Neramumų metai

Neramumų metai

Julija Kirkilienė

Šios savaitės didžioji naujiena buvo ne tik smarkiai augantis COVID-19 liga užsikrėtimų skaičius. Seime rugpjūčio 10 d. vyko neeilinis posėdis, kur buvo priimtas įstatymas dėl Karinės jėgos nau­dojimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo, kariuomenei suteikiant naujų teisių. Tuo pačiu metu prie Seimo vyko protesto akcija prieš ribojimus nesisk­iepijantiems, kurioje vėl, kaip gegužės 15 d., gausiai dalyvavo žmonės iš visos Lietuvos. Lietuvos valdžia, skirtingai nei kokios visada revoliucingos Prancūzijos, dar nėra pratusi prie streikų ir mitingų, todėl šalies vadovai pasikalbėti su protestuotojais neišėjo. Seimo pirmininkė iš Seimo išvežta buvo specialiu autobusu. Šiuo išmaniųjų technologijų laikmečiu, kai kiekvienas pilietis gali būti ir informacijos perdavėju, protestas „YouTube“ kanalu tiesiogiai transliuotas buvo iki pusiau­nakčio, kol transliacija buvo nutraukta, o protestuojantys išvaikyti.

Necenzūruotos naujienos
Vietiniai laikraščiai, dažniausiai skaitytojus informuoja tik apie vietos politiką. Šį kartą padėtis kitokia. Apie įvykius prie Seimo vietos politikų komentarų nė neprašėme. Jie ten nedalyvavo. Bet dalyvavo grupelė elektrėniškių, kurių dauguma remia Lietuvos šeimų sąjūdžio idėjas, filmavo ir dalijasi įspūdžiais. Protesto dalyviai negalėjo pamatyti to, ką filmavo ir tiesiogiai transliavo reporteriai-mėgėjai. Jų užfiksuotuose vaizduose necenzūruota niekas – nei gausybė rusiškų keiks­mažodžių, nei išraiškingi epitetai, nei pozityvūs ar kitokie pokalbiai su į minią išdrįsusiais išeiti Seimo nariais. Naktis iš rugpjūčio 10 į 11 nerami buvo policijos pareigūnams. Gausios pajėgos vyko tramdyti tiek saviškių Vilniuje, tiek neteisėtų migrantų Rūdninkų poligone esančioje migrantų stovykloje. Trečiadienio rytas po audringų įvykių šalyje išaušo apsiniaukęs, o viešojoje erdvėje begalės žiniasklaidos naujienų.
Pagrindinė naujiena ta, kad naktį prie Seimo sužeista buvo 18 pa­reigūnų ir 8 protestuotojai, 26 protesto dalyviai sulaikyti, o kiek žmonių gydėsi akis dėl ašarinių dujų, žiniasklaida nepranešė. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ryte perdavė žinią, kad pareigūnai budi prie Seimo ir Vyriausybės. O vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rėžė: už riaušes atsakomybę turės prisiimti organizatoriai, bausmė – iki 6 m. nelaisvės.

Sugadintos bendrystės
Po riaušėmis virtusio mitingo prie Seimo jo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė žiniasklaidai sakė, jog antradienį jos organizuotas protestas baigėsi gražiai. Mitingo dalyviai, susikibę rankomis apjuosė Seimą, padainavo, pa­skandavo, kad „Šimonytę lauk“, kad „Čmilyte, išeik“, „Seimūnai bailiai“ ir esą nuo Seimo pasitraukė. Seimo posėdis baigėsi jau gerokai po 19 val. Reporteris mėgėjas Kipras su Astros protestuotojais nepasitraukė, o toliau tiesiogiai transliavo įvykius, kaip žmonės prie Seimo laukė išeinančių politikų. Keletas Seimo narių, be Petro Gražulio ir Dainiaus Kepenio, dalyvavusių mitinge, minios nepabijojo. Iš tos tiesioginės transliacijos ir paaiškėjo, kokie žmonės liko prie Seimo. Pavyzdžiui, konservatorius Vytautas Juozapaitis kantriai klausėsi visą eterį užėmusio vyruko, kuris prisipažino, kad šį Seimo narį pažįsta, išpasakojo savo gyvenimą – kaip baigė profesinę mokyklą, turi profesiją, kaip tarnavo tarybinėje armijoje ir pasirašė už sovietų armijos išvedimą iš Lietuvos ir mokė Seimo narį, kaip dabar politikams reikia derėtis su Lukašenka ir Putinu. Pozityvesnė kalba buvo su Tomu Tomilinu. Politikui buvo užduodami konkretūs klausimai apie vakcinavimą ir žmonių skirstymą į vakcinuotus ir nevakcinuotus, apie vaikų vakcinavimą ir testavimą. Žmonės, atrodo, patenkinti buvo ir Tomo atsakymais, nes jis pats augina 4 vaikus ir žino dabartines problemas. Nepasisekė pokalbis konservatoriui Pauliui Saudargui. Žmonės nežinojo, kad Paulius Seime palaiko šeimų vertybes, nebalsavo už partnerystės įstatymą, bet sužinojo, kad jis yra mokslų daktaras, mokslinį laipsnį apsigynęs bakteriorodopsino foto­elektrinių, elektroakustinių ir spek­troskopinių tyrimų srityje, kad jis yra šaulys, karantino metu savanoriavo ligoninėse ir matė, kaip nuo koronaviruso mirė žmonės. Bet gražus pokalbis nutrūko, protestuotojams paklausus, kuriai jis partijai priklauso. „Kuriai partijai? Mes valdome valstybę…“,- atsakė politikas ir sugadino gražią bendrystę. Žmonės čia juk ir susirinko todėl, kad jiems nepatinka, kaip valstybė valdoma.

Nauji lyderiai
Tie, kurie pabijojo išeiti į minią, užsidarė savo kabinetuose, o prie Seimo judėjo gausios policijos pajėgos, Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnai. Pareigūnams minią pastūmus nuo Seimo per reikalingą atstumą, įvyko pirmosios provokacijos. Kas buvo tie akmenų prisirinkę žmonės ir iš kur jie gavo akmenų, kol kas niekas nežino. Bet pradėjus mėtyti akmenis į pareigūnus, organizatoriai garsiai įsakinėjo nutraukti tai daryti, bet provokatoriai jų neklausė. Užtat protestuotojai pirmą kartą „pavaišinti“ buvo dujomis, o žmonėms prireikė medikų pagalbos. Atvažiavusi med. pagalbos tarnyba čia pasiliko iki riaušių pabaigos. Ir gerai padarė, nes po kiekvienos pareigūnų paleistos dujų dozės, akis praplauti teko ne vienam protestuo­tojui.
Prie Seimo per vartus, lydimas gausių policijos pajėgų, nuvažiavo autobusas, kuris apie 23 val. iš Seimo išvežė ten likusius Seimo narius, tarp jų ir Seimo pirmininkę su visa apsauga. Protestuotojai autobusą įvairiais būdais bandė sustabdyti, už tai gavo papildomą dozę dujų. Vakare sudarytu koridoriumi tarp protestuotojų ir policijos pareigūnų marširavo nauji lyderiai ir kalbėjo savo kalbomis. Tose kalbose netrūko rusiškų keiksmažodžių, įžeidinėjimų valdžiai. Naujojo lyderio kalbose kliuvo visiems: Seimo nariams, Prezidentui, Sauliui Skverneliui, Policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai ir pareigūnams, tą naktį nemiegojusiems kartu su protestuotojais. Naujuoju vadu pasijautęs Andrius Lobovas sakėsi esąs iš nepasiturinčios šeimos, sugebėjęs tapti turtingas, galintis padėti stokojantiems, todėl galėtų būti ir valstybės prezidentu. Kalbėtojas nepamiršo paminėti ir Kedžių istorijos, bet jo kalbos nebuvo sutiktos audringai. Kai kas mėgino dainuoti ir leis­ti dainą „Laisvė“: „…Tai uždaryk mane, tėvyne, savyje“… kažkas garsiai meldėsi, kažkas pareigūnų prašė pereiti į protestuojančių pusę, kai kas kvietė pasiaiškinti išeiti po vieną, o dar kažkas antrą kartą į pareigūnus paleido akmenų krušą. Nepadėjo naujojo lyderio įsakymas nustoti mėtyti, o reporteriai, bijodami gauti akmeniu, neparodė, kas riaušes provokuoja.

Elektrėniškių nuomonės
Elektrėniškiai, dalyvavę mitinge, sakė, kad jie dalyvavo tik todėl, kad norėjo prisidėti prie reikalavimų nediskriminuo­ti ne­skiepytų žmonių, prieš vaikų skiepijimus ir testavimus. Nepatiko elektrėniškiams protestuotojų dekoracijos su kartuvėmis, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho ir teis­to Algirdo Paleckio prisišliejimas prie mitinguotojų, bet pritarė Prezidentui įteiktai rezoliucijai, kurioje reikalaujama „nedelsiant atšaukti priverstinį testavimą, skiepijimąsi, galimybių paso ir kitus apribojimus nepaskiepytiems ir nepersirgusiems COVID-19 žmo­nėms, sudarant vienodas sąlygas visiems dirbti ir naudotis privačiomis, viešosiomis paslaugomis; atšaukti valstybėje ekstremalią, netgi ketinamą sukarinti situaciją dėl virusinės sezoninės ligos“. Pasak kalbinto elek­trėniškio, žmonės taip nepatenkinti valdžia, kad masiškai renkasi į mitingus, nesidomėdami, kas juos organizuoja.
Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo elek­trėniškiai tvirtos nuomonės neturi.
Reikia kalbėtis
Trečiadienio ryte savo nuo­monę apie antradienio įvykius išsakė teisininkė, advokatė, Lietuvos ad­vokatūros savivaldos veikėja, žiniasklaidos teisės specialistė, Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė, visuomenės veikėja Liudvika Meš­kauskaitė. Man patiko jos komentaras, todėl, jei kas nepaskaitėte, siūlau paskaityti: „Man labai liūdna. Tokia graži mūsų šalis, tokie darbštūs mūsų žmonės. Negi būtina visus suskirstyti į juos ir mus. Negi iš tikrųjų valdžios moterys ir vyrai negali kalbėtis su žmonėmis, kad ir koks jų išsilavinimas, kad ir kokia jų nuomonė. Negi būtinai savo tei­ses įrodinėti kartuvėmis ir dūmais, įžeidinėti ir kuo skaudžiau. Visada tarp teisių ir pareigų yra ryšys, be teisių nėra pareigų, o be pareigų nėra teisių. Betgi teisių apribojimai taip pat galimi tik laikantis proporcijos, t. y. kruopščiai sveriant, ar tikrai būtina teises riboti, ir kokiu mastu. Matau klaidas abiejose pusėse. Bet Lietuva tai viena. Bent jau šeimoje, kai tik yra problema, reikia kalbėtis. Valstybėje taip pat“.
Advokatei antrina Šiaulių meras Artūras Visockas: „Yra tik vienas kelias sumažinti įtampą: būtina į žmones atsisukti veidu ir girdėti. Kitu atveju būtent tie, kurie to nedarys ir bus atsakingi dėl kito mitingo dydžio. Ir tai tikrai nevyks Šiaulių mieste, nes čia iš esmės girdime žmonių nuomones ir aš asmeniškai dirbu visiems, nes kiekvienas yra Žmogus“.
Apie tai, kad politikams su žmonėmis reikia kalbėtis, susitikime Strasbūre sakė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis ragino politikus pasimokyti iš Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono, kuris geltonųjų liemenių proteste nepabijojo pats apsivilkti liemenę ir išeiti į įtūžusių žmonių minią. Deja, Lietuvos vadovai kitokie: jų nuomone, su agresyviais žmonėmis nėra apie ką kalbėti. O žmonės pyksta, kad vėl juos skirsto, švelniai sakant, į geriečius ir blogiečius, nors visi žmonės yra mūsų šalies piliečiai, kurie protestuoja todėl, kad jiems savo šalyje gyventi nėra gera.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų