Pastrėvio bibliotekai – 70. Bibliotekos jubiliejiniai renginiai skatina skaitymą ir kūrybiškumą

Prasidėjo renginių ciklas, skir­tas Pastrėvio bibliotekos 70-ečiui. Startavo patys mažiausi biblio­tekos lankytojai, dalyvaudami kūrybinėje edukacijoje „Čiuožiam į biblioteką“. Smagiai nučiuožė nuo vaikiškos čiuožyklos prie knygelių lentynų, smalsiai domėjosi knygelėmis, edukaciniais-lavinamaisiais žaislais ir kt. Vėliau atliko bendrą kūrybinį darbą „Mūsų pasakų knyga“.
Paskelbta skaitymo skatinimo akcija „Aš skaitau – skaityk ir tu“. Pirmiems 30 Pastrėvio bibliotekos skaitytojų, iki lapkričio 30 dienos perskaičiusiems 3 knygas, bus įteikti jubiliejiniai skirtukai, skirti Pastrėvio bibliotekos 70-mečiui.
Pirmasis skirtukas jau įteiktas labai aktyviai skaitytojai Loretai Vaiciukevičiūtei, kuri aprūpina knygomis labai mėgstančią skaityti mamytę – Marytę Vaiciukevičienę. Loreta pasidomėjo bibliotekos istorija nuo pradžios, kokiose patalpose buvo įkurta ir vėliau gyvavo, nudžiugo sužinojusi apie organizuojamą skaitymo skatinimo akciją, dėkojo už jubiliejinį skirtuką.
Bibliotekoje veikia kraštotyros nuotraukų paroda „Akimirkos Pastrėvio bibliotekoje“.
Lapkričio mėnesį susitiksime su skaitytojais literatūrinėje-kūrybinėje popietėje „70 linkėjimų bibliotekai“.

This slideshow requires JavaScript.

Iš Pastrėvio bibliotekos metraščio:
1950 metais įsikūrė M. Mel­nikaitės vardo kolūkis. Tuo metu pas Bernardą Bliujų įsikūrė maža skaityklėlė. Čia gyvenamajame na­me, tame pačiame kambaryje kur gyveno šeimininkai, prie sienos buvo pritvirtinta lentynėlė, ant ku­rios buvo sustatytos knygos, brošiūros, kurios buvo atvežtos iš Vievio… Kas norėdavo, tas užėjęs pasiimdavo į namus, vėliau vėl grąžindavo.
1952 metais Vievio kultūros skyriaus vedėjas Saakianas biblioteką įsteigė Stančikų kaime, Emilijos Kazlauskienės namuose. Buvo skirta 1000 knygų-brošiūrų. Pastrėvio prokombinatas padarė didelę dvipusę lentyną ir taip pradėjo gyvuoti vadinama didelė biblioteka. Vedėja dirbo V. Usova. Ji buvo rusė ir mokėjo tik rusų kalbą. Bibliotekos lankytojams buvo sunku susikalbėti, jai buvo sunku propaguoti knygą lietuvių kalba. Tuomet skaitytojų buvo nedaug, daugiausia vaikų, mokytojų.
1953 metais bibliotekoje pra­dėjo dirbti Venina Grincevičiūtė. Ji buvo baigusi septynmetę mo­kyklą. Skaitytojų atsirado daugiau. Bibliotekoje pradėjo lankytis jaunimas. Vyko įvairi veikla: žaidimai šaškėmis, šachmatais ir t.t. Ypač daug žmonių susirinkdavo sekmadieniais. Vakarai praeidavo labai linksmai: vykdavo šokiai, buvo statomi spektakliukai pagal įvairius veikaliukus. Tuometinis kultūros veikėjas, chorvedys Julius Pulauskas subūrė gausų 75 žmo­nių chorą. Už gerą choro pasirodymą biblioteka gavo dovanų radiją „Kama“ ir armoškę… Dabar jaunimas turėjo savo muzikos instrumentą, o kaimas mu­zikantų nestokojo…
Jau buvo statomas pastatas klubui ir bibliotekai.
1954 m. V. Grincevičiūtė išvyko į Kauną, o į darbą buvo priimta Marytė Krilavičiūtė, ką tik baigusi Žaslių vidurinę mokyklą. Bibliotekos veikla tapo dar įvairesnė: merginos susirinkdavo siuvinėti, megzti, nerti, klausėsi radijo…
1954 m. lapkričio 6 d. įvyko klubo ir bibliotekos patalpų atidarymas… Jos buvo nedidelės, vieno kambario, bet jau ne privačiose, o kolūkio valdybos, kurios pirmininku buvo G. Šeštakovas ir apylinkės pirmininku J. Bagačionka. Tuomet biblioteka dirbo nuo 11 val. dienos iki 2 val. nakties. Skaitytojų jau buvo apie 300. Biblioteka aptarnavo du kolūkius. Knygų fondas augo. Kolūkį šefavo Vilniaus operos ir baleto teatras, 1955 metais teatro artistai atvažiavo koncertuoti ir atvežė 150 knygų dovanų. Skaitytojai labai džiaugėsi nauja grožine literatūra. Tuomet fonde jau buvo 2300 knygų. Prie bibliotekos buvo didelis kambarys – skaitykla, kur skaitytojai lei­do laisvalaikį.
1956 metais – knygų apie 4000. Išteka bibliotekos vedėja M. Krilavičiūtė už Jono Bliujaus. Jis aktyvus bibliotekos lankytojas ir skaitytojas.
Peliūnų pradinėje mokykloje veikia kilnojamoji bibliotekėlė, kuriai vadovavo L.Velikonienė.
1963 metais knygų fonde – daugiau kaip 5500 leidinių, tačiau skaitytojų sumažėjo, nes nemažai kaimo gyventojų išvyko gyventi į naujai statomą miestą – Elektrėnus. Bibliotekos fondas išaugo iki 8000 knygų. Prireikė naujų patalpų, kad sutilptų visas fondas.
1972 metais biblioteka persikėlė į naujas patalpas, į mokyklos patalpas (prie malūno), erdvesnes, šiltesnes, šviesesnes… Vyksta labai daug masinių renginių, bibliografinės apžvalgos, knygų parodos ir kt.
1985 metais biblioteka atsi­kraustė į Pastrėvio centrą – mokyk­los patalpas. Čia naujos, gra­žios patalpos… Netrūksta skaitytojų, ypač vaikų veiklos…
Nuo 1986 metų mokyklos biblioteka ir kaimo bibliotekos buvo sujungtos. Fondas buvo dviejose patalpose. Mokyklos fondas – antrame aukšte, o kaimo filialo bibliotekos fondas – pirmame.
1993 metais į pensiją išėjo Marytė Bliujienė, bibliotekoje išdirbusi beveik 40 metų. Ją pakeitė Rasa Kananavičiūtė-Bižienė. Ji, neišdirbusi nė metų, ištekėjo ir išėjo auginti dukrytę.
Nuo 1993 metų rugsėjo 20 dienos bibliotekoje pradėjo dirbti Danutė Kananavičienė, pedagogės darbą iškeitusi į kultūros darbuo­tojos.
Vyksta įvairi veikla: apsilankė rašytojas Edmundas Malūkas, Vytautas Račickas. Daug vietinių li­teratų: Ona Rasutė Šakienė, Onutė Kulbokienė, Vladislava Kursevičienė, Ona Gražina Maleravičienė, Onutė Mozūraitienė, Genovaitė Žigutienė, nuolat renginiuose dalyvaudavo Kęstutis Rėklys ir kt.
1999 metais prasidėjo Pastrėvio pagrindinės mokyklos renovacijos darbai, tuo pačiu neaplenkė ir biblio­tekos. Kraustymasis iš vieno mokyklos koridoriaus į kitą, iš vienos patalpos į kitą.
Elektrėnų savivaldybė įsteigta 2000 m. kovo mėnesį, vykdant šalies teritorijos administracinių vienetų reformą. Tuo pat metu buvo įsteigta ir Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka.
2001 metais baigėsi renovacija.
Biblioteka prasiplėtė, buvo įkurta skaitykla. Patalpos gražiai suremontuotos.
2002 m. gruodžio 12 d. biblio­teką su dovanomis aplankė Alma Adamkienė. Ji padovanojo daug gražių enciklopedinių-informacinių leidinių.
2005 m. VIPT įsteigimas. Elek­trėnų savivaldybės viešoji biblioteka laimėjo 6 „Phare“ projektus „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Biblioteka modernizuojama ir kompiuterizuo­jama. Buvo sumontuoti modernūs baldai ir kompiuteriai bei daugiafunkcis aparatas. Įdiegus prieigą prie interneto buvo jaučiamas dar didesnis bibliotekos reikalingumas.
Pastrėvio kraštotyrininkė, etnografinio ansamblio „Vuolasta“ va­dovė Laima Tidikienė bibliotekoje pristatė savo knygeles „Pastrėvio apylinkės istorija“, „Trys apybraižos“, „Strėvininkai: šio krašto Lietuvos savanoriai“, taip pat buvo knygos „Elektrėnai“ viena iš sudarytojų.
2011 metų pabaigoje pradėtas fondo rekatalogavimas, LIBIS po­sistemės diegimas bibliotekoje.
Nuo 2012 metų skaitytojams išduodami bibliotekos skaitytojo bilietai, kuriais gali naudotis beveik visose Lietuvos bibliotekose.
2020 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, Trakų rotary klubas bibliotekai padovanojo daugiau kaip 200 leidinių.
Bibliotekos fonde yra per 8000 knygų ir 26 pavadinimai periodinių leidinių, kurie išduodami į namus, sudarytos sąlygos skaityti vietoje. Puiki galimybė naudotis kompiuteriu ir internetu, teikiamos kopijavimo ir skenavimo paslaugos. Žaislotekoje didelė pasiūla edukacinių-lavinamųjų žaislų, dėlionių ir kt.
Kiekvienais metais biblioteka dalyvauja Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje, Nacionalinėje bibliotekų savaitėje, organizuoja jubiliejines šventes, parodas, vyksta edukacijos vaikams bei suaugusiems ir kt.
Bibliotekoje stengiamasi sukurti jaukią atmosferą lankytojų darbui, poilsiui, mokymuisi ir laisvalaikiui.
Esate laukiami kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 – 18.00

Parengė: Pastrėvio bibliotekos vyr.bibliotekininkė
Danutė Kananavičienė