Vyriausioji veterinarijos inspektorė Valė Kairytė susirinkusiam gausiam būriui ūkininkų pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintus reikalavimus, kurių turi laikytis ūkininkai, norėdami prekiauti pienu ir jo gaminiais bei daržovėmis. Dauguma reikalavimų supykdė ūkininkus, nes esą įvykdyti juos yra per brangu, ypač laikantiems tik vieną ar dvi karves. Ūkininkai privalo laikytis griežtų higienos reikalavimų. Privalu pieno produktus gaminti atskiroje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje, prekiaujantysis privalo su savimi turėti asmens medicininę knygelę ar jo kopiją, pieną išpilstyti į naują, specialiai paženklintą tarą. Bet labiausiai pienu prekiauti norintiems asmenims užkliuvo tai, kad reguliariai reikės atlikti įvairius tyrimus gyvūnams, kad būtų nustatyta, ar pienas yra tinkamas gerti. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Antano Aleksiūno paskaičiavimais tirti vieną karvę per metus kainuotų apie 200 Lt: kartą per ketvirtį turėtų būti atliekami žalio pieno sudėties tyrimai ir vieną kartą per metus turėtų būti atliekami žalio pieno mikrobiologiniai bei karvių kraujo tyrimai. Norint pardavinėti pieną šiltuoju metų laiku dar reikėtų turėti šaldytuvą. Kilus neaiškumams ūkininkai gali kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Elektrėnų poskyrį. Dauguma ūkininkų su tokiais reikalavimais nenorėjo sutikti, teigdami, kad „kas nenori, tegu neperka, o tie kas perka – džiaugiasi“.
Ūkininkai nenorėjo sutikti, kad dirba nelegaliai ir dėl „nežmoniškumo“ labiausiai kaltino naująjį komisarą Andžej Grudinskij, dėl kurio „kaltės“ jie jau gavo po keletą baudų už nelegalią prekybą. Jie kaltino ir valdžią, kuri dirba „ne nuo to galo“. Pasak ūkininkų, pirma reikėjo sudaryti tinkamas sąlygas prekiauti pienu ir jo gaminiais, o ne pradėti bausti. Mero pavaduotojas Algimantas Adomaitis su šiuo teiginiu sutiko, tačiau neragino kaltinti komisaro, nes jo darbas yra užtikrinti tvarką. Mero pavaduotojas pažadėjo, kad bus sudarytos kuo palankesnės sąlygos pardavinėti pieną. „Niekas nežada iš jūsų užsidirbti“, – ramino jis susirinkusiuosius. Savo pardavinėjamus gaminius ūkininkai vertino kaip pagalbą pensininkams krizės metu ir pyko, kad jiems neduodama užsidirbti, sakė, esą taip nėra jokioje kitoje Lietuvos vietoje. Ūkininkų nepaveikė ir Vilniaus apskrities VMVT Elektrėnų skyriaus vyriausiosios specialistės, maisto produktų inspektorės Daivos Rybakovos informacija apie ligos židinį, kilusį dėl ūkininkės iš Mijaugonių Elektrėnuose prekiaujamo pieno, kai susirgo 17 žmonių. Tai atsitiko dėl to, kad moteris pati sirgo ir transportuodama pieną jį užkrėtė. Ūkininkai šią moterį tiesiog pavadino nesąžininga, tačiau atkirto, kad tokie dalykai neišvengiami, nes žalio pieno tyrimai imami kartą į ketvirtį, o užkratas gali patekti bet kada.
Diskutuota ilgai, tačiau prie vieningos nuomonės neprieita. Ūkininkai pasiūlė vietas, kuriose norėtų pardavinėti pieną. Tačiau neaišku, ar vertės įrengti tokias vietas, nes kol kas žmonėms pateiktos sąlygos atrodo per sudėtingos. Jei būtų pateikta prašymų prekiauti legaliose prekyvietėse, jos būtų įrengiamos prie Elektrėnų pašto, prie parduotuvės „Samsonas“ esančioje vidinėje aikštelėje, prie „Cento“ parduotuvės bei turgaus teritorijoje. Nors daugumai ūkininkų atrodo, kad visi reikalavimai yra nereikalingi ir, kad prisidėti prie pensijos pinigų pardavinėjant žalią pieną ir jo produktus nelegaliomis sąlygomis yra normalu, tačiau specialistai to jokiu būdu neleis. Ūkininkams lieka dvi galimybės: toliau prekiauti nelegaliai ir mokėti baudas arba sutikti su reikalavimais bei gauti leidimą. Vilniaus apskrities VMVT Elektrėnų skyriaus vedėjo Juozo Norkūno nuomone, jokių problemų pardavinėti pieną legaliai nėra, tačiau ūkininkai tiesiog pripratę gyventi betvarkėje. Visą susirinkimą ūkininkų tolerancijos prašęs meras Arvydas Vyšniauskas ragino žmones pirma pabandyti, nes pradžia visada būna sunki. Gal ūkininkai pabandę iš tiesų nenorės sustoti.