Pagerbtas Artūro Sakalausko atminimas

Pagerbtas Artūro Sakalausko atminimas

Virginija Jacinavičiūtė

Sekmadienį Seime buvo paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-osios žūties metinės bei 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje metinės. Minėjime dalyvavo gausus būrys kariškių, savanorių, jaunųjų šaulių ir kitų žmonių, kurie apie laisvės kovas žino ne tik iš kitų pasakojimų, o lemtingose kovose dalyvavo patys. Tarp jų ir Trakų savanorių bataliono vadas Romas Chodosevičius, vadovavęs Vievio ir Elektrėnų savanorių kuopoms.

Gyvename grėsmės akivaizdoje

Per 10 pranešėjų kalbėjo minėjime-konferencijoje „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos neriklausomybės pripažinimas“. Renginys simboliškai vyko posėdžių salėje, kurioje 1991 metais buvo pasirašytas Kovo 11-osios aktas ir atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Vieno renginio metu buvo peržvelgta visa svarbi Lietuvai istorijos atkarpa, o jaunoji karta iš laisvės kovų dalyvių lūpų išgirdo Sovietų Sąjungos žlugimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kontekstą.

Ne kartą nuskambėjo padėkos savanoriams, kurie savo drąsa, ryžtu ir nuosekliais veiksmais iškovojo Lietuvos laisvę.

Keletas pranešėjų savo kalbose pabrėžė, kad pasaulis vėl gyvena galimos grėsmės akivaizdoje.

Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius kalbėjo apie suskilusį pasaulį, kuriame susiduria JAV ir rusiškasis nacionalizmas. Politikas išsakė nerimą dėl kandidato į JAV prezidentus, Donaldo Trumpo kalbos, kurioje jis užsiminė, kad jei Lietuva neįdės savo indėlio į šalies gynybą, NATO gali ir neginti Lietuvos per realią grėsmę. A. Butkevičius prisiminė Rusijos – Gruzijos karą, vykusį 2008 metais. Tuomet Rusija įsikišo į karą, vykusį tarp Pietų Osetijos ir Abchazijos, nesilaikė susitarimo nutraukti ugnį. 2014 metais panašūs įvykiai prasidėjo ir Ukrainoje. Pasak A. Butkevičiaus, šie įvykiai signalizuoja, kad ramiai jaustis lietuviai negali.

Dalis pranešėjų ragino lietuvius pasimokyti iš priešo klaidų ir atsigręžti į vertybes, pamiršti materializmą.

Žuvo gindamas Aukščiausiąją tarybą

IMG 87991Po konferencijos iš Kovo 11-osios akto salės renginys persikėlė prie paminklinio akmens, pastatyto A. Sakalausko žūties vietoje. Iki minėjimo vietos ėjome kartu su SKAT Vilniaus rinktinės štabo vadovu Valentinu Guršniu ir kalbėjomės apie 1991 metų įvykius. Rugpjūčio 21-ąją, kai žuvo Artūras Sakalauskas, Valentinas buvo S. Konarskio gatvėje, mat buvo gautas pranešimas, kad sovietų kariai apleis jėga užimtą Radijo ir televizijos komiteto pastatą, tačiau tai buvo tik taktinis manevras. Valentinas ir kiti savanoriai išgirdo šūvius ir suprato, kad jie sklinda nuo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų ir pasileido šūvių link. Per sovietų armijos provokacijas Seimo prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais. Priešai automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje, pasipriešinimo metu A.Sakalauskas žuvo. Jam tebuvo 27 metai, o dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti. „Ten griovyje buvo rastas A. Sakalausko kūnas“, – parodo ranka V. Guršnys.

Paskutinė Sovietų Sąjungos auka, savanoris A.Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

Pagerbimo ceremonija

Prie akmens, skirto A. Sakalausko atminimui, susirinko didelis būrys Nepriklausomybės Akto signatarų, Seimo narių, karininkų, savanorių, šaulių, miestiečių. Pagerbimo ceremonija pradėta Lietuvos valstybės himnu. Prisiminimais ir įžvalgomis pasidalino Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkės pavaduotojas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Visi jie dėkojo A. Sakalausko tėvams, užauginusiems tikrą savo šalies patriotą. Sūnaus žūties dieną prisiminė A. Sakalausko mama Genovaitė. Jos prisiminimai grįžo į skaudžius išgyvenimus, pamačius sunkiai sužalotą, žuvusį sūnų. Žuvusio savanorio mama ragino žmones vertinti sunkiai iškovotą laivę ir pasinaudodama proga pakritikavo valstybės valdžios atstovus dėl emigracijos, dėl skurstančių pensininkų.

Žuvusio kario savanorio Artūro Sakalausko atminimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai iššovė tris salves. Prie paminklinio akmens gėles padėjo Genovaitė ir Petras Sakalauskai, valstybės vadovai, kariuomenės pajėgų ir dalinių atstovai, signatarai ir daugelis susirinkusiųjų.

Rugpjūčio 21-ąją prie A. Sakalauskui skirto paminklinio akmens Lietuvos respublikai prisiekė naujieji savanoriai.

Po šių iškilmių renginys vėl persikėlė į Seimą, kur buvo rodomi trumpametražiai filmai, eksponuota paroda, skirta kario savanorio Artūro Sakalausko atminimui, koncertavo Alytaus etnografinis ansamblis „Dzūkų pulkucis“.

Parlamento gynėjo atminimą pagerbė ir prie Seimo rūmų vykusio dviračių renginio „Velomaratonas“ dalyviai. Greičiausias renginio sportininkas prie paminklo padėjo gėlių.

Pamena A. Kareivą

IMG 87701Einant iki paminklo, skirto A. Sakalauskui, spėjome pasikalbėti su V. Guršniu. Savanoris papasakojo, kad prieš stodamas į savanorių gretas turėjo puikiai apmokamą darbą, tačiau viską metė, nes reikėjo ginti šalį. „Kažkas juk turėjo ginti tėvynę. Ir šiandien, klausant pranešėjų kalbų, visi prisiminimai sukilo“, – jaudindamasis pasakojo SKAT Vilniaus rinktinės štabo vadovas V. Guršnys. Jis 1991-1993 metais buvo Romo Chodosevičiaus vadovas ir puikiai prisimena Romą buvus itin uolų savanorį. V. Guršnys vadovavo visai Vilniaus rinktinei, todėl miglotai prisimena atskirus savanorius, tačiau vienas vieviškis Antanas Kareiva puikiai įsiminė ir iki šiol vyriškiui kelią šypseną. „Kai gynėme Seimą ir televizijos bokštą, visur sukinėjosi daugybė korespondentų iš viso pasaulio. A. Kareiva į Seimą atsinešė tokį didelį tėvo šautuvą. Korespondentė iš Japonijos paklausė jo, ką jis darys su šiuo šautuvu, jis gi skirtas žvėrims šaudyti. O jie, ką, žmonės, – atšovė Antanas“.

Patriotiški, pasiryžę gyvybę paaukoti ir paaukoję savanoriai išsaugojo Lietuvą mums. Jų auka įpareigoja mus šią brangią dovaną vertinti ir saugoti. Tad pagalvokime kiekvienas, ką dėl savo šalies galime padaryti, kad joje gyventi būtų gera.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų