Pieno kokybė svarbi mums visiems

Pieno kokybė svarbi mums visiems
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Pieno supirkimo taisyklių redakcija. Šiame teisės akte numatoma griežtesnė pieno gamintojų atsakomybė už parduodamo pieno kokybę pasėjo tarp žemdirbių nerimą. Apie tai, kiek šie nuogąstavimai pagrįsti, kalbamės su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi.

Pasigirsta nuomonių, kad naujosiose Pieno supirkimo taisyklėse numatytas superkamo pieno kokybės kontrolės griežtinimas yra ministerijos pataikavimas pieno perdirbėjams.
Kaip Jūs galėtumėte tai pakomentuoti?
Lietuvoje kasmet superkama apie 1,4 mln. tonų pieno: 50 proc. pieno produktų suvartojama vidaus rinkoje, 50 proc. parduodama į Europos Sąjungos ir kitas šalis. Pagrindinis Pieno supirkimo taisyklių pakeitimų tikslas – užtikrinti geresnę superkamo pieno kokybę, kad lietuviški pieno produktai būtų konkurencingi tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Akivaizdu, kad tik iš kokybiško pieno galima pagaminti aukštos kokybės pieno produktus.
Taisyklių pakeitimai buvo parengti vadovaujantis kitų šalių patirtimi, pačių pieno rinkos dalyvių, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymais. Naujoms Pieno supirkimo taisyklių nuostatoms pritarta Pieno tarybos posėdyje spalio 15 dieną.
Kodėl buvo būtina keisti Pieno supirkimo taisykles?
Šiemet, padaugėjus žaliavinio pieno, užteršto inhibitorinėmis medžiagomis bei turinčio daugiau somatinių ląstelių, keisti Pieno supirkimo taisykles tapo tiesiog būtina. Inhibitorinių medžiagų problema ypač paaštrėjo, kai vasarą Rusijos Federacijos atsakingos tarnybos sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos, nes juose rado tetraciklino. Tetraciklinas yra antibiotikas, kuris į pieno produktus gali patekti tik per žaliavą – vaistais gydomų karvių pieną. Imtis griežtesnės superkamo pieno kontrolės paskatino ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija apie superkamo pieno kokybę, kuri pastaruoju metu blogėja.
Žinome, kad visose Europos Sąjungos šalyse dėl parduoto pieno, užteršto inhibitorinėmis medžiagomis, pieno gamintojams taikomos ypač griežtos sankcijos. Lietuvoje superkamame piene radus inhibitorinių medžiagų buvo taikoma tik sankcija nebepirkti pieno, o už supirktą užterštą pieną supirkėjai turėjo mokėti kaip už gerą. Visa tai nedrausmino neatsakingų pieno gamintojų, kurie, atlikę reikiamą pieno tyrimą, gana greitai atnaujindavo pieno pardavimą.
Ar galima būtų teigti, kad Pieno supirkimo taisyklės keičiamos dėl Rusijos Federacijos keliamų reikalavimų importuojamiems pieno produktams?
Ir taip, ir ne. Lietuvos vartotojams privalo būti užtikrinta pieno produktų sauga ir kokybė. Kita vertus, Rusija yra svarbi pieno produktų eksporto partnerė. Vien 2008 m. į šią šalį buvo eksportuota pieno produktų už 454 mln. Lt ir tai sudarė 34 proc. viso pieno produktų eksporto.
Tačiau nereikia pamiršti, jog Lietuva yra ir Europos Sąjungos narė, o ES taikomi griežti superkamo pieno kokybės reikalavimai. Eksportas į šią rinką taip pat ne mažiau svarbus, o tam būtinas aukštos kokybės žaliavinis pienas. Nuo š. m. lapkričio 20 d. ES Komisija panaikino eksporto subsidijas visiems pieno gaminiams, eksportuojamiems į trečiąsias šalis. Taigi pieno produktų kokybė įgauna dar didesnę reikšmę.
Taisyklėse numatomos nuoskaitos už inhibitorinėmis medžiagomis užterštą pieną gali siekti ir 40 proc., todėl žemdirbiai nuogąstauja, kad nuoskaitų sistema taps pieno supirkėjų svertu superkamo pieno savikainai mažinti.
Manau, kad žmonių abejonės yra visai suprantamos, tačiau šioje situacijoje jos nelabai pagrįstos. Nuoskaitų dydis tik labai retais atvejais sieks 40 proc. ir priklausys nuo konkrečios situacijos, t. y. inhibitorinių medžiagų nustatymo dažnumo ir nuo šiomis medžiagomis užteršto pieno kiekio: jei pienas su minėtomis medžiagomis nesugadins visos talpyklos pieno, nuoskaitos dydis bus 10 proc. (nustačius inhibitorius pirmą kartą) arba 20 proc. (nustačius antrą ar daugiau kartų). Jei vieno gamintojo užterštas pienas sugadins visos talpyklos pieną, nuoskaita bus 20 proc. (nustačius pirmą kartą) arba 40 proc. (nustačius antrą ar daugiau kartų). Šiuo atveju supirkėjai privalės sunaikinti sugadintą pieną, nes užterštas inhibitorinėmis medžiagomis pienas negali būti panaudotas produktų gamybai.
Kad taikant nuoskaitas pieno gamintojai nebūtų nepelnytai baudžiami, tinkamą pieno tyrimo sistemos priežiūrą įpareigota užtikrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Taisyklėse numatyta, kad nuostolius už sugadintą pieną turės kompensuoti pieno gamintojas, nustačius, kad jis pardavė inhibitorinėmis medžiagos užterštą pieną. Ar nemanote, kad supirkėjai gali piktnaudžiauti šia galimybe ir apkaltinti gamintojus dėl nebūtų nuostolių?
Nustatyti, kad vienas ar kitas gamintojas užteršė visą talpyklą, supirkėjas galės tik tomis dienomis, kai iš pačių gamintojų bus imami mėginiai inhibitorinių medžiagų tyrimui įgaliotoje laboratorijoje. Kitais atvejais, kai kaltininko atsekti nebus įmanoma, nuostolius už sugadintą pieną turės padengti patys supirkėjai.
Remdamasis VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik apie 1 proc. pieno gamintojų parduoda inhibitorinėmis medžiagomis užterštą pieną. Šiuo metu nėra galimybės konkrečiai šių gamintojų nubausti, todėl už jų daromą žalą sumoka visi. Manau, kad neteisinga daryti nuolaidas šiems gamintojams kitų sąžiningai dirbančių ir į kokybę investuojančių ūkininkų sąskaita.
Griežtinamos ne tik sankcijos už inhibitorines medžiagas, bet ir už somatines ląsteles piene. Ar ne per daug griežtų priemonių vienu metu?
Turiu pastebėti, kad nuoskaitų sistema už somatines ląsteles yra keičiama, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, jog ji yra griežtinama. Iki šiol nuoskaitos nuo kainos buvo taikomos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip trys mėnesiai, kai nustatytas somatinių ląstelių geometrinis vidurkis viršija nustatytą ribą. Nuo sausio 1 d. numatytos sankcijos bus taikomos tik tada, kai ir geometrinis vidurkis, ir faktinis tyrimo rezultatas viršys nustatytą ribą (400 tūkst./cm3). Nuoskaitų dydis nuo superkamo pieno kainos priklausys nuo jų taikymo trukmės: pirmą mėnesį – 10 proc., antrą – 20 proc., trečią – 30 proc. Tuo atveju, jei faktiniai somatinių ląstelių tyrimo rezultatai atitiks normas, bet geometrinis vidurkis – ne, nuoskaitos nebus taikomos. Tokiu būdu tikimasi paskatinti pieno gamintojus operatyviai gydyti tešmens uždegimu, kuris yra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo piene priežastis, sergančias karves, o negydančius ir parduodančius sergančių karvių pieną – bausti griežčiau.
Pieno fermose bus draudžiama prieš pardavimą pieną apdoroti išcentrinės jėgos pieno įrengimais. Šių įrengimų dėka somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis sumažėja, tačiau pieno kokybė nuo to tik pablogėja.
Su pieno gamintojų ir perdirbėjų atstovais aktyvios diskusijos dėl Pieno supirkimo taisyklių nuostatų vyko jau ne vieną mėnesį. Kokie buvo jų pasiūlymai?
Taip, pasiūlymų gavome tikrai įvairių. Pavyzdžiui, siūlyta, kad supirkėjai tikrintų pieną tik supirkimo metu sparčiaisiais testais: jeigu patikrinus nerandama inhibitorinių medžiagų, tada pieną galima supirkti ir toliau netirti. Tačiau pagal ES teisės aktus spartieji tyrimo metodai gali būti taikomi tik kaip papildoma kontrolės priemonė, superkamas pienas turi būti tiriamas ir kitais mikrobiologiniais tyrimo metodais. Spartieji tyrimo metodai yra jautrūs ne visoms inhibitorinėms medžiagoms ir nėra patvirtinti ES kaip tyrimo metodai, kurių rezultatus galima taikyti atsiskaitymo tikslais.
Buvo siūloma taikyti dar didesnes nuoskaitas nei dabar numatyta, argumentuojant, kad tik didinant baudas bus galima išauklėti tuos pieno gamintojus, kurie parduoda užterštą pieną. Kitose ES šalyse taikomos ne tik nuoskaitos nuo kainos, bet ir baudos gamintojams, pardavusiems pieną su inhibitorinėmis medžiagomis. Be to, visose ES šalyse ūkininkas, savo pienu užteršęs visą talpą, turi už ją sumokėti ir padengti utilizavimo kaštus.
Mes pasirinkome ne tokį griežtą variantą – taikyti mažesnes nuoskaitas, netaikyti nuoskaitų už visą įskaitinį laikotarpį ar mėnesį (kaip buvo siūloma), o tik nuo paskutinio neigiamo (t.y. kai inhibitorinių medžiagų gamintojo piene nebuvo rasta) tyrimo iki pieno supirkimo nutraukimo dėl inhibitorinių medžiagų, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.
Kaip ruošiamasi įvertinti naujųjų Pieno supirkimo taisyklių poveikį?
Ir prieš taikant griežtesnes taisyklių nuostatas, ir jau pradėjus jas taikyti, bus tiriamas pienas iš pienovežių, atvažiavusių į pieno perdirbimo įmonę, talpyklų. Šie tyrimo duomenys kas 15 dienų bus teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Žemės ūkio ministerijai, kuri spręs, ar Pieno supirkimo taisyklių naujų nuostatų taikymas yra veiksmingas ir numatys tolesnius veiksmus gerinant superkamo pieno kokybę.
Kaip minėjau, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sugriežtins pieno tyrimo sistemos priežiūrą, kad pieno gamintojai nebūtų nepelnytai baudžiami, neteisingai taikant nuoskaitas.
Praėjus trims mėnesiams po naujųjų Pieno supirkimo taisyklių nuostatų taikymo, rezultatai bus aptarti Pieno taryboje ir sprendžiama, kaip elgtis toliau.
Pieno gamintojai iškėlė iniciatyvą sukurti fondą, į kurį galėtų būti pervedama dalis nuoskaitų už pieno kokybę. Apie tai buvo kalbama gruodžio 3 d. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Pieno tarybos posėdyje. Jame buvo nutarta prašyti Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto per mėnesį parengti fondo sudarymo koncepciją, kurioje būtų numatytas fondo teisinis reglamentavimas, tikslai, finansavimo šaltiniai, administravimas.
Ačiū už pokalbį.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų