Pamirštos istorijos prisiminimai. Apie skulptūros tremtiniams ir politiniams kaliniams pastatymą

Rašydama apie birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – paminėjimą, Elektrėnų (Sabališkių) kapinėse ant paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams ieškojau informacijos, kada skulptūra pastatyta ir kas jos autorius. Deja, jokio užrašo ant skulptūros nėra. Paieškos tapo tikru iššūkiu, nes savivaldybėje informacijos niekur neradau, o gyvieji liudytojai ne viską beprisimena. Vis dėlto, pavyko sužinoti: Ipolito Užkurnio skulptūra pastatyta 1989 metų vasarą.

(Ne)pamiršta
Informacijos apie skulptūros atsiradimą Literatūros ir meno muziejus neturi. Skulptūra nepaminėta nei viename leidinyje apie Elektrėnus. Daugiausia informacijos apie skulp­tūros atsiradimo istoriją galėjo žinoti ir užrašyti aktyvus sąjūdietis Juozas­ Janonis ir ilgametė Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkė Silvelina Endriukaitytė, bet jų tarp mūsų jau nebėra. Gyvi likę tremtiniai Persitvarkymo sąjūdžio aktyvistai Viktoras Valiušis ir Aleksand­ras Klumbys informacijos turėjo iš prisiminimų: A. Klumbys ir J. Janonis skulptūrą vežė iš I. Užkurnio dirbtuvių Vilniuje. V. Valiušis prisiminė, kad skulptūrą užsakė Sąjūdis, kad kažkas parūpino tinkamą ąžuolą, bet neprisimena, kas tas geradaris. Klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas prisimena, kaip skulptūrą šventino, kad tada šventėje dalyvavo buvęs kultūros ministras Lionginas Šepetys, bet kurie tai buvo metai, tiksliai pasakyti negalėjo. Skulptūros atidengimo iškilmes aprašė tuometinis Trakų r. laikraštis „Galvė“, bet laikraštis jau uždarytas, tad archyvų nėra kur ieškoti. Elektrėnų viešoji biblioteka archyvuose rado 1989 metų liepos 1 dienos laikraštį „Galvė“, bet laikraštyje tas straipsnis kaip tik iškirptas. Ačiū Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, archyvuose išsaugojusiai laikraštį, ir mums atsiuntusiai. Bet ir aprašytame renginyje skulptūros autorius tik paminėtas, bet apie pastatymo datą ir aplinkybes parašyta tik tiek, kad skulptūrą savo lėšomis pastatė Elektrėnų tremtinių klubas.
„Trakų žemės“ ir „Vorutos“ laikraščių redaktorius Juozas Vercinkevičius apie paminklo atidengimą informacijos nežinojo, bet davė nuorodą, kad daugiausia tikslios informacijos suteikti galėtų skulptoriaus I. Užkurnio našlė Auksė.
Palikimas
Aštuoniasdešimt vienerių metų Auksė Užkurnienė apsidžiaugė sulaukusi skambučio iš Elektrėnų ir mielai dalijosi informacija apie jai brangaus žmogaus darbus, apie tai, kaip jai pasisekė sudaryti I. Užkurnio asmeninės ekspozicijos aprašus ir priduoti saugojimui Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonde. Tai, pasak A. Užkurnienės, yra vienintelė surinkta ir susisteminta informacija, atspindinti liaudies meno – tautodailės – raidą Lietuvoje. Ilgus metus archyvuose dirbusi ponia Auksė prašė atsiųsti skulptūros nuotrauką ir sakė darbą atpažinsianti. Netrukus ji atsiuntė įrašą iš Ipolito Užkurnio skulptūros kūrinių katalogo: „964. Pieta. Viršuje – kryžius su įrašu: „Kapais ir kryžiais Sibirą nusėjom, beeidami žemelėn Lietuvos“. Koplytstulpis, 1989 m. ­400x90x90. Medis, Elektrėnų kapinės“ (pieta (it. < lot. pietas – pamaldumas, gailestingumas), Dievo Motinos, laikančios ant kelių nuo kryžiaus nuimto mirusio Jėzaus Kristaus kūną, ikonografinis tipas).
I. Užkurnys yra sukūręs per 1500 skulptūros kūrinių. Daug jų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio šalių muziejai. Apie 40 skulptūrų saugoma Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje. I. Užkurnio namuose buvusią kūrinių kolekciją jo našlė Auksė Aurelė Užkurnienė padovanojo Širvintų kraštui, kuriame menininkas gimė. 2015 metais Kernavėje atidaryta Ipolito Užkurnio kūrybos ekspozicija. Ją sudaro medžio skulptūros, biustai, paveikslai, paveikslų rėmai, kiti kūriniai bei įrankiai. Čia galima susipažinti ir su šio kūrėjo literatūrine veikla. Tarp eksponuojamų kūrinių – skulptūra „Lietuvių tvirtybė“, sukurta 1990 metais. Pačiame viršuje vaizduojamas diržas, per vidurį – penkiakampė žvaigždė, grotos, tarp grotų – įrašytos trėmimų vietovės: Vorkuta, Bykovo ragas, Igarka, Lena, Laptevų jūra. Žiūrint į paveikslą, dešinėj pusėj – Rūpintojėlis, kairėj – Pieta. Paveiksle – sūkuriai, matosi žmonių galvos, rankos, tempiamos virvės; tai šen, tai ten – žvakės sūkuriuose; apačioje – dainos „Leiskit į Tėvynę“ teksto šeši punkteliai. Viršuje, po diržu, išrašytos dainos „Leiskit į Tėvynę“ gaidos.
Prieš 33 metus
Prasidėjus Persitvarkymo są­jūdžio­­ judėjimui, prasidėjo ir aktyvus tremtinių judėjimas: grįžusieji tremtiniai skubėjo į Lietuvą atsivežti Sibire palaidotų likusių giminių palaikus, vienas po kito iš tremties grįžo tie, kurie dar nebuvo grįžę, o visi kartu skubėjo įamžinti tremties kančią. Kaip sako V. Valiušis, Elektrėnuose Sąjūdis taip pat skubėjo tinkamai paminėti LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. birželio 9 d. įsaku paskelbtą birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną.
Pasak V. Valiušio, paminklo pastatymo projekto architektas galėjęs būti Elektrėnus projektavęs architektas Vaclovas Balčiūnas. Pastatė skulptūrą tremtiniai ir politiniai kaliniai patys – organizavo talkas. Betono, transportą galėjo gauti iš elektrinės ar iš Vievio paukštyno. Elektrėniškis energetikas ir aktyvus sąjūdžio dalyvis Antanas Algimantas Adomaitis, tuo metu dirbęs Lietuvos elektrinės Statybos ir remonto bare meistru, sako, kad jų ceche buvo perdirbtos kompresorinės alyvos, tikusios medienai impregnuoti.­ Kad alyvos jis davė Baltijos kelyje pastatytam kryžiui impregnuoti, prisimena, apie skulptūrai skirtą alyvą neprisimena.
Pagal projektą, sakė V. Valiušis, prie skulptūros turėjusi likti aikštė renginiams. Vėliau nutarta prie paminklo leisti laidoti iš Sibiro atvežtus palaikus. Pagaliau apie paminklą buvo laidojami Elektrėnuose apsigyvenę tremtiniai ir politiniai kaliniai.
Tokia ta pamiršta istorija apie prieš 33 metus entuziastingai pastatytą skulptūrą, autoriaus pavadintą koplytstulpiu, tremties kančiai paminėti. Surinkti prisiminimai liks vertingi ir Elektrėnų istorijai, ir kraštotyrai. Jei mūsų skaitytojai apie skulptūros statybas dar ką nors žino, labai kviečiame prisiminimais pasidalinti.