Valstybės parama: lenkams – nė grašio, estams – perpus mažiau nei lietuviams
Mantas Markauskas
Nors daugelis keliaujančių pro Lenkiją gali pastebėti ne vieną ir ne du renovuotus daugiabučius, retas pasidomi, už kieno lėšas vykdomi šie darbai. Pasirodo, Lenkijoje daugiabučiai modernizuojami tik (!) už pačių gyventojų sukauptas lėšas.
Estijoje, kur valstybės parama daugiabučių modernizavimui pradėta dalinti 2008-aisiais, paramos dydis beveik du kartus mažesnis nei Lietuvoje. Lietuvoje parama gyventojams didesnė, nes daugiabučių modernizavimui pasitelktos ir Europos Sąjungos lėšos.
Estams – tik lengvatinės paskolos
Estijos būsto renovacijos agentūros „KredEx“ specialistai pasakoja, jog estai pakankamai aktyviai naudojasi valstybės parama daugiabučių modernizavimui. Atitinkama valstybės paramos programa prasidėjo 2008 metais ir pagrindinė valstybės paramos forma yra lengvatinis kreditas, kai valstybė garantuoja ne didesnes nei 4,1 proc. metines palūkanas. Lietuvoje valstybės parama sudaro ne tik ne didesnes nei 3 proc. fiksuotas metines palūkanas, bet ir 15 proc. modernizavimo išlaidų kompensavimą, net iki 50 proc. kompensaciją investicinio projekto rengimui ir techninei priežiūrai.
Pernai, per antruosius programos veikimo metus, Estijoje buvo renovuoti 65 daugiabučiai, o šiais metais per šiek tiek daugiau nei pusmetį jau renovuota 50. Lietuvoje per penkerius metus iš viso modernizuota daugiau nei 300 daugiaubučių, o sausį startavusi naujoji būsto modernizavimo programa jau sulaukė beveik keturių dešimčių paraiškų.
Lenkai kaupia patys
Lenkijoje daugiabučių modernizacija iš esmės startavo 1997 m., kai valstybė nustojo dotuoti šilumos energijos kainas ir jos šoktelėjo iki 40 kartų. Reikėjo rinktis – švaistyti lėšas ar renovuoti pastatus ir mažinti energijos suvartojimą. Jau 1998 m. buvo priimtas įstatymas, numatantis visuotinę daugiabučių namų renovaciją, o visi Lenkijos daugiabučių namų gyventojai privalėjo kaupti lėšas renovacijai – per mėnesį 65 grašius (apie 60 centų) už 1 kvadratinį metrą. Šias lėšas kaupia tiek senuose, tiek ir naujuose namuose gyvenantys butų savininkai, kurių butus ateityje taip pat reikės renovuoti.
Renovacija prasideda nuo prasčiausios būklės daugiabučių namų. Pagal įvairių tyrimų duomenis nustatyta, kad daugiausia šilumos energijos iššvaistoma pro galines sienas ir stogus, todėl būtent nuo šių dalių pradedami namų renovacijos darbai.
Lietuvoje daugiaubučių modernizavimo programą įgyvendina Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, kurios skyriai įsikūrę dešimtyje Lietuvos regionų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje ir Telšiuose. Internete visą informaciją galima rasti adresu www.atnaujinkbusta.lt.