Gyvenk ir gyvenimu džiaukis šiandien, vakar jau nebėra, o rytojaus gali nebūti (Tibeto išmintis)
Laikas byra kaip smėlis, širdy išdegindamas jausmus kuo daugiau pamatyti, pajusti, suprasti ir pažinti. Tam ir yra įkurtas Elektrėnų bibliotekos klubas „Spauda su kava“, kurį bibliotekos darbuotoja Natalija Kriščiūnienė ar kitos bibliotekininkės kiekvieną penktadienį veda įdomiai, prasmingai ir turiningai. Joms niekada nepritrūksta minčių, svajonių, norų ir užsidegimo kuo daugiau sužinoti, kuo daugiau pamatyti.
Šių metų gegužės 12 d. būrelis bibliotekos klubo lankytojų kartu su darbuotojomis išvažiavome į Abromiškių dvaro sodybos kompleksą, kurį aplankyti svajojau jau seniai. Šis paveldo objektas turi ne tik architektūrinę, bet ir istorinę bei kraštotyrinę vertę. Dvaras įsikūręs Abromiškių kaime, šalia Elektrėnų. Dvaro patalpų kompleksą sudaro rūmai, svirnas, sarginė, tvarto liekanos ir parkas.
Pirmiausia aplankėme svirno pastatą, kuris dvaro gyvavimo laikotarpiu buvo naudotas ūkio reikmėms. Svirno būklė anksčiau buvo labai prasta, o 2009 m. jis sudegė. Tačiau Abromiškių bendruomenės narių pastangų dėka pagal ES struktūrinę fondų paramą projektui „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“ 2007–2013 m. jis buvo restauruotas ir pritaikytas bendruomenės veiklai. 2019 m. baigtas įgyvendinti projektas „Abromiškių svirno pristatymas muziejaus veiklai“ – tuomet į svirną perkelta dalis Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus eksponatų. Svirnas tapo traukos objektu ir turistinei veiklai. Abromiškėse dabar įrengtas apšvietimas, sporto žaidimų aikštelė, sutvarkyta aplinka. Restauruotame kultūrinei-muziejinei veiklai pritaikytame svirno pastate vyksta bendruomenės šventės, parodos, paskaitos, kino filmų peržiūros ir įvairūs literatūriniai renginiai, edukacijos, šventės ir kt.
Šiuo metu svirne galima pamatyti parodą, skirtą Elektrėnų šešiasdešimtmečiui, kurios autorė ir iniciatorė – fotografė Liudmila Felčinskaja. O tik įžengus pro duris ir pakėlus akis pamatai meno muziejaus įkūrėją Vytautą Mizerą.
Kitoje pusėje kelio puikuojasi dvaro pastatas, kurį 1571 m. įkūrė Abrahamas Poniatovskis. Tuomet jis ten apsigyveno su savo žmona Ona Griniūte-Poniatovskiene. Manoma, kad nuo jo vardo kilęs Abromiškių pavadinimas. XVII a. dvaras priklausė Bychovcams. Vedybų keliu apie 1748 m. dvaras atiteko prancūzų kilmės grafams de Raesams. Vilhelmas ir Antanina de Raesai pastatė medinius rūmus, užveisė sodą. Dvaras buvo pritaikytas kultūriniam gyvenimui: vyko vaidinimai, literatūriniai vakarai. Jie dvarą valdė iki XIX a. vidurio, kai paskutinė giminės palikuonė Kazimiera de Raes (1818–1893) ištekėjo už grafo P. Broel-Pliaterio ir iki 1912 m. dvaras priklausė sūnui Vilhelmui. Jie rekonstravo medinių rūmų vidų. XIX a. dvarą valdant Broel-Pliaterių gentainiams buvo sukaupta didžiulė biblioteka su 20 tūkst. tomų prancūzų, lenkų literatūros klasikos ir istorijos veikalų.
1933 m. dvarą nupirko garsus meno kolekcionierius Mykolas Žilinskas (1904–1992). Jis remontavo, tvarkė parką, o Lietuvai tapus nepriklausoma, skyrė pinigų dvaro ir parko tvarkymui. M. Žilinskas vertingą savo paveikslų kolekciją dovanojo Kauno M. K. Čiurlionio muziejui, o dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet laiku nesutvarkė susigrąžinimo dokumentų ir dvaras buvo privatizuotas. Dvaro savininkai keitėsi, o dvaras nyko ir nyko.
Nors laikas nugludina visus prisiminimus, bet versdami gyvenimo knygą vis dar galime pasisemti iš senolių prisiminimų: pavyzdžiui, kad 1951 m. dvare veikė Vievio ligoninė, vėliau – paštas, medicinos punktas, biblioteka, menininkų dirbtuvės, parduotuvė. Ir toliau dvarą stumdė iš rankų į rankas. Jį įsigijo žurnalistas – politikas Virginijus Martišauskas, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė su vyru G. Vyšniausku ir kt.
Tik 2007 m. dvarui baigiant sugriūti, jį įsigijo istorikas, verslininkas Romualdas Bakutis ir ėmėsi komplekso atgaivinimo darbų. Jis puikiai žino, kad reikia išsaugoti vertingą kultūros paveldo objektą ir vėl pritaikyti visuomenės poreikiams. Pirmiausia restauravo mūrinius fligelius, vėliau inicijavo medinės (centrinės) rūmų dalies restauravimo projektą, kuriuo numatyta įkurti svečių namus ir reprezentacines sales, pritaikytas kultūriniams renginiams, koncertams, pasirodymams, konferencijoms ir kt. Vėliau planuoja sutvarkyti oficiną, arklides, malūną.
Visiškai apnuogintu žvilgsniu ir su dideliu džiaugsmu žvelgiau aš, manau, ir kiti dalyviai į gražiausią parko akcentą – Abromiškių ežerą ir į link rūmų vedančią alėją, kur daugybė įvairių medžių – mažalapė liepa, paprastas klevas, paprastas uosis, plaukuotasis ir karpuotasis beržas. Tačiau egzotinių augalų išliko mažai. Iš vertingų parko medžių – sachalininis kėnis, galinga didžialapė liepa. Parteryje auga tujos, kaštonai, raudonasis klevas, balzaminės tuopos. Priskaičiuojama 18 vietinių rūšių medžių. Gausu ir krūmų: sausmedžių, erškėtrožių ir kt.
Labai teisingai sako Tibeto išmintis, kad gyvenimu reikia džiaugtis ir viskuo domėtis šiandien, vakar jau tikrai nebėra, o rytojaus gali taip pat nebūti. Gyvenime reikia mokėti surasti grožį, meną ir džiaugsmą, o pabuvoję muziejuje ir dvaro apylinkėse tikrai visa tai atrasite.
Dėkojame Elektrėnų bibliotekai ir Natalijai Kriščiūnienei, kuri atranda įdomių vietų, kur nuvykti ir ką pamatyti, be to, susėdę valandžiukei kiekvieną penktadienį 12 val. prie kavos puodelio galime išklausyti ir laikraščių įdomybes, o dar ir po laikraštuką gauname dovanų. Kviečiame užsukti ir Jus!
Onutė Kulbokienė
LKRS narė