Nori taikos – ruoškis karui, arba Atviros slėptuvių durys

Virginija Jacinavičiūtė

Karas Ukrainoje kiekvieną privertė susirūpinti savo saugumu. O kur reikėtų slėptis elektrėniškiams, jei karinė agresija būtų nukreipta prieš Lietuvą. Lietuvos elektrinė anksčiau turėjo slėptuves, kuriose galėtų slėptis keli šimtai žmonių, tačiau šiandien tos slėptuvės privatininko rankose. Bunkerių ir slėptuvių Lietuvoje mažai liko, todėl atsakomybė pasirūpinti savo saugumu tenka patiems piliečiams.

Kolektyvinės apsaugos statiniai – ne slėptuvės

Elektrėnų Teisės ir personalo ad­ministravimo skyriaus vyr. specialistas Dainius Kochanskas informavo, kad Elektrėnų savivaldybėje yra numatyta 16 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose karo atveju laikinai galėtų glaustis namų netekę ar pavojaus zonoje esantys asmenys. Pasi­teiravus, ar šiuose statiniuose besi­glaudžiantys žmonės būtų aprūpinami medikamentais ir maistu, jis paaiškino, kad Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pagal nustatytą tvarką, turi turėti medikamentų atsargas, o dėl maitinimo būtų sprendžiama. „Maisto produktų aprūpinimas numatytas pagal mobilizacijos planą“, – patikslino administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius. Daugiau apie mobilizaciją kiekvienas gali rasi savivaldybės svetainėje www.elektrenai.lt→ Veiklos sritys→ Mobilizacija bei krašto apsaugos ministerijos puslapyje.
Reikia pastebėti, kad šie kolektyvinės apsaugos statiniai nėra slėptuvės, nuo šaudymų ar bombardavimų žmonių jie neapsaugotų. „Nuo bombardavimo, manau, būtų tikslinga slėptis namų, garažų bei kitų pastatų rūsiuose“, – sako D. Kochanskas.
Administracijos direktorius G. Ratkevičius mano, kad „intensyviai apšaudant miestus efektyviau yra slėptis rūsiuose, tačiau ir tai nėra visiškai saugu, nes yra tikimybė, kad pastatas sugrius ir bus sunku arba neįmanoma išsilaisvinti (tai rodo pavyzdžiai Ukrainoje)“. G. Ratkevičius pažadėjo artimiausiu metu paskelbti informaciją apie galimybę slėptis viešųjų pastatų rūsiuose.

Klausimų daugiau nei atsakymų
Kolektyvinės apsaugos statinių sąraše yra Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija. Nurodyta, kad pastate galėtų tilpti 444 asmenys. Direktorė Aldona Skučienė redakcijai pasakojo, kad mokykla beveik neturi rūsio. Rūsyje yra tik nedidelė erdvė su šiluminiais mazgais. Ši patalpa visai netinkama žmonėms, o ir tilptų rūsyje tik keliolika žmonių. Pasak direktorės, žmonės galėtų rinktis 1 aukšto kabinetuose, sporto salėje, fojė, tačiau buvimas mokykloje saugumo neužtikrintų. Gyventojams, stebintiems karo Ukrainoje aktualijas, apskritai kyla klausimų, ar saugu didelėms grupėms rinktis vienoje patalpoje. Pranešama apie mokyklų, darželių, ligoninių apšaudymus Ukrainoje. Baisu ir pagalvoti, kas nutiktų, jei būtų bombar­duojamos mokyklos sporto salės lubos salėje esant žmonių.
Kolektyvinės apsaugos statiniai turi specialų ženklą – lygiakraštį mėlyną trikampį oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Tokio ženklo neturi Elektrėnų miesto darželiai, tačiau nerimo ir rūpesčių darželių direktoriams – per akis. Darželio „Žiogelis“ direktorė Irena Meškauskienė sako, kad įstaigos bendruomenė yra pasimetusi, o klausimų daugiau nei atsakymų. Ir tądien, kai skambinome, direktorė ką tik buvo išsiuntusi klausimus savivaldybės administracijai, teiraudamasi įvairių saugumo klausimų. Ar šaudymo atveju galima būtų vaikus vesti į rūsį, ar esant branduolinėms atakoms būtų galima vaikams duoti kalio jodido tablečių. Kol kas direktorė žino tik tai, kad paskelbus pavojų, vaikus reikėtų vesti į pirmą aukštą, užsiklijuoti langus ir laukti tolimesnių nurodymų. Galima darželio evakuacijos vieta yra Elektrėnų ledo rūmai, bet kyla abejonių, ar saugu vaikus vesti į išskirtinį pastatą, kuris iš oro atkreipia dėmesį. Skelbiama, kad Elektrėnų ledo rūmuose gali būti apsaugoma 2500 žmonių.

Atvers slėptuvės duris
Anksčiau Lietuvos elektrinė turėjo slėptuves, skirtas elektrinės darbuotojams. Slėptuvė ilgą laiką buvo nenaudojama ir nereikalinga bendrovės veiklai, todėl nuspręsta ją parduoti. Pirmiausia bendrovė pasiūlė statinį pirkti savivaldybei, bet kol ši svarstė, ar toks objektas reikalingas, atsirado privatus pirkėjas. „Kadangi pagal valstybės strategiją slėptuvių naudojimas nebuvo aktua­lus, parduotos privatiems asmenims kone visos Lietuvos slėptuvės. Dabar matome, kad tokia strategija nebuvo toliaregiška“, – sakė G. ­Ratkevičius.
Senosios elektrinės slėptuvės priklauso elektrėniškiui Aleksandrui I. Pasiteiravome jo, ar sutiktų į patalpas įleisti elektrėniškių, jei iškiltų reali karo grėsmė. Vyriškis mano, kad nėra aišku, ar karas iš tiesų bus ir nereikia žmonių gąsdinti. „Jei bus, tai sutvarkysim“, – sakė vyras. Į rep­liką, kad karui reikia ruoštis iš anks­to, vyriškis atsakė: „Jei bus pavojus, atidarysiu duris ir tegu žmonės eina. Kas norės, tas įeis“. Savininko teigimu, slėptuvėse galėtų tilpti iki 500 žmonių. Aleksandras sakė, kad kol kas savivaldybė dėl galimybės nau­dotis slėptuvėmis nesikreipė. Šei­mininkas pasakojo, kad šiuo metu slėptuvėje nėra elektros, nes genint medžius buvo nutraukti laidai.

Šventovė neišgelbės
Paskelbus kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą, žmonės atkreipė dėmesį, kad jame nepažymėti Elektrėnų bažnyčios rūsiai. Klebonas mons. Jonas Sabaliauskas sakė, kad apie bažnyčios rūsius pagalvota, tačiau šiandien tai nėra saugi slėptuvė. Rūsyje nėra tunelio ar angų, pro kurias žmonės galėtų išeiti, jei pagrindinis išėjimas būtų užverstas griuvėsiais. Klebonas pažymėjo, kad šiandien žmonėms kaip niekad reikia nusiraminti, visi, taip pat ir žiniasklaida, privalo stengtis nesėti panikos. Klebonas mano, kad karą Ukraina laimės, nes tokių drąsių ir taip stipriai savo žemę mylinčių piliečių neįmanoma nugalėti.
Vievio malūnas visus tuos 32 metus gyveno pagal taisyklę, kad atsarga gėdos nedaro, todėl išsaugojo slėptuves. Tai patvirtino marketingo vadovė Kristina Migonė. Apie tai ­vadovai jau supažindino darbuotojus.
Lietuvos elektrinė savo komplekse taip pat turi slėptuvę, – informavo ryšių su visuomene projektų vadovas Domas Jurevičius.

Patarimai iš patirties: sau­gūs, kiek patys saugomės

Karo žurnalistas Vidmantas Bal­kūnas savo akimis ne kartą matė, kaip civiliai saugosi nuo karo pavojų. Praktiškais patarimais jis mielai dalinasi su kiekvienu lietuviu, siūlo karui ruoštis iš anksto ir kritikuoja politikus bei Vidaus reikalų ministeriją, kurie žmonėms teikia tuščias viltis, sakydami, kad „visi esame saugūs“, „viskas kontroliuojama“ ir „jeigu bus karas, visiems visko užteks“.
„Viešai aukščiausi Vyriausybės politikai teigia, kad slėptuvių, karo atveju, užteks visiems, realybėje – nėra nė vienos slėptuvės civiliams. Tai žinoma atsakingiems žmonėms. Iš kitos pusės – jų neverta kaltinti – tai trisdešimt metų darbo imitavimo civilinėje saugoje pasekmė. Tačiau apie tai reikia kalbėti ir bandyti nors kažkiek pakeisti padėtį“, – tei­gia V. Balkūnas.
Pasak žurnalisto, ministerijos tei­giniai „nekelkime visuomenėje panikos. Lietuvai dabar niekas negresia, ją saugo NATO“ yra galvos kišimas į smėlį. „Čia tas pats, kaip senolis atėjus šildymo sezonui klaustų, kokį gesintuvą nusipirkti ir kaip įsirengti dūmų daviklį, o VRM jį apkaltintų keliant nereikalingą paniką, nes gais­ras juk nekils“, – situaciją apibūdino karo žurnalistas. Pasak žurnalisto, prasidėjus karui, kiekvienas saugus tiek, kiek pats pasirūpina savimi, artimaisiais ir kaimynais. Todėl žmonės turi išsivalyti rūsius, nusipirkti kuro, maisto ir medikamentų atsargų.

Patarimas – ruoštis ramiai
„Šiuo metu pateikti adresai yra tik galimos masinio susirinkimo vietos, kuriose galima būtų apgyvendinti namų netekusius žmones. Tai mo­kyklos, darželiai, kultūros namai. Karo atveju, tai tik popierinės vietos, nes jose iš principo nebūtų saugu apšaudymo metu. Net jeigu ir yra rūsys – nėra jokio pasiruošimo priimti žmones. Kai kurie pastatų valdytojai tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad pas juos turėtų rinktis žmonės nelaimės atveju“, – sako karo žurnalistas. Pasak jo, politikai neturi suteikti tuščių vilčių, kad visi esame saugūs ir visko užteks. „Mažų mažiausiai turėtų būti inicijuojami vieši mokymai, paskaitos, reklamos. Pirmosios pagalbos mokymai, informacija apie sudėtingas situacijas, kaip elgtis ne tik karo, bet ir gaisro, namo griūties metu. Kokias atsargas verta kaupti, kaip jas laikyti ir t.t. Dabar ideali proga padaryti mūsų visuomenę stipresnę – yra susidomėjimas ir turime laiko“, – sako V. Balkūnas.
Žurnalistas pataria blogesniems gyvenimo atvejams ruoštis ramiai ir be panikos, ieškoti profesiona­lios ir tikslios informacijos. „Nusipirkę daugiau mėsos, į kanistrą įsipylę kuro, išsivalę rūsį, įkūrę vietinę bendruomenę ar tiesiog išmokę konservuoti daržoves, mes nekeliame panikos. Mes rūpinamės savo ir savo artimųjų saugumu. Kaip ir kiekvienas atsakingas žmogus. Ir tai geriau daryti dabar, o ne tada, kai kažkas įvyks“, – pataria karo žurnalistas.