Julija Kirkilienė
Prieš porą metų, 2021 m. gruodžio 7 d., viena įmonė, pavadinta UAB „Agresyvus kapitalas“, iš savivaldybės išsinuomojo beveik 2 ha žemės sklypą šalia Sabališkių kapinių, Koplyčios gatvėje, ir sutartyje buvo įsipareigojusi per dvejus metus pastatyti ne mažesnę kaip 4 MW galingumo katilinę. Savo įsipareigojimų bendrovė neįvykdė, todėl nuomos sutartis 2023 m. gruodžio 8 d. nustojo galioti. Savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius visuomenę informavo, kad bendrovės vadovas Kęstutis Ivanauskas anksčiau, nei turėjo baigtis sutartis, t.y. 2023 m. kovo 20 d. įkūrė antrą bendrovę, UAB „Elektrėnų šiluma“, kuriai perleido ir nuomos sutartį, o „Agresyvus kapitalas“ teisinę formą iš UAB pakeitė į MB. Savivaldybės vadovai domisi, kaip teisiškai įforminti žemės nuomos perdavimą kitokio pavadinimo įmonei, o savivaldybės gyventojai domisi, ar Elektrėnams reikalingas naujas šilumos tiekėjas ir naujas taršos šaltinis.
Kas skriaudžia elektrėniškius?
Žemės sklypo Koplyčios gatvėje aukciono laimėtojui – UAB „Agresyvus kapitalas“ metinis žemės sklypo nuomos mokesčio dydis buvo 14033,58 Eur. Kaip informavo meras Gediminas Ratkevičius, dėl nuomos sutarties pakeitimo (UAB „Agresyvus kapitalas“ pakeistas į UAB „Elektrėnų šiluma“), išdalintas ir nuomos mokestis. Pakeitus nuomininką, žemės nuomos mokestis už 2023 m. perskaičiuotas taip: MB „Agresyvus kapitalas“ (2023-01-01 – 2023-03-30) – 3421,89 Eur, UAB „Elektrėnų šiluma“ (2023-03-31 – 2023-12-31) – 10611,69 Eur.
Iki sausio 17 d. nuomos mokesčių nebuvo sumokėjusi nei UAB „Elektrėnų šiluma“, nei MB „Agresyvus kapitalas“. Abiem bendrovėms nuo nesumokėtų sumų skaičiuojami delspinigiai.
Kol naujos katilinės statyba vyksta įvairių kalbų lygyje, Elektrėnų komunalinis ūkis (EKŪ), tiekiantis šilumą ir karštą vandenį Elektrėnų, Vievio miestams ir Kietaviškėms, šilumos energiją perka iš trijų šaltinių: AB „Ignitis gamyba“, energiją gaminančios iš biokuro, ir UAB „Autoidėja“ bei UAB „Intergates“, šilumos energiją gaminančių iš Kazokiškių sąvartyne bei paukštynuose susidarančių biodujų. EKŪ dar turi jai priklausančias katilines Kareivonių kaime ir Vievyje, kurios kūrenamos tik dujomis ir, kaip sako EKŪ gen. direktorius Ričardas Leckas, energijos kaina, pagaminta tose katilinėse, yra aukščiausia. „Autoidėja“ ir „Intergates“ kartu energijos pagamina tik mažiau nei 1 MW, o iš „Igničio gamybos“ gruodžio mėn. vidutiniškai šilumos pirko daugiau nei 9 MW. EKŪ tiekiamos šilumos kaina Elektrėnų savivaldybės gyventojams pagal brangumą yra aštuonioliktoje vietoje tarp 49 šilumos tiekiejų. Elektrėnų kaimynai – Trakų, Širvintų, Kaišiadorių ir Prienų – rajonų gyventojai už šilumą moka mažiau. Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), 2024 m. sausio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,57 ct/kWh (be PVM). Palyginus su gruodžio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 0,01 ct/kWh. EKŪ tiekiamos šilumos kaina yra 9,09 ct/kWh (be PVM).
Energetiko ir buvusio politiko nuomonė
Ar Elektrėnams reikalingas naujas šilumos tiekėjas ir ar šiluma galėtų atpigti, pirmiausia klausėme Elektrėnuose, netoli būsimos elektrinės gyvenančio ilgamečio energetiko, buvusio penkių kadencijų savivaldybės tarybos nario Broniaus Pargaliausko. Jis sakė, kad prieš porą metų kaimynai rinko parašus raštui, kurį įteikė katilinės statybos planuotojui, kuriuo prašė informuoti gyventojus apie Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai nustatymo išvadas, pagal galiojančias metodikas. Atsakymo gyventojai, sakė, nesulaukę. Pasirodo, kad PAV reikalingas tik 5 MW galingumo katilinei, o Elektrėnuose planuojama statyti tik 4,95 MW galingumo. Elektrėniškis neabejoja, kad jei ta katilinė būtų pastatyta ir veiktų, tai oro užterštumas Elektrėnuose tikrai padidėtų. B. Pargaliauskas mano, kad švietimas, sveikatos apsauga ir energetika yra socialiai atsakingos valstybės sritys, bet paskutiniuoju laikotarpiu visas šias sritis pati valstybė stengiasi perduoti privatininkams. Apie katilinės statybą Elektrėnuose idėją davęs jis pats, dar būdamas politikoje ir daug diskutavęs su buvusiu meru Kęstučiu Vaitukaičiu. Politikoje būdamas jis manęs, kad nauja katilinė galėtų būti alternatyva monopolistui AB „Ignitis“. Dabar jis jau abejojantis naujos katilinės nauda Elektrėnų savivaldybei. Jei katilinę galėtų statyti savivaldybė, jei ji būtų didelio galingumo, galėsianti visiškai atliepti savivaldybės poreikius ir ją valdytų Elektrėnų komunalinis ūkis, tai gal šiluma kažkiek ir atpigtų. Bet jei privatininkas stato katilinę, tai jis pirmiausia galvoja ne apie pigią šilumą, o apie pelną… Konkuruodama su tokia didele valstybine bendrove kaip AB „Ignitis“, valdoma nepriklausomos valdybos, maža, tik 5 MW galingumo katilinė, pigiau šilumos pagaminti negalės. Kaip pavyzdį buvęs energetikas nurodė elektros energijos liberalizavimą, kai visos mažos bendrovės bankrutavo ir Lietuvoje liko tik Latvijos, Estijos bendrovių padaliniai – „Elektrum Lietuva“, „Enefit Lietuva“ bei AB„Ignitis“. B. Pargaliauskas sako, kad jei naujoji katilinė negali šilumos pagaminti tiek, kiek reikalinga savivaldybei, elektrėniškiams šiluma ne atpigs, o dar daugiau pabrangs – nes perkant iš „Ignitis“ mažesnį šilumos kiekį, šiluma parduodama bus brangiau, sumokėti tektų ir už energijos rezervą, kuris savivaldybei turi būti užtikrintas, jei naujoje katilinėje įvyktų gedimas. Pasak B. Pargaliausko, nežinia, kokie bus statybų finansavimo šaltiniai, bet tikėtina, kad savivaldybei tą katilinę iš privatininkų tektų nupirkti, kaip teko pirkti šilumos trasą iš UAB „ENG“. Todėl buvęs politikas ir energetikas mano, jei naujoji katilinė savivaldybę aprūpinti galėtų tik 10–15 proc. reikalingos šilumos, tai jos tikrai neverta statyti, nebent statytojas turėtų kitokių planų ir toje 2 ha teritorijoje užsiimtų dar kokia veikla. Tokios katilinės, kokia planuojama Elektrėnuose, paprastai statomos toliau nuo miesto, o Elektrėnuose planuojama statyti beveik nuosavų namų kvartale.
Verslui trukdyti negalima
Kas geriau apie Elektrėnų šilumos ūkį gali žinoti, jei ne Elektrėnų garbės pilietis, ilgiausiai vyriausiu inžinieriumi Lietuvos energetikoje dirbęs ir nusipelniusio energetiko vardu įvertintas Viktoras Mekas.
Energetikas sako, kad apie planus statyti naują katilinę Elektrėnuose ir kad ji tieks pigesnę šilumos energiją, jis yra girdėjęs, tačiau nežino detalių. Pasak jo, verslui vystytis niekas negalėtų trukdyti, bet kaip verslininkas mažo galingumo katilinėje, kūrendamas tuo pačiu biokuru, galėtų pagaminti pigesnę energiją nei AB „Ignitis gamyba“, reikėtų papildomos informacijos. Gal tas vienas įmonės savininkas yra numatęs kokius nors finansavimo šaltinius – gal planuoja gauti didelę Europos Sąjungos paramą ar turi nuosavus biokuro šaltinius. V. Mekas skeptiškai žiūri į pigios šilumos energijos prognozes. Jo nuomone, „Ignitis gamyba“ yra valstybės įmonė, turi gerai įrengtas katilines, šilumos energiją Elektrėnams teikia pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintas kainas. Ta pati taryba pagal energijos pagaminimo kaštus tvirtintų ir naujos katilinės kainas. Neaišku, ar katilinę galima vertinti kaip avarinį rezervą. „Šios mintys yra tik klausimai, kurių teisingam vertinimui reikia daug informacijos, tikiu, kad teisingą sprendimą priims (o gal jau ir priėmė) atsakingos organizacijos bei mūsų išrinkta savivaldybės taryba. Šilumos savivaldybei, kol ją teikė elektrinė, dabar „Ignitis gamyba“, per daugiau nei 60 metų visada užteko, niekada nebuvo jokių sutrikimų. Nebent būtų kas pasikeitę nuo to laiko, kai nedirbu“, – svarstė energetikas. Pasak V. Meko, visą informaciją valdyti turėtų tie, kas atsakingi už šių klausimų sprendimą. Savivaldybės vadovai turi užtikrinti aprūpinimą šilumos energija ir žino, kiek jos reikia bei kur galėtų įsigyti pigiau.
Pigesnė energija – visų bendras siekis
O ką apie naujos katilinės atsiradimą Elektrėnuose mano AB „Ignitis gamyba“, klausiau generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Rimgaudo Kalvaičio.
Vadovas šiek tiek nustebo, kad ta katilinė Elektrėnuose vis dar planuojama statyti, ir pasidalino ilgalaikės strateginio šalies energetikos vystymosi vizijos įžvalgomis. Ten aiškiai yra įvardijama, kad šalies savų elektros energijos poreikių patenkinimui ir tapimui elektros energiją eksportuojančia šalimi, būtina remtis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, t.y gerokai išplėsti žaliąją energetiką. Suprantama, norint užsitikrinti generacijos subalansavimą su vartojimu, ypač svarbią rolę vaidina elektros energijos kaupimo vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu sprendiniai. Vidutinio laikotarpio kaupimo problematiką labai patikimai jau šiandien išsprendžia ir ateityje su jau įrenginėjamu 5-uoju agregatu dar lanksčiau galės užtikrinti „Ignitis gamyba“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ilgalaikiam energijos kaupimui šiandieninė energetika ypač svarbią rolę numato vadinamosioms vandenilio (H2) technologijoms. Jomis pertekline elektros energija elektrolizės būdu skaido vandenį į vandenilį ir deguonį, o taip pagamintas vandenilis ar tolesni iš jo pagaminti produktai naudojami pramonėje. Yra atlikta ne viena studija šių technologijų panaudojimo galimybėms išnagrinėti, todėl galima teigti, kad Elektrėnų kompleksas yra viena iš perspektyviausių vietų šalyje tokioms technologijoms įrengti. Pažymėtina, kad šių procesų metu išskiriamas žymus šilumos kiekis, tad žiūrint į ateitį ir planuojant šilumos gamybos sprendinius, į tai tikrai verta atsižvelgti. Panašiai, kaip kad dirbant seniesiems elektrinės blokams, perteklinė šiluma buvo tiekiama savivaldybės gyventojų poreikiams ir Kietaviškių „Gausai“. Bet kada tie planai bus įgyvendinti, vadovas tiksliai pasakyti negalėjo, nes reikėtų kalbėti apie ilgesnį, gal net iki kokių 10 metų, laikotarpį.
Dėl planuojamos naujos katilinės statybos R. Kalvaitis, dėstydamas faktus, vis pabrėžė, kad yra tokia realybė, o ne konkurento baimė. Vadovas paminėjo, kad šilumos energijos tiekimo Elektrėnams kiekiai stipriai priklauso nuo metų ir net paros laiko. Tai yra, piko valandomis Elektrėnų miesto valandinis poreikis gali siekti net 40 MW, todėl be „Ignitis gamyba“ savivaldybė šilumos poreikio tikrai nepatenkins, ir pakartojo V. Meko mintį, kad už šilumos energiją kažkas turi būti atsakingas ir šiandien tai atlieka Elektrėnų elektrinės teritorijoje įrengti modernūs šilumos gamybos iš biokuro įrenginiai, o, reikalui esant, pasitelkiami ir dujas deginantys įrenginiai. Tokiu būdu „Ignitis gamyba“ patikimai užtikrina Elektrėnų šilumos poreikius. Įrengiant savivaldybėje nedidelės galios šilumos įrenginį, būtina gerai įsivertinti jo atnešamą naudą, nes katilinė jokiu būdu negalės sudaryti galimybių visiškai atsisakyti „Ignitis gamyba“ paslaugų. T.y. nebus galima sumažinti įrenginių išlaikymo kaštų, kurių įtraukimo į šilumos kainą tvarką vienareikšmiškai nustato VERT sprendimai. Kadangi ir AB „Ignitis gamyba“, ir planuojama katilinė kūrenama biokuru, o biokurą „Ignitis gamyba“ įsigyja biržoje, tad suprantama, kad, sekant biržos kainas, iš anksto planuojant, įsigyjant bei sandėliuojant didelį jo kiekį, turint bendrą gamybos valdymo centrą, kaštus galima kur kas geriau optimizuoti, nei tai atliekant perkant kurą mažos galios katilinei. Kaip pigiau nusipirkti kuro galėtų mažo galingumo katilinė, bendrovės vadovas sako galimybių nežinantis. Todėl, pasak R. Kalvaičio, pigi ar nemokama energija paprastai būna tik neatsakingose kalbose, o ne realybėje.
O ką savivaldybė? Savivaldybė atvira pasiūlymams
Savivaldybė turi tokį Savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialųjį planą, kurį 2021 m. liepos mėnesį planavo keisti, bet nepakeitė. Savivaldybė dar turi tokį „Elektrėnų savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą iki 2030 m.“, kuriame apie planuojamą statyti naują katilinę nieko neparašyta. Bet meras Gediminas Ratkevičius atsakyme į redakcijos paklausimą rašo, kad „Elektrėnų savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas reikalauja išpildyti šiuos reikalavimus: 1. Mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; 2. Šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, 3. Ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus, 4. Didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, 5. Gaminant šilumą, plačiau panaudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, 6. Mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai… Savivaldybei, kuriai rūpi užtikrinti šilumos gamybos energetinį saugumą ir sudaryti konkurenciją atveriant sąlygas šilumos gamybos kainų konkurencijai, reikalinga alternatyva esančiam šilumos gamybos monopoliui. Ieškant alternatyvų esamam šilumos gamybos monopoliui tikimasi vartotojų naudos kryptimi daryti įtaką šilumos ir karšto vandens kainoms Elektrėnų ir Vievio gyventojams, taip pat prisidėti prie energetinio saugumo ir žaliojo kurso plėtros ir išpildyti minėtus šilumos ūkio plano reikalavimus. Kad nekiltų abejonių dėl parinktos katilinei vietos tinkamumo, buvo nupirkta ekspertinė vietos parinkimo paslauga. Sklypas katilinės vietai buvo parinktas iš trijų galimų variantų. Sklypas, kuriame būtų statoma katilinė, turi būti valstybinėje žemėje, žemės naudojimo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija, šalia turi eiti šilumos trasa. Atsižvelgdama į tokią situaciją, Elektrėnų savivaldybė inicijavo žemės sklypo nuomos procedūras. 2021 m. lapkričio 11 d. įvykus nuomos aukcionui, su jo laimėtoju (MB „Agresyvus verslas“ red.) 2021 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su specialiomis sąlygomis (nuomininkas savo sąskaita išsinuomotame sklype turi sumontuoti / pastatyti katilinę ir pradėti šilumos energijos gamybą bei jos tiekimą į Elektrėnų ir Vievio šilumos tinklus jungiančią šilumos tiekimo trasą ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nuomos sutarties pasirašymo; šilumos gamybos technologinių įrenginių galingumas privalo siekti ne mažiau kaip 4 MWs (šilumos) galios, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius). Planuotos katilinės galingumas 4,95 MW neviršija poveikio aplinkai vertinimo reikalingumo ribų (5 MW), todėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos (tačiau buvo atliktas aplinkos oro taršos ir triukšmo skaidos vertinimas), Aplinkos ministerija tokiu atveju projekto nederina ir jokių papildomų veiksmų neatlieka. Šias sąlygas nuomininkas įsipareigojo įvykdyti per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 7 d. Iki nustatyto termino pabaigos nuomininkui neįvykdžius specialiųjų sąlygų, sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nustoja galioti. Nuomininkui neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, 2023 m. gruodžio 7 d. ši sutartis neteko teisinio pagrindo galioti. Iki sausio 26 d. Elektrėnų ir Vievio miestuose planuojama perimti iš valstybės patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę ir tuomet atlikti sutarties nutraukimo procedūras. Elektrėnų savivaldybė toliau ieškos kelių, kaip išpildyti minėtus Elektrėnų savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano reikalavimus, todėl esame atviri racionaliems pasiūlymams. Jau kuris laikas bendrauju su „Ignitis gamyba“ vadovu Rimgaudu Kalvaičiu aptariant galimybę grįžti prie atliekinės šilumos gamybos elektros gamybos procese pasinaudojant vandenilio technologijomis. Tai būtų milžiniškas žingsnis vartotojų interesų kryptimi.“.
Ką apie energetiką žino būsimos katilinės statytojas?
Apie būsimos katilinės statybos ir eksploatavimo planus, klausėme buvusio MB „Agresyvus kapitalas“ ir UAB „Elektrėnų šiluma“ vadovo Kęstučio Ivanausko. Vadovui pateikėme klausimus:
1. Ar tokios elektrinės savivaldybei reikia? 2. Ar „Elektrėnų šiluma“ turi Aplinkos ministerijos leidimą tokios katilinės statybai? 3. Kokio galingumo planuojama katilinė? 4. Ar katilinė savivaldybę šiluma galės aprūpinti visiškai? 5. Ar savivaldybė informuota apie preliminarią naujos katilinės parduodamos šilumos kainą? 6. Ar įmonė yra užsakiusi ir gavusi poveikio aplinkai tyrimą? 7. Kokie yra galimi katilinės statybos finansavimo šaltiniai? 8. Kada planuojama skelbti konkursą licencijuoto subrangovo atrinkimui?
Vadovo atsakymas:
Elektrėnų mieste ne šildymo sezono metu šiluma yra gaminama naudojant dujas, dėl ko šilumos kaina yra gerokai aukštesnė negu kitose savivaldybėse. Planuojama statyti kogeneracinę katilinę, kurios šiluminė galia bus 4 MW. Pagaminta šiluma papildomai suks 1 MW galios elektrą gaminančią turbiną.
Katilinės pagaminama ir į šilumos tinklus tiekiama šiluma sudarytų mažiau negu 30 proc. Elektrėnų šilumos poreikio, tačiau gerokai atpigintų šilumos kainą ne šildymo sezono metu. Šilumos kaina būtų nustatoma įstatymų numatyta tvarka, kas mėnesį dalyvaujant reguliuojamame šilumos aukcione.
Kadangi katilinės šiluminė galia neviršytų 5 MW galios, poveikio aplinkai vertinimas yra nereikalingas. Katilinė bus finansuojama į infrastruktūrą investuojančių fondų lėšomis. Šiuo metu vykdomi projektavimo darbai ir rangovo konkursas.