutė Skačkauskienė akcentavo, kad ESBP koncepcijos išvadas pateikus tvirtinimui jau nebegalima teikti pasiūlymų, korekcijų, pakeitimų. Pagal įstatymą yra tik keli atvejai, kai negalima patvirtinti teritorijos bendrojo plano, t. y. kai Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija neduoda teigiamo akto arba kai projektas apskundžiamas teismams. „Jei matote įžvalgų, turite pasiūlymų, yra neaiškių klausimų, būtina išsidiskutuoti dabar iki viešo svarstymo pabaigos“, – akcentavo projekto vadovė.
Klaidos
Į susitikimą atėjusieji ir pasinaudojo proga tas pastabas išsakyti. Tarybos narys, Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis pastebėjo klaidas, susijusias su šilumos tiekimu. Jis akcentavo, kad Elektrėnų komunalinis ūkis neteikia šilumos Kietaviškių šiltnamiams ir Abromiškių reabilitacijos ligoninei, kad tarp Vievio ir Elektrėnų nutiesta termofikacinė 9 km bekanalė trasa, priklausanti ne UAB „ENG“, o Elektrėnų komunaliniam ūkiui, kad Vievyje veikia ne tik UAB „Autoidėja“, bet ir UAB „Intergates“ biodujų kogeneracinė jėgainė.
Naujajame ESBP numatyta, kad Vievyje bus plečiama pramonės ir sandėliavimo teritorija, todėl tarybos narė Viktorija Juknevičienė perdavė vieviečių nuogąstavimus, kad pramoninės teritorijos plėtra gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę.
Giedrė Ratkutė Skačkauskienė atsakė, kad lig šiol pramonės rajone gyvenantys asmenys galės remontuotis ar kitaip tvarkytis savo pastatus, tačiau nauji gyvenamieji kvartalai tose teritorijose negalės būt statomi. Jei toje teritorijoje yra gyvenamasis namas, tai pramonės ir sandėliavimo objektai turės laikytis tam tikrų reikalavimų dėl atstumų iki gyvenamųjų namų, dėl taršos ir pan.
Pasak pranešėjos, Vievio pramoninė zona yra viena pagrindinių pramonės vystymo ašių Lietuvoje, todėl būtina išnaudoti jos potencialą ir galimybes.
Viktorija Juknevičienė taip pat teiravosi, ar naujasis ESBP labai skiriasi nuo ankstesnio – 2009 m. patvirtinto – plano.
Arūnas Butrimavičius teigė, kad ankstesnis planas puikiai funkcionavo ir drastiškų pakeitimų jame nėra. Giedrė Ratkutė Skačkauskienė pabrėžė, kad naujajame Plane numatyta daugiau rekreacinių teritorijų.
Meras Kęstutis Vaitukaitis domėjosi, ar patvirtinus ESBP, galios anksčiau patvirtinti specialieji planai. Giedrė Ratkutė Skačkauskienė atsakė, kad Bendrasis planas nekeičia anksčiau priimtų planavimo dokumentų, kol tie dokumentai nekeičiami ar nekoreguojami.
Pastabos ir naujienos
Keletą klausimų bei pasiūlymų projekto pristatytojai turėjo Seimo narės patarėjas E. Baleišis. Gal tų pasiūlymų ir daugiau būtų pateikęs, bet A. Butrimavičius kalbėjo, jog susitikimas pažintinis, o pasiūlymams laiko bus iki viešo pristatymo.
E. Baleišis akcentavo, kad Elektrėnų mariose ties SB „Klevas“ viena sala pažymėta kaip pusiasalis, ir ši teritorija vaizduojama kaip urbanizuota, bei klausė, ar tai klaida ar apgalvotas sumanymas?
Pranešėja atsakė, kad Bendrieji teritorijų planai sudaromi vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis. Jei tai klaida, savivaldybė turėtų kreiptis į NŽT ir prašyti klaidą ištaisyti. „Elektrėnų kronikoje“ dar prieš pusmetį buvo rašyta, kad sala naujajame plane pažymėta kaip urbanizuota teritorija, bet A. Butrimavičiui ši klaida buvo naujiena. Pasak architekto, nėra svarbu kaip sala pažymėta dokumentuose – natūroje sala yra sala ir ši klaida nieko nekeičia. E. Baleišis taip pat teiravosi, ar negalima būtų pakeisti kitų marių salų paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę, kad jas būtų galima įveiklinti. Specialiajame teritorijų plane salos nurodytos kaip rekreacinė žemė. Bet A. Butrimavičius sakė, kad miškininkai didžiosiose salose suformavo miškų sklypus ir tai padarė nesilaikydami žemės įstatymo. Pasak architekto, nulis šansų, kad savivaldybė ar privatus asmuo galėtų salose plėtoti kokias nors veiklas.
Savivaldybės reikalas. Ankstesniame plane dvi miesto teritorijos – prie Mažiklės paplūdimio bei prie „Ąžuolyno“ progimnazijos – buvo rekreacinės paskirties. Naujajame plane jos numatytos kaip vidutinio ir tankaus užstatymo urbanizuotos teritorijos. E. Baleišis teiravosi, ar sklypų savininkas gali tame sklype statyti kelių aukštų kotedžus? Giedrė Ratkutė Skačkauskienė atsakė, kad privatus asmuo savo sklype kotedžą statyti gali, o savivaldybė pati turi spręsti dėl sklypų apstatymo. Savivaldybė pati turi įvertinti, kurios teritorijos yra svarbios visuomenei, tik svarbu sutvarkyti tos teritorijos dokumentus.
Pagal poreikį savivaldybė gali numatyti teritorijų rezervavimą visuomenės poreikiams rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, numatant rezervuojamų teritorijų ribas bei apimtis, vykdant teisės aktuose numatytas procedūras.
Diskusijoje E. Baleišis klausė, ar Mažiklės pliaže privatininkai gali keisti detaliuosius planus ir prašyti savivaldybės leidimų daugiabučiams statyti. Teoriškai gali, atsakė pristatytoja ir pridūrė, kad pačios savivaldybės reikalas, kiek ji pati nori detalizuoti galimas statybas pakrantėse.
„Nereikėtų suvokti, kad pakrantėje negali atsirasti statinių. Važiuojame į Italiją, ten yra ir viešbučių, ir kitų statinių“, – kalbėjo Giedrė Ratkutė Skačkauskienė.
Tačiau E. Baleišis replikavo, kad viešbučiai ir kempingai paplūdimyje yra gerai, o štai privatūs pastatai savivaldybei naudos neneša – nei verslo plėtros, nei turistų, nei pinigų į biudžetą. Jis akcentavo, kad savivaldybės strateginiame plėtros plane numatyta, kad Elektrėnai – vandens sporto, turizmo ir infrastruktūros plėtojimo vieta, tačiau vietos tokiam plėtojimui beveik nelikę.
Pasirinkimai
Pranešėja kalbėjo, kad yra sudarytas pasirinkimas – ką savivaldybė nori turėti, tą ir gali turėti, ir pasiūlė E. Baleišiui suformuluoti savo pasiūlymą savivaldybei.
E. Baleišiui taip pat kilo klausimų, ar numatyta gyvenamųjų pastatų statybų plėtra apie marias yra tvari, jei ten nėra suplanuota vandentiekio ir nuotekų sistemų. Ar vietiniai nuotekų įrenginiai neturės įtakos ežero ekologinei būklei?
Pranešėja atsakė, kad kartu su bendruoju savivaldybės teritorijų planu atsiranda galimybė rengti žemesnio planavimo dokumentus ir jais detaliai sureglamentuoti, kiek ploto skirti visuomenei, kiek rekreacijai. Tas reglamentavimas leidžia aiškiai nuspręsti, kas skirta visuomenei, kas privačiam verslui. O tie plotai gali būti naudojami su tam tikromis sąlygomis. Viena sąlygų galėtų būti prisijungimas prie centralizuotų tinklų. Jei žmogus turi pakankamai finansų – gali statyti, jei neturi – sprendimas statyti neatsiras. „Negalima tikėtis, kad žmonės bus sąmoningesni nei pati savivaldybė“, – sakė pranešėja ir pridūrė, jog aktualioms teritorijoms turi būti detalieji planai, kurie nusako konkrečias sąlygas.