Nieko nėra amžino – istorijoje lieka ir 2021-ieji metai

Nieko nėra amžino – istorijoje lieka ir 2021-ieji metai

Šie metai turtingi buvo ne tik krizių ir ligų, bet ir to, kad metai turi 52 savaites, o penktadienių – 53. Todėl labai atsiprašome skaitytojų, kad gruodžio 31 dieną laikraščio neleisime. Bet per šventes, kaip matote, skaityti turėsite ką – paskutinį metų numerį išlei­dome gerokai storesnį. Laikraštis išėjo kaip tik tuo laikmečiu, kai žiemos diena yra trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Tad tegul ir į mūsų kiekvieno skaitytojo namus, paliekant buvu­siuosius metus, sugrįžta saulė ir niekada nepasitraukia.
O buvusieji metai pasaulyje, ­Lietuvoje ir savivaldybėje buvo įdomūs, deja, ne visi mūsų skaitytojai Naujųjų sulaukė. Mirčių skaičius gerokai pralenkė gimusiųjų, dėl to Naujųjų metų sutikimo džiaugsmą pridengia šešėliai. Bet saulei sugrį­žus, šešėliai išnyksta, todėl žmonės turi kuo džiaugtis.
Trumpai apžvelkime tuos metus, kokių daugiau nebus. Bene svarbiausias įvykis šiais metais, kad nugriauti buvo du Elektrėnų simboliai – aukščiausi Lietuvos kaminai. Gerai, kad savivaldybė tuos kaminus dar suspėjo įamžinti ženkliukuose o mes – laikraščio „Elektrėnų kronika“ puslapiuose. Kartu su kaminais iš Elektrėnų negrįžtamai išėjo miesto įkūrėjas ir garbės pilietis, ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika. Nieko nėra amžino, gal tik užrašytas žodis laikraštyje… Istorija išsaugojo pirmuosius žmonijos įrašus uolose, akmenyse ir popieriuje. Tad ir mums renkant informaciją, sunkus ir mažai apmokamas darbas atsiperka žinojimu, kad informacija apie Elektrėnų savivaldybės žmonių gyvenimą, įvykius, netektis ir atradimus išliks šimtmečius. Informacijos popieriuje nepakeis naujosios technologijos, „Facebook“ paskyros, kuriose daugelis pamėgo skelbti informaciją, nepagalvodami, o gal nežinodami, kad ta informacija nėra archyvuojama ir greitai pasimeta ­informacijos sraute.
Prieš rašydama šį paskutinį metų pasikalbėjimą dar kartą perverčiau visus metų numerius ir pati nustebau, kiek daug įvairios informacijos surinkome ir pasidalinome su savo skaitytojais. Bet iš visos informacijos labiausiai galime pasididžiuoti tuo, kad projekte „Savasties beieškant“, kurį rėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, suradome tiek daug istorinės medžiagos, išspausdinome per 50 šviečiamųjų straipsnių, už kuriuos sulaukėme ne vienos padėkos. Metų pabaigoje ir mūsų redakcijos kolektyvas visada turi kam ir už ką padėkoti. Pirmiausia, dėkojame kiekvienam mūsų skaitytojui, nes be Jūsų laikraščio lei­dyba būtų beprasmė. O kiekvienas skaitytojas yra ir laikraščio rė­mėjas, nesvarbu, ką jis šiame gyvenime beveiktų: dirbtų valstybės tarnyboje ar versle, mokytųsi pats ar mokytų kitus, augtų ar gyventų perkopęs darbingo amžiaus ribą. Jūs kiekvienas mums brangus ir labai reikalingas. Reikalingi norime būti ir mes. Todėl baigdama paskutinį šių metų laišką noriu pacituoti Nukryžiuotojo Kristaus Kongregacijos sesers Viktorijos Vaidogaitės žodžius apie Kalėdų stebuklą: „…Prisiminkime, kad viskas praeina. Lieka tik meilė. O tada mums nebaisios jokios bėdos: nei Velykos, nei Kalėdos…“.

Nuoširdžiai, redaktorė
Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų