Po sąvartynų – tik sąvartynai

Kazokiškių sąvartynui vos dveji metai, o jau pusė jo beveik užpildyta. Bent jau tos dalies, kuri parengta eksploatuoti. Sąvartynas kemšasi. Bet sprendimo, kaip sumažinti į jį patenkančių atliekų srautą, vis dar nėra. Nėra nei deginimo, nei kokios nors atliekų rūšiavimo įmonės. Nedaroma nieko, kas atliekų verslo dalyvių kalbas paverstų darbais.

Audronė Srėbalienė

Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškių seniūnijoje, įrengtas regioninis sąvartynas pamažu kemšasi.
30 ha plotas sąvartynui atriektas buvusiame žvyro karjere. Planuota, kad sąvartyno nuo jo atidarymo pradžios pakaks maždaug 20 metų. Ir kad per tą laiką jame bus sukaupta apie 6-7 milijonus tonų atliekų.
Bet atliekos kaupiasi daug greičiau, nei ateities link skrieja valstybės institucijų mintys. Per dvejus metus Kazokiškėse šiukšlėmis jau užversta maždaug 4,5 hektaro. Vadinasi, sąvartynas bus užpildytas ne per 20, bet per šešerius ar septynerius metus.

Smarvės atakos
Nuo sąvartyno atslenka kvapai. Kai juos atneša nuo sąvartyno pūstelėjęs vėjas, geriausia būtų apskritai nekvėpuoti.
Kazokiškių gyventojams, skubantiems į darbą Elektrėnuose, Vievyje ar Vilniuje, kasdien tenka sukti pro sąvartyną.
„Važiuojant pro šalį dvokia nežmoniškai, – sako Kazokiškių bendruomenės iniciatyvinės grupės pirmininkė Ina Stačiokienė. – Ir ne tik tas kvapas yra bjaurus. Ant širdies sunku. Tarsi ją kažkas slėgtų“.
Šiukšlynų kalnais paženklintas Kazokiškių sąvartynas tuoj, spalį, švęs antrąjį gimtadienį.
Metai slenka, o miestelio bendruomenė ir toliau gyvena apimti nuolatinės kovos būsenos.
„Nustatėme, kad į sąvartyną vežamas mėšlas iš Vilniaus nuotekų valymo įrengimų. Sunkvežimiai su juo čia suka triskart per dieną. Įeiti į sąvartyno teritoriją neįmanoma. Prašėme savivaldybės leidimų – negavome. Ne tik mums – visai Lietuvai gėda dėl sąvartyno, kurį nuo istorinės Kernavės skiria vos puskilometris“, – kalbėjo I.Stačiokienė.
Anot pašnekovės, sąvartyno šeimininkai ant atliekų kalno užklojo kažkokį purškiamą uždangalą. Bet gyventojams nesuteikė jokios informacijos, koks tai cheminis junginys ir kokį jis poveikį turi žmonėms.
Atrodo, kad įkėlė paršas koją į lovį ir neišlips, kol išsrėbs viską. Šiuos bendruomenės atstovės žodžius palydėjo nerimas ir dėl kitų sąvartyną eksploatuojančios uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) veiksmų.
„Virš sąvartyno užpurkštos sklando kažkokios dujos. Esą kvapą jomis naikina. Kartais tas dvokas išties dingsta, bet ar tai natūralu? Kokios ten dujos? Kenkia jos sveikatai ar ne? Nieko apie tai nežinome. Nors turėtume žinoti, kas mūsų pašonėje vyksta“, – kirto I.Stačiokienė.
Ji užsiminė, kad žmonės sąvartyno apylinkėse pradėjo sirgti. Padažnėjo ir peršalimo, ir žarnyno  ligų. Ką ir sakyti: gandai apie galimą sąvartyno plėtrą Kazokiškių gyventojus tiesiog purto. O kol gandai netapo realybe, bendruomenė siekia susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
„Sąvartynas greitai pildosi. Jei ir toliau bus leidžiama jį plėsti, Kernavės apylinkės bus galutinai subjaurotos. Kaip kad sovietmečiu sąvartynas subjaurojo Trakus. Dabar oreiviai skraido virš Kernavės oro balionais ir „grožisi“ šiukšliavežiais“, – sakė bendruomenės atstovė.
Ji patikino, kad Kazokiškių gyventojai šiuo metu niekam nerūpi. Žadėtų kompensacijų nematyti: už šiukšlių išvežimą dauguma moka kaip mokėję.
„Buvo kalbama, kad bus sudaryta trišalė sutartis tarp VAATC, gyventojų ir šiukšlių išvežimo įmonės. Kai kurie gyventojai tas sutartis ėmė ir pasirašė. Dabar jos yra lyg alibi VAATC rankose: atrodytų, kad VAATC taip už viską kompensuoja. Užvertė ant galvos sąvartyną ir tikisi, kad tokiomis kompensacijomis atsimuš“, – pyktelėjo pašnekovė.
Varguoliai iš Karijotiškių sąvartyno į Kazokiškes kol kas nepersikėlė. Bet atrodo, kad jų galvose bręsta kerštas. Už tai, kad iš jų atimamas duonos kąsnis. Į Karijotiškes juk dar šis tas vežama: maisto likučių iš maisto pramonės įmonių ar nurašytų, pasenusių maisto produktų. Tai išmaitina Karijotiškių vargo bendruomenę.
„Benamiai vis dar gyvena Karijotiškėse. Sergėk Dieve, jei uždarius senąjį sąvartyną dar ir jie čia persikraustys. Į Turniškes juk nesuvažiuos“, – baisias mintis nuo savęs nustūmė I.Stačiokienė.
Plėtra – be tabu?
Jei Kazokiškių sąvartyno akivaras per porą metų užaks, ar naujai sekcijai įrengti vėl reikės atlikti tas pačias procedūras? Vertinti poveikį aplinkai? Prašyti bendruomenės sutikimo?
„Bendruomenė yra puikiai išnagrinėjusi visus dokumentus. Ginčuose su ja esame praėję daugybę teismų procesų. Visi teismai, išskyrus vieną, prisipažino, kad visos derinimo procedūros buvo tinkamai atliktos. Ir bendruomenė nebeturėtų iš naujo kelti tokių pat klausimų“, – sakė sąvartyną valdančio VAATC direktoriaus pavaduotojas Jurijus Valiūnas.
Jis aiškino, kad visi dokumentai, tarp jų ir sąvartyno poveikio aplinkai vertinimas, buvo rengiami visai 30 ha dydžio sąvartyno teritorijai. Dirvožemio stebėsena (monotoringas) taip pat esą vyksta nuolat. Stebėsenos duomenys siunčiami atsakingoms institucijoms, ir kol kas nesulaukta jokių pastabų.
„Šis sąvartynas – lyg sarkofagas: atliekos kraunamos į specialų įrenginį. Aplinkos saugumą šiuo atveju užtikrina techninės priemonės. Plečiant sąvartyną jomis taip pat bus naudojamasi. Žinoma, kuo gruntas saugesnis, tuo didesnė ir aplinkos saugumo garantija“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, aplinkiniams gyventojams nevertėtų nuogąstauti ir dėl sąvartyno priežiūros įrenginių.
Vadinamieji šalto rūko generatoriai smarvei naikinti seniai naudojami maisto pramonės įmonėse ar gyvulių fermose. Jų paskleistas rūkas sugaudo smardžias dujų molekules, kylančias nuo sąvartyno. Tam esą naudojamos sertifikuotos – nekenksmingos nei aplinkai, nei žmonėms – vandenyje ištirpintos cheminės medžiagos.
„Be to, įsigijome specialios įrangos sąvartynui uždengti. Susikaupusios atliekos apliejamos vandens, popieriaus ir tam tikro polimero mase. Sukietėjusi maždaug 2 cm storio danga sulaiko smarvę. Taip pat saugo nuo paukščių, o ir vėjas neišnešioja šiukšlių“, – aiškino J.Valiūnas.
Šiukšlėta vizija
Sąvartyno vizija – graži. Bet kas bus po Kazokiškių? Atrodo, kad bus dar vienas sąvartynas. Kur? Nuo visuomenės tai slepiama. „Ekstra“ taip pat iš pašnekovų neišpešė, kur jis galėtų atsirasti. Bet patikėti tuo, kad jam vieta nenužiūrėta, būtų naivu. Antraip Lietuvoje jau stovėtų nors viena šiukšlių deginimo įmonė.
Lietuva per 20 metų nedarė nieko, kad apsirūpintų alternatyviais energijos šaltiniais. Tai prezidentė ištarė prieš porą savaičių per susitikimą su Kauno politikais.
„Problema ta, kad Lietuva blokavo bet kokių alternatyvių energijos šaltinių plėtrą Lietuvoje. Kiekvienas miestas pagal darbines technologijas žiemos laikotarpiu gali apsišildyti degindami savo atliekas, ypač didelis miestas. Taip vienu metu būtų išspręstos net dvi problemos – šildymo ir atliekų utilizavimo“, – kirto šalies vadovė. Ir, atrodo, pataikė į skaudžiausią vietą.
Tai, kad per metus sugula į Lietuvos sąvartynus, yra 300 mln. litų vertės kuras. Palaidojamas apliejus plastiko mase. Užleidžiamas rūku. Užtat Lietuva perka iš Rusijos dujas. Kasmet – už 700 mln. litų. Ir jomis šildosi.
Tikėtina, kad didžiausią naudą sąvartynai duoda dujų pardavėjams. O kas lieka, nubyra visiems šiukšlių rinkos dalyviams.
Komunalinės atliekos maitina tuos, kurie įrengia sąvartynus. Ir tuos, kurie atlieka daugybę su jų įrengimu susijusių studijų. Maitina ir juos eksploatuojančias įmones, per kurias ateina ES parama. Ir konsultantus.
Nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatyta, kad iki 2010 metų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turi būti įrengtos trys šiluminės elektrinės, kurui naudojančios netinkamas komunalines atliekas.
Strategijoje numatytas laikas baigiasi. Bet nė vienos jų net projekto nėra. Nėra net užuominų, kad jas įrengti netrukus bus leista. Tuo tarpu Vakarų Europoje tokių atliekomis maitinamų krosnių yra per 420.
Tačiau kas sutiks duoti leidimą deginti komunalines atliekas? Juk jų sumažėtų penkis kartus. Ir taip, matyt, sudegtų visas didžiulis verslas. Net ir šlakus, užuot krovus, būtų galima panaudoti tiesiant kelius. Vadinasi, nebereikėtų nė tų 11 Lietuvoje veikiančių ultramodernių sąvartynų.
Po Kazokiškių – nors ir tvanas
Ar tas retorinis klausimas, kas bus po Kazokiškių, dar nereikalauja atsakymo? Juk Vilniaus regione bus dar vienas sąvartynas. Kažkur netoli sostinės. Bet tai slepiama. Kad žmonės naujam dariniui jau dabar nepradėtų ruoštis. Nepultų į paniką. Ir nesužlugdytų planų.
„Po Kazokiškių? Baisaus tai tikrai nieko nebus. Bus tas pat, kas ir po Karijotiškių. Ir po Fabijoniškių ar Polocko sąvartynų. Aplinkos stebėsena atliekama: tuose sąvartynuose vyksta natūralūs procesai. Jei jie kontroliuojami, anksčiau ar vėliau viskas sugrįžta į savo vėžias: gyventojų sveikatai pavojaus nekyla“, – VAATC direktoriaus pavaduotojui J.Valiūnui nuo šiukšlių besipučiančių Kazokiškių ateitis, atrodytų, nekelia jokio nerimo.
Anot J.Valiūno, šiuo metu Kazokiškių sąvartyne užpildyta tokia teritorija, kokia daugmaž ir buvo planuota. Esą dabartinė (pirmoji) sekcija turėtų būti užpildyta per ketverius penkerius metus. Riba, skirianti ją į dvi dalis, kol kas neperžengta. O kas bus po to?
„Po to sąvartynas plėsis: bus įrengta nauja sekcija, – atsakė J.Valiūnas. – Sąvartynui yra skirtas 30 ha sklypas. Kol kas užimame 9 ha. Šiukšlės kaupiasi, bet juk šiuo metu įvairias lygiais svarstoma ir nauja atliekų tvarkymo strategija“.
Kapinynai – ateities kartoms
Maždaug prieš penkerius metus Lietuvoje buvo apie 800 sąvartynų. Net ne sąvartynų: mažų, maždaug 0,5 ha ploto užimančių šiukšlynų. Iš tų 800 maždaug 300 veikė gana ilgai.
Tačiau šie metai buvo paskutiniai, kai Europos Komisija (EK) dar įstengė užmerkti akis, net ir žinodama, kad geografiniame žemyno centre pilna veikiančių ES reikalavimų neatitinkančių sąvartynų.
Paknopstomis, bet Lietuva dar suspėjo į traukinį: vienuolika modernių sąvartynų, priklausančių regionams (Kauno apskrityje jų yra du), jau veikia. Visi kiti miestai ar rajonų sąvartynai iki liepos vidurio turėjo būti uždaryti. Mat liepos 17-ąją įsigaliojo teisės aktai, uždraudę atliekas šalinti ES reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose.
Taigi atrodo, kad įvairių interesų pančiojami Lietuvos valdininkai atliekas geba tvarkyti vieninteliu būdu – užkasdami jas ateities kartoms. Tačiau ar verta tikėtis, kad jos mums už tokią „dovaną“ padėkos?

„Ekstra“ Nr. 37 (559)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų