Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje Elektrėnų savivaldybėje įvyko keletas skaudžių nelaimių: kilus gaisrams žuvo net keturi žmonės.
Tebesitęsiant šaltiems orams, prašome nepamiršti, kokie pavojai tyko kūrenant krosnis. Tačiau, atėjus pavasariui, norėtume priminti ir apie dar vieną pavojų, kai šylant orams po truputį ima tirpti ledas. Ne vienas žvejys vis dar skuba pasimėgauti poledine žūkle, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad pavasarinis ledas yra apgaulingas ir pavojingas gyvybei. Ledui įlūžus, pagalba ne visada atskuba laiku, be to, prie skęstančiojo gelbėtojams prisiartinti būna sudėtinga dėl netvirto, sutrūkinėjusio ledo, todėl žmogus gali ir nuskęsti.
Primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas išlaiko žmogų, tačiau tuo galima vadovautis tik tuo atveju, jeigu prieš tai kelias paras iš eilės spaudžia stiprokas šaltukas. Pastarosiomis dienomis ledo storis ryškiai sumažėjo. Naktimis oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, o dieną siekia kelis laipsnius šilumos. Dėl šios priežasties ledas pasidaro korėtas ir netvirtas. Taip pat jis yra plonesnis tose vietose, kur įteka upeliukai, šaltiniai, vanduo iš elektrinės.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą patalpą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti skubiai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Norėtume priminti, kad žvejai susimąstytų, jog dėl menkos žuvytės galima prarasti ne tik savo gyvybę, bet ir skubančių jums pagelbėti. Pamatę ant ledo žaidžiančius vaikus, nedelsdami juos įspėkite apie gresiantį pavojų ir liepkite eiti į krantą. Būkime atsargūs!
Primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas išlaiko žmogų, tačiau tuo galima vadovautis tik tuo atveju, jeigu prieš tai kelias paras iš eilės spaudžia stiprokas šaltukas. Pastarosiomis dienomis ledo storis ryškiai sumažėjo. Naktimis oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, o dieną siekia kelis laipsnius šilumos. Dėl šios priežasties ledas pasidaro korėtas ir netvirtas. Taip pat jis yra plonesnis tose vietose, kur įteka upeliukai, šaltiniai, vanduo iš elektrinės.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą patalpą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti skubiai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Norėtume priminti, kad žvejai susimąstytų, jog dėl menkos žuvytės galima prarasti ne tik savo gyvybę, bet ir skubančių jums pagelbėti. Pamatę ant ledo žaidžiančius vaikus, nedelsdami juos įspėkite apie gresiantį pavojų ir liepkite eiti į krantą. Būkime atsargūs!
Algis Narvydas
Priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos
Elektrinės apsaugai
Valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspektorius
Priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos
Elektrinės apsaugai
Valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspektorius