„Dievas – šviesa mūsų širdyse, meilę dalinkime kiekvienas…“ – nuaidėjo Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios pilioriuose choro giesmė ir Devintines švenčiančių veidai nušvito, o širdys prisipildė šilumos, ramybės ir seniai ieškotos vilties.
Jau 15 metų kas antrą ankstyvą sekmadienio rytą kamerinis choras „Salve“ su vadove Regina Bartkiene ištikimai gieda Elektrėnų bažnyčios mišiose. Neskaičiuojant išvykų į kitas parapijas, kokį nors festivalį ar Elektrėnų kultūros centro organizuojamą renginį, iš viso apie keturiasdešimt kartų per metus choristai dalinasi savo dvasiniais turtais su besimeldžiančiais parapijiečiais. Per penkiolika choro kūrybos metų koncertuota ne tik daugelyje Lietuvos bažnyčių (tarp jų ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje), bet ir Vokietijos Freiburgo, Olsbacho bei Slovakijos Poprado bažnyčiose.
Pirmasis kamerinio choro „Salve“ koncertas įvyko 1995 m. gruodį. Jame skambėjo trys L. Abario Mišių dalys, kelios giesmės. Choras palengva plėtė savo repertuarą, nuosekliai papildydamas jį vis sudėtingesniais kūriniais. Todėl dabar kiekvienas choristas turi sukaupęs po storą aplanką, kuriame telpa apie 200 giesmių, 13 mišių, 15 dainų (neskaičiuojant Dainų šventės repertuaro) natos. Žiūriu ir netikiu savo akimis – kiek reikia dirbti, kad išmoktum tokį repertuarą? Tačiau nė vienas iš 27 choro narių (o ypač senbuvių vyrų) niekada nėra pasakęs: „Nereikia mums tų naujovių! Pakaks ir tų giesmių, kurias mokame“. Todėl kasmet vadovė „sužvejoja“ ką nors nauja, ilgus vakarus paskiria jų aranžuotėms, ir Elektrėnų parapijiečiai nudžiuginami dar negirdėtais sąskambiais bei prasmingais giesmių tekstais. Toks atsinaujinimas nenutrūksta jau 15 metų.
Kartą klebonas monsinjoras Jonas Sabaliauskas pasidžiaugė: „Na ir kurgi aš rasiu kitą tokią parapiją, kurioje turėčiau tokius šaunius chorus?“. Džiaugiamės ir mes, turėdami nuostabias menines „dirbtuves“, nes, pasak Vydūno, „niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Galbūt todėl mūsų choristai nesensta ir net sulaukę 75-erių aktyviai dalyvauja choro veikloje. Juk chorinis menas – tai ne tik mokėjimas švariai ir skambiai dainuoti. Choras – tai kolektyvas, kurio mikroklimatas yra geriausi vaistai nuo įvairiausių kūno negalavimų ir dvasinių ligų. Netikite? Apsilankykite mūsų repeticijoje ir įsitikinsite patys.
Ką gi, pasirodo atstovaudami Elektrėnų savivaldybei įvairiuose festivaliuose ir koncertuose Lietuvoje ir užsienyje, vis tiek nesame tokie nusipelnę, kad jubiliejiniame leidinyje „Elektrėnų kraštas“ būtų skirta vietos mūsų choro nuotraukai (o gal nesame supratę sudarytojų meninio sumanymo). Tačiau mes nenusimename, nes žinome, kaip įprasminti savo gyvenimo kelionę. Nors ir pritrūko chorui „Salve“ vietos Elektrėnų istorijoje, bet netrūksta ištikimų klausytojų, kuriems esame labai dėkingi. Gyvavome 15 metų, ir dar gyvuosime ilgus metus!
Pirmasis kamerinio choro „Salve“ koncertas įvyko 1995 m. gruodį. Jame skambėjo trys L. Abario Mišių dalys, kelios giesmės. Choras palengva plėtė savo repertuarą, nuosekliai papildydamas jį vis sudėtingesniais kūriniais. Todėl dabar kiekvienas choristas turi sukaupęs po storą aplanką, kuriame telpa apie 200 giesmių, 13 mišių, 15 dainų (neskaičiuojant Dainų šventės repertuaro) natos. Žiūriu ir netikiu savo akimis – kiek reikia dirbti, kad išmoktum tokį repertuarą? Tačiau nė vienas iš 27 choro narių (o ypač senbuvių vyrų) niekada nėra pasakęs: „Nereikia mums tų naujovių! Pakaks ir tų giesmių, kurias mokame“. Todėl kasmet vadovė „sužvejoja“ ką nors nauja, ilgus vakarus paskiria jų aranžuotėms, ir Elektrėnų parapijiečiai nudžiuginami dar negirdėtais sąskambiais bei prasmingais giesmių tekstais. Toks atsinaujinimas nenutrūksta jau 15 metų.
Kartą klebonas monsinjoras Jonas Sabaliauskas pasidžiaugė: „Na ir kurgi aš rasiu kitą tokią parapiją, kurioje turėčiau tokius šaunius chorus?“. Džiaugiamės ir mes, turėdami nuostabias menines „dirbtuves“, nes, pasak Vydūno, „niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Galbūt todėl mūsų choristai nesensta ir net sulaukę 75-erių aktyviai dalyvauja choro veikloje. Juk chorinis menas – tai ne tik mokėjimas švariai ir skambiai dainuoti. Choras – tai kolektyvas, kurio mikroklimatas yra geriausi vaistai nuo įvairiausių kūno negalavimų ir dvasinių ligų. Netikite? Apsilankykite mūsų repeticijoje ir įsitikinsite patys.
Ką gi, pasirodo atstovaudami Elektrėnų savivaldybei įvairiuose festivaliuose ir koncertuose Lietuvoje ir užsienyje, vis tiek nesame tokie nusipelnę, kad jubiliejiniame leidinyje „Elektrėnų kraštas“ būtų skirta vietos mūsų choro nuotraukai (o gal nesame supratę sudarytojų meninio sumanymo). Tačiau mes nenusimename, nes žinome, kaip įprasminti savo gyvenimo kelionę. Nors ir pritrūko chorui „Salve“ vietos Elektrėnų istorijoje, bet netrūksta ištikimų klausytojų, kuriems esame labai dėkingi. Gyvavome 15 metų, ir dar gyvuosime ilgus metus!
Beatričė Jaroševičienė
Choro seniūnė
Choro seniūnė