Kaimo bendruomenės skatinamos gaminti žalią energiją

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės atveria puikias galimybes kaime kurti atsinaujinančios energetikos šaltinius.

Bendruomenės – didelė jėga
Ekonomikos krizė, klimato kaita paspartino energetikos sektoriaus plėtrą. Senosios Europos sąjungos šalys jau seniai dalį savo šalies energijos gauna iš alternatyvių energijos šaltinių, tuo tarpu  Lietuva šiuo keliu žengia pirmuosius žingsnius. Kaip galima juos paspartinti nelaukiant sprendimų iš viršaus?
Apie tai diskusijoje „Atsinaujinanti energetika ir kaimo bendruomenės“, kuri vyko Europos komisijos Lietuvoje atstovybės būstinėje, tarėsi šalies valstybinių institucijų atstovai, mokslininkai, kaimo bendruomenių lyderiai, verslo įmonių atstovai.
Daugelyje pažangių Europos valstybių į atsinaujinančios energetikos išteklių panaudojimo procesą įtraukiamas ne tik verslas, bet ir visuomenė bei krašto bendruomenės. Lietuvoje šiandien veikia per 700 kaimo bendruomenių,  tad tai – didelė jėga, tik pasigendama didesnio aktyvumo. Jį  paskatinti galėtų ir Europos sąjungos  (ES) parama. Apie tai kalbėjo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.
Paramos gali siekti 2 būdais
„Mus, kaip ūkininkus, labiausiai domina biokuras ir biodegalai, tačiau mūsų akiratyje – ir kitos atsinaujinančios energetikos rūšys“,- renginio dalyviams sakė viceministras. Pabrėžęs, kad kaimo bendruomenės yra ta varomoji jėga, kuri galėtų duoti didžiausią postūmį sprendžiant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes, A.Macijauskas paragino jas aktyviau naudotis ES parama kuriant ir įgyvendinant  atsinaujinančios energetikos projektus kaimo vietovėse.
Pasak A.Macijausko, kaimo bendruomenės paramos šiems projektams gali prašyti tiesiai arba per Vietos veiklos grupes (VVG).
Bendruomenės gali dalyvauti dviejose priemonėse, susijusiosiose su atsinaujinančia energija. Tai – „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ bei „VVG strategijų priemonės, siekiančios III krypties tikslų“.
Priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinama Leader metodu bei Planavimo būdu. Leader metodas tai yra iniciatyva „iš apačios“ – pareiškėjai teikia paraiškas VVG. Šios priima sprendimą dėl paramos skyrimo projektui ir skelbia, kada teikti paraiškas.
Antruoju – Planavimo būdu parama skiriama tik savivaldybėms. Tai – priemonės įgyvendinimo būdas „iš viršaus“. Tačiau abiem atvejais projektai arba paramos gavėjai  gali būti tie patys. Planavimo būdu yra skirta 138 mln. Lt, o Leader metodu – 267 mln. Lt ES lėšų.
Parama – ir katilinėms
Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ galimi pareiškėjai Leader metodu gali būti kaimo bendruomenės, savivaldybių administracijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti viešieji juridiniai asmenys. Planavimo būdu paramos gali siekti savivaldybių administracijos, projekto partneriais gali būti: viešasis juridinis asmuo, t.y. viešoji įstaiga, kurios dalininkai – valstybė arba savivaldybė, biudžetinė įstaiga, VVG, kaimo bendruomenė, nevyriausybinė organizacija, religinė bendrija.
Priemonės remiamos veiklos sritys – viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir (arba) sukūrimas: kaimo vietovei svarbių statinių statyba, renovavimas, rekonstravimas, kapitalinis remontas, kiti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti visuomeninės paskirties pastatams šiltinti skirtų katilinių, naudojančių atsinaujinančius energijos resursus, statyba, tam reikalingos įrangos, įrenginių, technikos, mechanizmų įsigijimas.
Kelių – daug ir įvairių
Galimi pareiškėjai įgyvendinant Leader metodo priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ yra VVG. Vietos veiklos strategijų įgyvendinimas apima visas 3 krypties priemones – „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“; „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“; „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“; „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”.
„Iš  pirmo žvilgsnio, schemos sudėtingos, tačiau tai tik rodo, kad bendruomenės turi daug kelių, kuriais gali siekti paramos įgyvendindamos atsinaujinančios energetikos projektus “,- patikino A.Macijauskas ir šį teiginį iliustravo pavyzdžiais.
Pasak viceministro, bendruomenė gali įkurti įmonę, kuri valdytų  jėgainę – vėjo, biodujų ar kt. ir gauti paramą pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Kitas būdas – bendruomenei dalyvauti VVG strategijų įgyvendinime ir pretenduoti į paramą pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”.
„Šiuo atveju skirsis tik paramos intensyvumas. Steigiant įmonę jis bus 65 proc., o jei bendruomenė teiktų projektą įgyvendinant vietos plėtros strategiją – iki 90 proc. Lieka susirasti, kas finansuos likusią projekto dalį. Dažniausiai tai būna savivaldybės,“- aiškino viceministras.
A.Macijauskas akcentavo, kad VVG turėtų būti aktyvesnės ir savo iniciatyva, neraginamos iš viršaus, numatyti strategijose priemones, skirtas atsinaujinančios energijos gamybai, kuriose pareiškėjais būtų ir kaimo bendruomenės.  
Kaimo bendruomenėms taip pat yra didelės galimybės pasinaudoti parama vėjo jėgainių ir kitų įrenginių, gaminančių energiją iš atsinaujinančių šaltinių, įsigijimui ir įrengimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad daug veiklos rūšių remiama pagal III krypties priemones. Tai – veiklos rūšys, susijusios su biokuro gamyba, su alternatyvaus kuro ir susijusios su produkcijos gamyba bei su medienos kuro gamyba.
Remiami ir kiti
Viceministras pažymėjo, kad remiamos ne tik “žaliąją“ energiją gaminančios kaimo bendruomenės. Yra ir daugiau programų, susijusių su atsinaujinančia energetika kaimo vietovėse. Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, kaimo gyventojai, miškininkai, kiti ūkio subjektai. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net šešiose KPP priemonėse.

Žemės ūkio ministerijos inf.
Daugiau informacijos apie atsinaujinančios energetikos plėtrą remiančias KPP priemones galite rasti ŽŪM tinklalapyje www.zum.lt

Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų