Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė vetuoti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą dėl savavališkų statybų įteisinimo. Kodėl buvo nuspręsta nepritarti teikiamiems pasiūlymams?
Pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad Seimas, keisdamas galiojančias Statybos įstatymo nuostatas dėl savališkos statybos padarinių šalinimo, neabejotinai siekė gerų tikslų, nes šiandieninio teisinio reguliavimo sąlygomis, vienintelis sprendimas, esant savavališkoms statyboms – nugriauti statinį, ne visais atvejais gali būti adekvatus padarytam pažeidimui, todėl būtina ieškoti alternatyvų. Tačiau Prezidentė Seimo priimtas įstatymo pataisas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti, nes jose trūksta aiškumo ir apibrėžtumo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų įgyvendinimo efektyvumo ir kovos su savavališkomis statybomis skaidrumo. Palikta galimybė laisvai interpretuoti įstatymo nuostatas, todėl atsiveria kelias visuomenės interesus pažeidžiančių savavališkų statybų įteisinimui. Vetuoto įstatymo projekte Prezidentė D.Grybauskaitė pasigedo aiškios takoskyros tarp atvejų, kuomet savavališka statyba gali būti įteisinta – ir atvejų, kuomet tokie statiniai vienareikšmiškai turi būti griaunami. Taigi Seimas iškėlė išties aktualią problemą, tačiau jos išpildymas nebuvo toks, kokio reikėtų. Nebuvo iki galo atsakyta į visus klausimus, pasigesta aiškumo.
Ar Prezidentė teiks Seimui pasiūlymus, kaip konkrečiai spręsti savavališkų statybų teisinio reguliavimo problemas?
Siekiant konstruktyvių sprendimų, Prezidentės dekretu buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo tobulinimo pateikti. Po detalios analizės ir diskusijų kartu su Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetais, teisės doktrinos atstovais buvo parengtas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat su tuo susiję Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimų projektai, kurie netrukus bus pristatyti Lietuvos Respublikos Seimui. Norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams už geranorišką ir profesionalų bendradarbiavimą darbo grupei rengiant projektus. Manau, kad bendras darbas rengiant įstatymų projektus su Seimu ir vykdomąja valdžia buvo labai naudingas ir konstruktyvus.
Klestint savavališkoms statyboms turbūt geriausias būdas naikinti šį reiškinį yra statinių griovimas. Juk tai ir prevencinė atgrasanti priemonė kitiems potencialiems pažeidėjams.
Praktika jau ne kartą parodė, kad neretai reikalavimas nugriauti statinį yra neadekvatus padarytam pažeidimui, todėl būtina ieškoti alternatyvų.
Pamatinis teisingumo principas reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Tai galioja visai teisės sistemai, įskaitant ir statybos sektorių. Dėl to labai svarbu dar teisėkūros procese surasti balansą tarp visuomenės ir asmens interesų, negali likti jokios piktnaudžiavimo teise galimybės. Turi būti aiškiai nustatyta, kokiais atvejais gali būti leidžiama įteisinti savavališką statybą, o kokiais statinys turi būti griaunamas.
Ar alternatyvų nustatymas neatvers kelio piktnaudžiavimui, kai statytojas, žinodamas apie galimybę vėliau įsiteisinti statinį, vykdys statybas be statybos leidimo?
Pažymėtina, kad savavališkų statybų įteisinimas leistinas tik išimtiniais atvejais, kai statyba konkrečiame sklype galima pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, tačiau statytojas neturi statybos leidimo ar vykdydamas statybas nukrypo nuo parengto projekto. Tokiu atveju Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įpareigojus asmenį statinį nugriauti, pertvarkyti, išardyti ar atstatyti per tam tikrą terminą, asmuo turi teisę per šį terminą įsiteisinti statybas. Jei asmuo nesiima veiksmų savavališkų statybų padarinių šalinimui, inspekcija dėl to kreipiasi į teismą. Tuomet teismas nustato, kokiu būdu turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.
Tačiau, kai statyba nėra galima dėl nustatyto teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos režimo, jos niekas ir negalės įteisinti. Tuomet priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio statinį reikės nugriauti, išardyti ar pertvarkyti.
Be to, alternatyvų griovimui nustatymas siejamas su realiai gyvenime galimomis kurioziškomis situacijomis, kai, pavyzdžiui, avarinės būklės statinio savininkas, rekonstravęs statinį be statybos leidimo, yra įpareigojamas atstatyti iki darbų pradžios buvusią statinio būklę, atlikti visus formalumus ir tuomet iš naujo rekonstruoti. Tai nėra teisinga, o kartais – netgi absurdiška. Tai neretai sukelia visuomenės nuostabą ir pasipiktinimą, kas yra visai suprantama. Todėl ir siekiame, kad tokių atvejų būtų išvengta.
Kokios institucijos kontroliuos savavališkų statybos padarinių šalinimą?
Pagrindinė kontrolės institucija yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą pagal jai priskirtą kompetenciją. Teikiamame projekte aiškiai apibrėžiami atsakingos institucijos veiksmai nustačius savavališkos statybos faktą. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, savavališkų statybų padarinių šalinimo priemones nustato bendrosios kompetencijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį.
Ar esate numatę atsakomybę už savavališkas statybas, prevencines priemones, drausminančias statytojus?
Taip, labai svarbusyra kaltų asmenų atsakomybės klausimas. Teikiamas siūlymas įtvirtinti juridinių asmenų atsakomybę už Statybos įstatymo pažeidimus. Kartu siūlomi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai kriminalizuojant savavališką statinio statybą. Baudžiamoji atsakomybė nustatyta ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Be to, įstatymo projekte siūloma, kad Vyriausybė nustatytų įmoką už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Ši priemonė ypatingai svarbi prevenciniu požiūriu, siekiant atgrasanti nuo statybų be statybos leidimo.