Patarimai norintiems renovuoti būstą

Patarimai norintiems renovuoti būstą

Kaip įtikinti kaimynus pensininkus, gyvenančius daugiabutyje?

 

Būsto ir urbanistinės agentūros darbuotojai dažnai sulaukia klausimo: ką daryti, jeigu daugiabutyje gyvena daug pensinio amžiaus piliečių, kuriems renovacijos rūpesčiai visiškai neįdomūs, nes didžiąją jų komunalinių išlaidų dalį kompensacijų forma padengia valstybė?

Tokiu atveju savo pagyvenusiems kaimynams turėtumėte priminti tris dalykus. Pirmas – galimybė, jog artimiausioje ateityje keisis kompensacijų tvarka tiems daugiabučiams, kurių energetinės savybės itin prastos. Antra – būsto vertės didinimas, kuris svarbus ne tik ir ne tiek patiems pensinio amžiaus kaimynams, kiek jų atžaloms, kuriems ateityje liktų žymiai vertingesnis palikimas, t.y. renovuotas būstas. Trečia – bendra nauda valstybei, prie ko savo indėliu turėtų prisidėti kiekvienas pilietis. Nes kuo mažiau bus naudojama importuojamo kuro (dujų, dyzelino), tuo daugiau lėšų liks Lietuvoje.

Kompensacijų tvarka gali keistis

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pensinio amžiaus piliečiai turi teisę į išlaidų komunalinėms paslaugoms kompensavimą. Į šį sąrašą įtrauktos išlaidos šildymui, už šaltą ir karštą vandenį. Be to, pensininkai, pripažinti socialiai remtinais asmenimis, jau dabar gali gauti iki 100 proc. dydžio kompensaciją už išlaidas namo atnaujinimui pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, sąlygos kuriai sukurtos Europos regioninės plėtros fondo dėka.
Tačiau įsijungti į renovacijos darbus vėluosiantys socialiai remtini asmenys gali netekti nemokamos valstybės paramos. Šiuo metu svarstoma, jog kompensacija už šildymą gali būti panaikinta tiems daugiabučių gyventojams, kurie priešinasi renovacijai, o tuo metu daugiabutis šilumą švaisto į kairę ir dešinę. Teigiama, jog valstybė neturėtų remti tų gyventojų, kurie leidžia sau šildyti orą ir nesistengia taupyti nemokamai gaunamų valstybės lėšų.

Vaikams paliktų didesnį turtą

Svarbesnė priežastis, rūpinti daugeliui pensininkų – tai būstas, kurį jie paliks savo vaikams ir anūkams. Ar tai bus trūnijantis ir griūvantis tarybinis daugiabutis, ar šiuolaikinius energetinius ir estetinius reikalavimus atitinkantis būstas? Ir vienas, ir kitas variantas yra įmanomas, tačiau renovuotas būstas akivaizdžiai geresnė dovana palikuoniams.
Skaičiuojama, jog renovacija vidutinio buto vertę gali padidinti beveik trečdaliu. Reikia įvertinti, jog renovacija ne tik atsipirks per mažesnes išlaidas šildymui, bet ir tiesiogiai pakels buto kainą. Pavyzdžiui, vidutinio buto Vilniuje kaina po renovacijos nuo 2-4 tūkst. litų gali padidėti iki 4,5-5,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Mažas indėlis į bendrą valstybės reikalą

Nevalia pamiršti ir to, jog renovacija turi būti kiekvieno Lietuvos ateitimi besirūpinančio gyventojo reikalas. Sutaupyta elektros energija reiškia sutaupytas dujas. Todėl valstybė, užuot pinigus siuntusi į Maskvą, likusias lėšas galės skirti vietos reikmėms: didesniems mokytojų ar gydytojų atlyginimams, kelių ir gatvių tvarkymui, galiausiai toms pačioms pensijoms.

Parengta pagal BUPA ir Radviliškio savivaldybės informaciją

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų