Julija Kirkilienė
Vos tik praėjus Tarptautinei laimės dienai ir Lietuvai pasigyrus, kad pagal ekspertų pateiktą laimingumo indeksą, Lietuva žmonių kategorijoje iki 30 m. užima pirmąją vietą pasaulyje, Lietuvą apskriejo policijos pranešimas: Elektrėnų seniūnijoje rastas mirusio nepilnamečio kūnas (gim. 2007 m.) su stranguliacinėmis žymėmis kaklo srityje. Ši žinia labiausiai sukrėtė elektrėniškius, pažinojusius mirusįjį ir jo artimuosius.
Laiškas likusiems
Apie mirusiojo mamą, mokslininkę, tyrinėjančią integruoto ugdymo didaktiką, aukštesnio lygio mąstymo gebėjimų ugdymą, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, rašėme ir laikraštyje „Elektrėnų kronika“. Po įvykusios nelaimės moteris pasidalino skaudžia žinute, kurioje mirusiojo vardo sąmoningai neminime: „Sūnų sugniuždė Lietuvos švietimo sistema. Kaip banalu – pati visą savo gyvenimą dirbu ir kuriu geresnį švietimą vaikams, o savo vaiko nesugebėjau nuo jos apsaugoti. Vaikinas nerūkė, nevartojo nei alkoholio, nei narkotikų, nesirgo depresija. Jis buvo meniškos, jautrios sielos, bet stipraus charakterio jaunuolis – tokį filosofas Šopenhaueris apibūdina „didelės dvasios žmogumi“. Mano vaikas neatlaikė mobingo mokykloje. Daug kalbama apie mobingą sveikatos apsaugos sistemoje, darbo santykiuose, bet apie tai, kad mobingą prieš mūsų vaikus taiko mokytojai – nutylime ir susitaikome. Galbūt dėl to, kad patys jį patyrėme mokykloje. O galbūt dėl to, kad, kaip sakydavo sūnus: „Mama, neskambink ir nerašyk tai mokytojai. Tu vis tiek nieko nepakeisi, o padarysi tik dar blogiau“. Gimnazijoje buvo bent trys tokie, kurie sistemingai taikė mobingą prieš mano sūnų ir kitus vaikus. Kai kurie tai pakelia, nekreipia dėmesio. Mano sūnus daugiau kentėti negalėjo ir nenorėjo. Aš kol kas nežinau, kaip tai galima sustabdyti, bet mes privalome tai padaryti dėl kitų vaikų. Manau, sūnus ne vienas toks vaikas Lietuvoje ir reikia susimąstyti, ar tikrai Lietuvos jaunimas pats laimingiausias pasaulyje?“, – baigė įrašą sūnaus netekusi motina.
Algoritmai nepadėjo
Elektrėnuose panaši jauno žmogaus savižudybė ne pirma. Šia tema daug informacijos visose žiniasklaidos priemonėse, daug šia tema kalbasi politikai, daug vyksta mokymų, seminarų, renginių ugdymo įstaigose, skelbiami psichologinės pagalbos numeriai, bet tai nepasiekia nei mobingą patiriančių, nei mobingą taikančių žmonių. Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įdarbinta net specialistė, kuruojanti smurto ir lyčių lygybės klausimus, kiekvienais metais Visuomenės sveikatos rėmimo projektams skiriamos lėšos, bet visos tos pastangos naudos atneša nedaug. Po paminėto nelaimingo atsitikimo praėjus dviem savaitėms savivaldybėje buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, vicemerė Inga Kartenienė, administracijos direktorė Jekaterina Goličenko, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys, Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.
Po pasitarimo mero pavaduotoja Inga Kartenienė redakciją informavo: „Mokykla, kurios auklėtinis nusižudė, dirba pagal patvirtintą krizių valdymo algoritmą. Šiuo metu mokykloje vykdomas vidinio mikroklimato ir darbuotojų savijautos tyrimas. Pirmadienį bus konsultuojamasi su VšĮ Krizių įveikimo centro mobilia krizių komanda dėl tolimesnių veiksmų mokinių atžvilgiu. Su mirusiojo tėvais buvo bendraujama ir pasiūlyta visa reikiama pagalba“.
Komisijos nepadėjo
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja sveikatos apsaugai (savivaldybės gydytoja) Virginija Liepinytė-Medeikė redakcijai pateikė informaciją apie savivaldybėje vykdomas prevencines programas. Sudaryta yra net „Elektrėnų savivaldybės administracijos smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija“, savivaldybės taryba yra patvirtinusi „Administracijos pranešimų apie priekabiavimą darbe teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą“, apibrėžtos patyčių prevencinės programos sąvokos, mero potvarkiu patvirtintas Elektrėnų savivaldybės smurto prevencijos 2024–2025 metų veiksmų planas, numatytos priemonės, siekiančios gilinti savivaldybės gyventojų gebėjimus identifikuoti smurtą pagal smurto formas, taip didinti ir nepakantumą smurto apraiškoms bei didinti teikiamų paslaugų ir pagalbos žinomumą. „Elektrėnų savivaldybės administracija, kaip darbdavė, kurioje dirba daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, yra patvirtinusi „Administracijos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą“, kuriuo siekia užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, psichosocialinės rizikos valdymą, smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos įgyvendinimą, smurto ir priekabiavimo darbe netoleravimą ir užtikrinti psichologiškai saugios darbo aplinkos kūrimą visiems Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams. Patyčios yra psichologinio smurto forma, todėl savivaldybė, atrodo, stengiasi šiai problemai skirti daug dėmesio, deja, dėmesys adresatų nepasiekia.
Pinigai irgi nepadeda
Elektrėnų savivaldybėje visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis kiekvienais metais finansuojami projektai, susiję su sveikatinimo veiklomis. 2023 ir 2024 m. viena iš prioritetinių šios programos krypčių yra Elektrėnų savivaldybės gyventojų psichinės sveikatos stiprinimas (patyčių, savižudybių prevencija). „Dalinis finansavimas skirtas projektui, kuriuo numatyta Elektrėnų savivaldybės mokyklose padėti ugdyti moksleivių sąmoningumą, toleranciją, empatiją, jautrumą kitiems, pagerinti emocinį klimatą, kad daugiau mokinių ir mokytojų aktyviau reaguotų į patyčias (jei jas pastebėtų ar patirtų), kad mažėtų moksleivių, kurie patiria patyčias ar patys tyčiojasi“, – atsakyme redakcijai rašo savivaldybės gydytoja.
Komisijai, skirstančiai lėšas savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2024 metų sveikatinimo projektams, gimnazijos, kurioje atsitiko nelaimė, projektas „Pasakyk man, kas aš“ finansavimui pasirodė netinkamas. Bet lėšų buvo skirta VšĮ teatras „Cezario grupė“ projektui „Emocinio raštingumo ugdymo ir patyčių prevencijos kūrybiniai-edukaciniai renginiai mokiniams“. „Cezario grupė“ projektą savivaldybėje laimi antrą kartą. Kaip redakcijai sakė teatro projekto vadovė Giedrė Bacevičiūtė, pernai teatras Elektrėnuose organizavo keletą renginių „Ąžuolyno“ progimnazijoje, bet savivaldybės gimnazijos renginiuose nedalyvavo.
Gal padės teatras?
G. Bacevičiūtė sako, kad teatras „Cezario grupė“ vykdo įvairius kūrybinius-edukacinius patyčių prevencijos (pagarbaus bendravimo skatinimo) projektus šešių Lietuvos savivaldybių mokyklose. Finansavimas projektams gaunamas dalyvaujant projektų konkursuose. Ji atsiuntė kelias citatas iš „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojų, socialinių pedagogų ar mokyklos psichologų grįžtamojo ryšio anketų apie teatro renginius: „Manau, kad projektas ir naudingas, ir aktualus. Pirmiausia, projektas moko bendrauti. Tiek taikliai parinktos kūrinių ištraukos, tiek praktinės užduotys ugdytiniams padėjo suvokti, kad tik bendraudami pažįstame žmones, tik bendraudami galime gerai jaustis. Projekte pasitelkiama situacijų vaidyba ir sceninis kūrinių, kuriuose vaizduojamas menkinantis bendravimas ar patyčios, ištraukų skaitymas, aptarimas ar kitos priemonės. Manau, tai palietė kiekvieną dalyvį. Noriu padėkoti projekto autoriams ir jį realizuojantiems žmonėms, kad ši tema gvildenama, ieškoma įvairių metodų, intervencijų, kad patyčių mastas tarp vaikų mažėtų.“
„Į kūrybinius-edukacinius patyčių prevencijos renginius šiais metais esame įtraukę kelias savivaldybės mokyklas, manome, kad verta daryti renginius ir „Versmės“ gimnazijoje (ši mokykla įtraukta į paraišką). Teatras turi patirties vaizdžiai, emocionaliai, kūrybiškai pateikti aktualiausią šių dienų problemą – patyčias“, – sako projektų vadovė.
Teatro „Cezario grupė“ patyčių prevencijos kūrybiniuose-edukaciniuose renginiuose dalyvaujantis aktorius Paulius Čižinauskas taip pakomentavo šią teatro vykdomą veiklą: „Teatras ir turi kalbėti apie tai, kas aktualiausia, net jei tai skausmingos patirtys. Tikiuosi, mes padedame mokiniams įsijausti, kokias emocijas išgyvena skriaudžiamas, atstumiamas ar pašiepiamas jaunas žmogus, akcentuodami, kad mes visi jaučiamės labai panašiai, kai mus skaudina. Ir turime vilties, kad apie tai susimąstę mokiniai labiau atkreips dėmesį ir į savo nederamą elgesį ar išdrįs dažniau pasidalinti savo išgyvenimais.
Vaidyba – tai paveiki priemonė padėti žiūrovams atpažinti ir jų gyvenime patiriamas situacijas ar net susitapatinti su personažais; ji skatina susimąstyti, sužadina jausmus, kartais net pravirkdo; ir tokiu būdu leidžia skleisti idėjas, keisti žiūrovų nuostatas ir įsitikinimus. Juk vaikams, stebintiems sceninius etiudus ar klausantiems įtaigiai ir jautriai aktoriaus skaitomo teksto, yra daug lengviau suvokti ir išjausti vaizduojamą patyčių reiškinį, nepagarbaus bendravimo situacijas, tai gali sužadinti ir motyvaciją keisti elgesį. Be to, moksleiviams būna daug lengviau kalbėti apie aktoriaus pateiktų personažų patirtis nei apie savąsias (ypač kai yra susidūrę su patyčiomis), o per personažų patirtį išvadas gali padaryti apie savo elgesį“.
Kas tas mobingas?
Nedraugiškas žvilgsnis, pašaipi replika, pajuokianti bendradarbio išvaizdą, ar nuslėpta, neteikiama darbui reikalinga informacija, apkalbos – visa tai šiuolaikinės organizacijos piktžaizdės – mobingo – požymis. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui. Šis terminas pradžioje vartotas gyvūnų elgsenos tyrinėtojų. Mobingo terminą 1958 metais pirmasis pavartojo austrų mokslininkas K. Z. Lorenz, stebėjęs gyvūnų elgesį. Pavyzdžiui, mobingu jis vadino situaciją, kai būrys žąsų puldavo ir išvydavo jas užpuolusią lapę. Pastebėta, jog banda kartais susivienija prieš vieną iš saviškių, išsiskiriantį iš kitų, dažniausiai silpnesnį. Sistemingos atakos baigiasi tuo, kad auka išvejama iš bandos. (https://www.mobingas.lt/kas-yra-mobingas).