Elektrėnų evangelinę bažnyčią, kurios pastorius yra Gintautas Gruzdys, lanko per 30 žmonių. „Esame Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos (LEBB) dalis, kuri jungia apie 30 bendruomenių Lietuvoje ir šiais metais gavę valstybės pripažinimą. Bendradarbiaujame su daugeliu evangelinių bažnyčių. Esame pasirašę istorinę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos reformatų bažnyčia, kurioje pastoriauja ir Tomas Šernas“, – sako G. Gruzdys.
FM radijo eteryje žurnalistė Jūratė Kriščiūnaitė kalbino Elektrėnų evangelinės bažnyčios pastorių ir Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos (seniau „Tikėjimo žodis“) pastorių, tarybos pirmininką Gintautą Gruzdį. Jis papasakojo apie Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos siekį gauti valstybės pripažinimą.
Pokalbį pastorius G. Gruzdys pradėjo atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstituciją. 43 straipsnyje rašoma: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“, tačiau taip pat ir „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“.
Konstitucija išleista 1992-aisiais, ir pastoriai juristai jau tada nujautė artėjančias įtampas. Po kelerių metų įtvirtintas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kuriame pripažįstamos devynios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Įstatyme nurodyta, kad kitos gali gauti valstybės pripažinimą tik po 25 metų gyvavimo.
G. Gruzdys perfrazavo Jėzaus žodžius, nurodydamas situaciją kai kuriose kitose valstybėse: „Kur du–trys susirinkusieji vardan manęs, ten gali jau ir bendruomenę steigti.“ Per Nepriklausomybės laikotarpį adventistams, metodistams, baptistams ir sekmininkams pavyko pasiekti valstybės pripažinimo statusą. Vis dėlto toks pripažinimas yra daugiau ar mažiau tik moralinis. Įstatyme nenumatytas joks kelias, kaip religinei bendruomenei ar bendrijai tapti tradicine, tai reikštų, kad dvasininkai galėtų gauti sveikatos draudimą ir minimalią pensiją iš valstybės.
Pastorius G. Gruzdys priklauso „Tikėjimo žodžio“ bendruomenei nuo pat jos įsikūrimo 1988 metais. Jis prisiminė, kiek daug žmonių ši bendrija anksčiau pritraukdavo – per metus nuo 50 vietų salės pasiekta Sporto rūmų erdvė. „Šalia Sąjūdžio tai tikrai buvo didelis religinis sąjūdis“, – sakė jis.
G. Gruzdys tiki, kad būtent dėl „Tikėjimo žodžio“ įstatyme buvo įrašytas 25 metų cenzas. Vis dėlto bendrija gyvuoja toliau, peržengdama cenzo slenkstį. Nors ji galėjo teikti paraiškas tapti valstybės pripažinta jau prieš gerą dešimtmetį, dėl tam tikrų vidaus problemų procesas nusitęsė, ir rinkti reikalingus duomenis pradėta tik dabar. Šiuo metu surinkta 200 puslapių, be iliustracijų, ką bendrija yra padariusi gero visuomenei: įsteigė reabilitacinių centrų, Vilniaus krikščionių gimnaziją, lankė kalėjimus, nakvynės namus ir kt.
2016-aisiais bendrija pasirašė sutartį su evangelikais reformatais, kurie norėjo, kad, esant reikalui, Lietuvos evangelinių bažnyčios bendrijos tarnautojai galėtų papildyti jų gretas. Dėl šios priežasties Vilniaus krikščionių gimnazijoje per tikybos pamoką dėstomas evangelikų reformatų tikėjimas, kaip leidžia valstybės įstatymai. Be to, kariuomenėje yra reikalavimas, kad kapelionu gali tapti žmogus tik iš tradicinės bendrijos. Nors dauguma lietuvių yra katalikai, NATO kareiviai iš užsienio neretai yra evangelikai. Bendradarbiaujant su reformatais, šiuo metu du Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos pastoriai dirba kariuomenės sielovadoje.
2018 metais „Tikėjimo žodis“ persivadino į Lietuvos evangelinių bažnyčių bendriją. Pavadinimą nuspręsta pakeisti dėl to, kad jis buvo paveldėtas iš Jungtinėse Amerikos Valstijose esančio radikalaus judėjimo „Word of Faith“, kurio knygos buvo pasiekusios Lietuvą sovietmečiu. Vis dėlto metams bėgant Lietuvoje esanti bendrija nuo jo atitolo.
Oficialiai Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijai priklauso 26 bendruomenės, ir tik trys iš jų yra pasilikusios „Tikėjimo žodžio“ pavadinimą. Naujasis pavadinimas, kaip tikimasi, labiau atspindi bendrijos evangelinę pusę. Bendruomenės veikia skirtingai, kadangi bendrija neturi griežtų teologijos, pamaldų reikalavimų.
Panaudota radijo FM ir Bernardinai.lt inf.