Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Gegužės 24 d. išrinkta naujoji Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – Taryba), panašu, nusiteikusi darbingai. Nė mėnesiui nepraėjus po rinkimų, Taryba jau suorganizavo tris išvažiuojamuosius susitikimus į Semeliškes, Elektrėnus ir Vievį.
Trys susitikimai
Tarybos pirmininkė Jūratė Balčiūnaitė sako, kad šių išvykų tikslas – susipažinti su Elektrėnų savivaldybėje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (toliau NVO) atstovais ir išsiaiškinti organizacijų, bendruomenių poreikius, pamatyti esamas problemas, sudaryti sąlygas organizacijoms pateikti ir aptarti siūlymus dėl NVO veiklos skatinimo, dėl NVO palankios aplinkos savivaldybėje kūrimo, NVO aktualių klausimų sprendimo ir kt.
Pirmasis miestelis, kurį aplankė Taryba, buvo Semeliškės. Birželio 7-ąją vykusiame susitikime dalyvavo miestelio NVO atstovės: Rita Buividavičienė, Nijolė Ustilienė, Silvija Bielskienė, Daina Žymantienė.
Semeliškėse ir kituose dviejuose susitikimuose Taryba pasiūlė parengti dvejų metų Tarybos veiklos planą, kuriame būtų numatytos veiklos gairės. Dauguma nevyriausybininkų palaikė šią idėją, tačiau nesutiko su antrąja. Taryba pasiūlė parengti rekomendacijas dėl galimybės koreguoti darbo laiko grafikus, kad esant poreikiui, NVO galėtų naudotis Elektrėnų savivaldybei ar jai pavaldžių įstaigų patalpomis. Tačiau nei semeliškiečiai, nei elektrėniškiai tokios problemos neįžvelgė. Jų teigimu, NVO nesusiduria su įstaigų darbo laiko problemomis, o vietos renginiams yra pakankamai, tereikia iš anksto suderinti laiką. Tačiau tuo pačiu negalėjo pasidžiaugti gausiai susirinkę vieviškiai. Vieviškiai neturi net Kultūros namų, trūksta vietos renginiams, tad patiems kultūros darbuotojams glaustis reikia tai gimnazijoje, tai pradinėje mokykloje, o ką jau kalbėti apie bendruomenes. Vieviškiai jaučia skriaudą, gal todėl tiki, kad gerų pokyčių gali sulaukti tik laikydamiesi išvien, kartu ieškodami sprendimų.
Bendruomenė be patalpų
Semeliškės – miestelis mažesnis nei Vievis, tačiau čia yra ir parapijos namai, ir bendruomenės namai „Strėva“, o miesto statusą turinčiam Vieviui trūksta patalpų. Kaip sako Tarybos narė A. Landžiūtė, norint steigti nevyriausybinę organizaciją nė nebūtų vietos, kur ją užregistruoti. Pagal įstatymą, jei būstas įgytas su paskola, reikia gauti banko sutikimą registruoti organizaciją. Pati Vievio bendruomenė neturi savo patalpų ir labai tiki, kad valdžios žadėtas senas namas prie pradinės mokyklos atiteks bendruomenėms, tačiau kol kas tai tik ore kabantis pažadas.
Visuose susitikimuose NVO taryba stengėsi pabrėžti, kad savivaldybėje būtinas darbuotojas, kuris kuruotų nevyriausybines organizacijas. Šis darbuotojas konsultuotų nevyriausybines organizacijas aktualiais klausimais, padėtų rengti projektus. Dalis elektrėniškių tokį siūlymą suprato kaip bandymą „prakišti“ savo žmogų į savivaldybę, tačiau A. Landžiūtė sako, kad tas žmogus nebūtinai turi būti pats nevyriausybininkas. Tai galėtų būti jau esamas savivaldybės darbuotojas, kuris turėtų papildomų pareigų. Semeliškiečiai ir vieviškiai palaikė tokį siūlymą. Pavyzdžiui, Vievyje vyresnės kartos nevyriausybininkai turi gerų idėjų, tačiau jiems trūksta techninių įgūdžių parengti projektus. O NVO kuruojantis darbuotojas galėtų padėti tas idėjas įgyvendinti. Iš šios problemos išplaukia dar vienas aktualus nevyriausybininkams dalykas – tai mokymų būtinybė, kurie įgalintų tinkamai rašyti projektus. Tokius mokymus organizavo Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupė, tačiau ne visi galėjo mokymuose dalyvauti, nes laikas sutapo su darbo laiku. A. Landžiūtė įžvelgia dar vieną problemą – biudžetinių įstaigų darbo laikas tik iki penktos valandos. O NVO savanoriai taip pat dirba, tad nėra kada spręsti NVO reikalų. „Kartais nutinka, kad atsiprašęs iš darbo atvyksti seniūno priėmimo valandomis ir sužinai, kad seniūnas medžius kerta ar į kapines išvykęs“,- stebisi A. Landžiūtė ir siūlo seniūno darbotvarkę skelbti viešai „Facebook“ profilyje, kad nebūtų tokių nesusipratimų.
Piniginiai reikalai
Susitikimuose nemažai kalbėta apie piniginius reikalus. NVO tarybos manymu, Elektrėnų savivaldybės konkursų tikslinių programų paraiškose reikėtų įvardinti bendrą programai skiriamų lėšų sumą ir numatyti maksimalią, vienam projektui skiriamą sumą. Pagal dabartinę sistemą niekada negali būti tikras, kiek lėšų gausi projektui. Jei prašai 1200 eurų, gali tegauti tik 200, o už tokią sumą vargu ar galima organizuoti kokybišką renginį. A. Landžiūtės nuomone, turi būti sudarytas sąrašas renginių su išskirtais kriterijais bei nurodytos paramos lubos. Gavus tik dalinį finansavimą, turėtų būti paaiškinta, kuo remiantis skirta konkreti suma. „Jei būtų mano valia, aš tokį grandiozinį renginį kaip žygis „Žalio Velnio takais“ ar festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“ remčiau šimtu procentų. Deja, kriterijai, kuriais pasiremdama savivaldybė skirsto finansavimą, neaiškūs“, – mano A. Landžiūtė.
Semeliškėse ir Elektrėnuose susitikimai vyko be didesnių diskusijų, o štai Vievyje virė intensyvus pokalbis su pasiūlymais, idėjomis, pastabomis. Aistrų netrūko kalbant apie Vievio miesto teritorijos ribų keitimą. Viešame vyriausybės nutarime, svetainėje www.lrs.lt, rašoma, kad ribos keičiamos „įvertinus vietos gyventojų nuomonę“, tačiau gyventojai sako, kad jų nuomonės niekas neklausia. Nutarimo projekte rašoma, kad nutarimas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei iki birželio 21-osios. NVO tarybos organizuotame susitikime buvo iškeltas klausimas, kad planuojant strateginius, investicinius ir kitokius projektus iš tiesų, o ne teoriškai reikėtų tartis su gyventojais, tik tuomet sprendimai būtų naudingi ir nepykdytų visuomenės.
NVO taryba ir vieviškiai labai nusistebėjo, kodėl į susitikimą neatėjo seniūnas. „Negi seniūnui neįdomu, kaip gyvena nevyriausybinės organizacijos“, – stebėjosi susirinkusieji. Tiesa, renginyje dalyvavo Savivaldybės tarybos narys Arvydas Pukalskas, tačiau kiek pasėdėjęs atokiame kamputyje, išėjo. Tiesa, renginiu nesusidomėjo ir Semeliškių bei Elektrėnų seniūnai, bet ir aktualių diskusijų čia buvo žymiai mažiau. Iš valdžios atstovų Elektrėnuose pasiklausyti, kuo gyvena bendruomenės, atėjo tik Algimantas Adomaitis.