Paramos siekiantys žvejai nebesiblaškys biurokratijos tinkluose

Paramos siekiantys žvejai nebesiblaškys biurokratijos tinkluose
Europos žuvininkystės fondo vadovaujanti institucija – Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į sudėtingą ekonominę situaciją bei siekdama užtikrinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ( toliau – veiksmų programos) priemonių ir veiklos sričių įgyvendinimą, siekia, kad Europos žuvininkystės fondo lėšų įsisavinimas vyktų sklandžiai ir efektyviai.

Supaprastinus paramos teikimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, atėjo eilė gerąją praktiką perkelti ir į žuvininkystės sektorių. Šiam sektoriui parama 2007-2013 metų laikotarpiu teikiama pagal veiksmų programos 5 prioritetines kryptis. Paramai skirta 246 mln. Lt.
Pasak Žuvininkystės departamento prie ŽŪM Europos sąjungos ir Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos Rimantės DAUNYTĖS, viena iš pagrindinių priemonių, skirta palengvinti paramos įsisavinimą ir praplėsti pareiškėjų ratą – paramos teikimo ir administravimo tvarkos supaprastinimas.
– Kokiems projektams žadama taikyti supaprastintą paramos gavimo tvarką?
– Paramos gavimo tvarkos supaprastinimas vyksta dviem kryptimis: kai prašoma paramos suma yra mažesnė arba lygi 174 000 Lt ir kai prašoma paramos suma didesnė nei 174 000 Lt.
Kai prašoma paramos suma mažesnė arba lygi 174 000 Lt, numatyta atlikti kelis svarbius pakeitimus. Pirmiausia, pareiškėjams nebereikės pateikti atskiro verslo plano, jis taps sudėtine paramos paraiškos dalimi. Be to, bus taikomi mažesni reikalavimai ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimui. Pagal iki šiol galiojančius reikalavimus, pateiktame verslo plane pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jis atitinka ir ateityje atitiks keturis ekonominio gyvybingumo kriterijus, susijusius su grynuoju pelningumu, skolos rodikliu, paskolų padengimo rodikliu ir vidinės grąžos norma. Dabar pareiškėjams išlieka tik du rodikliai: skolos rodiklis, kuris turi būti mažesnis arba lygus 0,75 ir grynojo pelno ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais rodiklis.
– Kaip paspartės paraiškų vertinimo ir kartu – paramos gavimo terminai?
– Paramos paraiškos, kuri pateikta paramai iki 174 000 Lt gauti, vertinimas bus atliekamas ne per 3 mėnesius, kaip iki šiol, o per 30 darbo dienų. Iki šiol paramos skyrimui patvirtinti buvo sudaromas Projektų atrankos komitetas (PAK), paramos skyrimas tvirtinamas ministro įsakymu, o supaprastinus tvarką, PAK nebus sudaromas, paramos skyrimas bus tvirtinamas Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus įsakymu.
– Kaip supaprastinta paramos gavimo ir administravimo tvarka, kai prašoma paramos suma yra didesnė nei 174 000 Lt ?
– Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, šiems projektams bus taikomi ne tokie griežti ekonominio gyvybingumo kriterijai. Pagal iki šiol galiojusius reikalavimus, pateiktame verslo plane pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jis atitinka ir ateityje atitiks keturis ekonominio gyvybingumo kriterijus, susijusius su grynuoju pelningumu, skola, paskolų padengimu bei vidinės grąžos norma. Tuo tarpu dabar bus tikrinami tik trys rodikliai – paskolų padengimo rodiklis, kuris turi būti didesnis arba lygus 1,25; grynasis pelningumas – didesnis arba lygus 1 ir skolos rodiklis mažesnis arba lygus 0,7 vietoj anksčiau buvusio mažesnio arba lygaus 0,6.
– Neretai potencialius paramos gavėjus trikdo didelis popierizmas ir biurokratinės kliūtys.
– Paprastinant paramos gavimo tvarką atsižvelgta ir į šias pastabas. Dabar atsisakoma kai kurių dokumentų, pažymų, paspartintas informacijos apsikeitimas tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos. Atsisakoma paramos sutarčių pasirašymo, projekto įgyvendinimo ataskaitų, teikiamų kiekvienam ketvirčiui pasibaigus po paramos sutarties pasirašymo. Taip pat atsisakoma pirmumo vertinimo, lengvinama tvarka, perkant prekes, paslaugas ar darbus ( organizuojant konkursus).
– Kokioms priemonėms bus taikoma supaprastinta paramos teikimo tvarka?
Remiantis naująja supaprastinta tvarka paraiškas, kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 174 000 Lt, bus galima teikti pagal šias priemones ir (arba) veiklos sritis: pirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“, pirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonės „Socialinio ekonominio pobūdžio priemonės“ veiklos sritį „Parama jauniems žvejams“, antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“, antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“ bei antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“.
– Kadangi projektai finansuojami ne 100 procentų, paramos gavėjas turi pridėti ir savo lėšų, o ekonominės krizės metu iš bankų gauti paskolą arba neįmanoma, arba tik su labai didelėmis palūkanomis. Tai irgi – rimtas paramos įsisavinimo stabdys.
– Potencialių paramos gavėjų pageidavimu, projektui įgyvendinti reikalingas lėšas leista skolintis ne tik iš kredito įstaigos, bet ir iš fizinių juridinių asmenų. Aktyviau domėtis parama žvejus turėtų paskatinti platus veiksmų programos priemonių spektras bei, palyginti su kitais sektoriais, didelė paramos lėšomis finansuojamo projekto dalis – nuo 40 iki 100 proc.

Žemės ūkio ministerijos informacija
Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų