Gilučių kultūros klubo salė prisipildė šviesos ir šilumos. Keletą savaičių čia buvo eksponuojami Onos Rasutės Šakienės tapybos darbai.
Spalio 12-osios vakarą susirinkome į parodos pristatymą. Onutė atrado kelią į mūsų širdis. Kalbėdama apie savo vaikystės namus, pievas, tiltelį per Strėvą, apie augusius didžiulius ąžuolus, kurie liko tik paveiksluose, šį rudens vakarą ji sušildė mus jautriu pasakojimu. Kiekvienas nutapytas darbas turi savo istoriją, mena jautrius išgyvenimus. Taip vedami Onutės prisiminimų žvelgėme į peizažus ir tarsi kėlėmės į praeitį, į buvusias dienas. Prisiminėm savo vaikystę ir tėvų namus, jaunystės lengvumą ir gyvenimo prasmės ieškojimus, draugus bei giminaičius. Susitikimą skaidrino liaudies dainos, romansai ir sutartinės. Tai bičiulių, bendraminčių dovana Onutei gražios šventės proga. Giedojo bei dainavo kolektyvai „Obelėlė“ ir „Ginėja“, kanklėmis skambino Onutė Patronaitienė. Ir buvo šviesu šviesu…
Nuo žodžių, prasmės, gelmės…
Dainora Januškienė
Nuotraukos Vidos Vičkačkienės