Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio. Politika yra bendro gėrio padalinimas ir išdalinimas

Tarybos nariams svarstyti ir taisyti teko dviejų merų – Kęstučio Vaitukaičio (dešinėje) ir Gedimino Ratkevičiaus – valdymo laikotarpiais pasirašytus dokumentus

Julija Kirkilienė

Tarybos narys Giedrius Les­kauskas, studijavęs istorijos, tarptautinių santykių ir politikos mokslus, posėdyje sakė, kad politika yra bendro gėrio padalinimas ir išdalinimas. Vasario 21 d. vykusiame tarybos posėdyje dėl savivaldybės gėrio padalinimo ir išdalinimo deputatai kai kur gražiai sutardami, kai kur „ietis laužydami“ apsvarstė ir pritarė 24 sprendimų projektams. Kiekvienas sprendimas svarbus tai vienoms, tai kitoms gyventojų grupėms, o savivaldybės 2024 m. biudžetas svarbus kiekvienam gyventojui, nes kiekvienas gyventojas nors po kapeikėlę į tą biudžetą suneša įvairius mokesčius. Tarybos nariams belieka tuos pinigėlius, tą bendrą gėrį, tinkamai išdalinti. Iš tarybos posėdžio gyventojams taip pat išsiųsta informacija, kad meras pokerio nežaidžia, o viešoje erdvėje apkaltinti du Liberalų sąjūdžio nariai yra nekalti. Bet apie viską iš eilės.

Biudžetas
Svarstant sprendimo projektą dėl 2024 m. biudžeto patvirtinimo, tarybos nariams balsuoti teko tris kartus: du kartus už Rimanto Baravyko pasiūlymų į biudžeto eilutes įtraukimą ir vieną kartą už visą projektą. Visą Finansų ir strateginio planavimo skyriaus paruoštą biudžeto projektą ir vedėjo pava­duo­tojos Oksanos Salecienės pristatymą gyrė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tarybai reikėjo gilintis, kaip tą 55,3 mln. biudžetą tinkamai pa­skirstyti. Pernai metų biudžetas buvo 46,2 mln. eurų., iš kurių 3,3 mln. liko neišleisti ir perkelti į šių metų biudžetą. Biudžeto pinigai padalinti yra strateginiame plane numatytoms 6 programoms: Savivaldybės valdymo, Švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo, Socialinės apsaugos plėtojimo, Darnios veiklos, Kultūros veiklos ir sporto plėtojimo, Verslo ir turizmo plėtros bei žemės ūkio konkurencingumo skatinimo. Dalis biudžeto pinigų bus tokioms svarbioms priemonėms, kaip pedagogų, medikų, socialinių darbuotojų pritraukimui į savivaldybę: atvykstantiems į darbą iš kitų rajonų ar Elektrėnų seniūnijų bus apmokėtos kelionės išlaidos, pedagogams iš dalies bus kompensuojami perkvalifikavimo studijų mokesčiai. Iš Verslo ir turizmo plėtros bei žemės ūkio konkurencingumo skatinimo programos baseino renovacijai skirta bus per 1 mln. eurų, o kultūros įstaigų bei seniūnijų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti planuojama skirti 260 tūkst. eurų, prisidėjimui prie Kelių priežiūros programos planuojama skirti 970 tūkst. eurų. Tarybos narys Rimantas Baravykas siūlė į biudžeto planą įtraukti eilutes kelio Žebertonys–Vievis dviračių ir pėsčiųjų takų iš planuojamų infrastruktūros mokesčių projektavimui, gavus infrastruktūros mokestį iš planuo­jamo verslo plėtros Semeliškėse, kelius remontuoti Semeliškėse, o iš lėšų, skirtų informavimui ir rek­lamai – 10 tūkst. eurų skirti knygos apie Elektrėnų savivaldybę išlei­dimui. Dėl R. Baravyko pasiūlymų įtraukimo į biudžetą tarybos nariai balsavo du kartus: vieną kartą balsavo rankomis, kitą kartą – elektroniniu būdu ir abu kartus balsavimas rodė, kad projektui buvo pritarta. Deja, po balsavimo kai kurie tarybos nariai apsižiūrėjo, ar nespėję balsuoti ar ne taip balsavę, todėl pasiūlymui papildomai įtraukti biudžeto eilutes, pritarta nebuvo. Kaip sakė valdantieji, biudžetas beveik kiekviename posėdyje būna tikslinamas, todėl R. Baravykas dar galės savo pasiūlymus į sprendimo projektus įtraukti.
Buvęs meras, o dabar tarybos narys Kęstutis Vaitukaitis dėkodamas O. Salecienei už gerai paruoštą biudžeto projektą prisiminė buvusias Finansų skyriaus, kurio pavadinimas per 24 savivaldybės gyvavimo metus buvo kelis kartus keičiamas, vedėjas. Biudžeto planus iki 2024 m. yra ruo­šusios tik dvi finansininkės – Regina Žemaitienė ir Jekaterina Goličenko.

Kontrolės komiteto pirmininko komentaras
Kadangi biudžetas yra bene svarbiausias savivaldybės dokumentas, jo vykdymą atidžiai seks opozicija ir Kontrolės komitetas, kurio pirmininku išrinktas yra Edvardas Baleišis. Spausdiname jo komentarą:
2024 metų Elektrėnų savi­valdybės biudžetas yra iš tiesų rekordinis – 55,3 mln. Eur. Planuo­jamas biudžeto augimas beveik 20%, daugiausia dėl didėsiančio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo, o taip pat dėl dosnesnių valstybės dotacijų. Savivaldybėje gyvena ir dirba tikrai nemažai vidutines pajamas uždirbančių gyventojų, kurių sumokėti mokesčiai svariai prisideda prie savivaldybės biudžeto didėjimo. Bet iš gyventojų surinkti mokesčiai kartu ir įpareigoja, tad biudžeto lėšos turi būti skirstomos skaidriai ir racionaliai. Absoliučia išraiška šiais metais labiausiai augančios biudžeto eilutės – 02 Švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo programa bei 04 Darnios veiklos programa. Pirmoji smarkiai didėja dėl didėsiančių mokytojų atlyginimų ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, o antroji – dėl lėšų, skirtų sveikatos reformai, ir numatomų investicijų į savivaldybės valdomą infrastruktūrą. Pastaroji biudžeto eilutė sulaukė daugiausiai Tarybos narių dėmesio, nes ypač aktuali gyventojams. Tad nagrinėjant biudžeto projektą Ūkio reikalų ir Kontrolės komitetuose daugiausiai diskusijų kilo dėl vandentvarkos, vietinių bei regioninių kelių remonto bei rekonstrukcijos, kiemų asfaltavimo, pontoninio tilto remonto. O labiausiai tarybos nariams kliuvo nepakankamas biudžeto eilučių detalizavimas. Mat iš apibendrintų duomenų neretai sudėtinga suprasti, kokios investicijos planuojamos. Gavome pažadą iš savivaldybės administracijos direktorės, kad patvirtinus veiklos planus bus didesnis aiškumas, o apie planuojamus darbus, įvykus viešiesiems pirkimams, informacija bus pateikiama tiek tarybos nariams, tiek visuomenei. Taigi toks rekordinis biudžetas ir svarbiausi akcentai. Tikėkimės, metai bus sėkmingi, biudžetas bus vykdomas pagal planą.

Geraširdiškumas
Sausio mėnesio posėdyje klausimas dėl beviltiškų skolų nurašymo buvo atidėtas. Vasario 21 dienos posėdyje tų skolų pripažinimui beviltiškomis buvo pritarta, o diskutuojant dėl skolų nurašymo buvo pateikta daug įdomios informacijos. Skolingos savivaldybei liko 6 įmonės, tarp kurių ir savivaldybės įmonė „Vievio vaistinė“ (1348 eur), ir UAB „Kosminija“, kurios buvęs direktorius Danas Dambrauskas siūlęs merui Gediminui Ratkevičiui ne skolą grąžinti, o pokerį žaisti. Tiesa, D. Dambrausko pavardė posėdyje garsiai įvardinta nebuvo, bet jis viešai reklamuojasi visame pasaulyje žaidžiantis pokerį, tai tikėtina, kad jis ir merui pasiūlė tokiu hobiu užsiimti. Apie pokerį posėdyje merui klausimą uždavė K. Vaitukaitis, o G. Ratkevičiaus atsakymas buvo trumpas: nesutikau. Be bankrutavusios įmonės, Registrų centre rodoma, kad D. Dambrauskas yra įkūręs ir vadovauja dar dviem bendrovėms savivaldybėje. Ir kokių tik bendrovių per 24 metus nebuvo įkurtų savivaldybėje, kurios bankrutavo ir savivaldybei liko skolingos. Be bendrovės „Kosminija“, skolingos per 1,5 tūkst.eurų, savivaldybėje įkurtos buvo „Apilita“, skolinga per 2 tūkst. eurų, „Vudis“ savivaldybei skolinga taip pat per 1,5 tūkst. eurų. Kiti skolingi liko mažesnėmis sumomis, bet iš viso taryba pritarė beviltiškomis skolomis pripažinti per 7 tūkst. eurų. Tos skolos bus nurašytos. Tarybos nariai dar diskutavo, kokių imtis saugiklių nuo nesąžiningų verslininkų, kurie vienas bendroves priveda prie bankroto, o vietoj jų sukuria naujas, bet įstatymuose nenumatyta, kad uždarų akcinių bendrovių savininkai sumokėtų bankrutavusių bendrovių skolas. Tarybos nariai geraširdiški pasirodė ne tik nesąžiningiems verslininkams, bet ir sunkiai besiverčiantiems gyventojams. Vienas gyventojas buvo atleistas nuo paveldimo turto mokesčio, nors jo pajamos keliomis dešimtimis eurų viršija sumą, nuo kurios taikomos mokesčių leng­vatos. Dar vienas gyventojas buvo atleistas nuo nekilnojamo turto mokesčio, nes jis įsigijo komercinės paskirties patalpas ir įsirengė gyvenamą plotą. Nekilnojamojo turto mokestis gyventojui priskaičiuojamas todėl, kad žmogus negali pakeisti patalpų naudojimo paskirties, nes pastatas nėra priduotas eksploatuoti.

Apie sugautus žvirblius ir vištas
Įdomiai tarybos nariai diskutavo apie sprendimų projektus dėl Sabališkių g. sklypų nuo­mos, pernuomojimų ar būsimų nuo­mo­tojų. Sausio mėnesio posėdyje ati­dėtas klausimas dėl sutikimo perleisti žemės sklypo Sabališkių g. 1C nuomos teisę savivaldybei atnešė naudos. UAB „Irlanda“ derėjosi su savivaldybės administracija dėl neįvykdytų pažadų, kurie į sutartis buvo įtraukti 2006 m., nors dalinio kompensavimo. T. y. UAB „Irlanda“ buvo įsipareigojusi pastatyti autobusų stotį už maždaug 300 tūkst. litų. Kaip derybas komentavo Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius, suderėta buvo planuotus 300 tūkst. litų paversti eurais ir, kaip rašoma Aiškinamajame rašte, „…ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo, esančio Sabališkių g. 1B, nuomos sutarties sudarymo dienos, pervesti savivaldybės administracijai sąmatoje už autobusų sustojimo paviljono(-ų) statybą nustatytą, bet ne didesnę, kaip 86 886.00 eurų sumą. Už šios pareigos nevykdymą Koncesininkas mokėtų 0.02 proc. dydžio delspinigius nuo nurodytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“. Opozicijoje dirbantys tarybos nariai priekaištavo derybininkams, kad šie galėję išsiderėti daugiau. Pasak Giedriaus Leskausko, derybininkams pritrūkę ambicijų. K. Vaitukaitis citavo patarlę, kad geriau žvirblis rankoje, o Edvardas Baleišis atsakė savo patarle, kad išsiderėti galėję ne žvirblį, o bent jau vištą. Tokiomis smagiomis nuotaikomis pakeistas buvo 2012 metų susitarimas su UAB „Irlanda“ ir atvertas kelias UAB „S1C“ vystyti verslą. Tad per porą metų palei auto­stradą pastatyta turėtų būti ne maisto prekių parduotuvė, automobilių įkrovimo aikštelė ir kt.
Taryba taip pat pritarė pakeisti sklypo Sabališkių 1B žemės nuomos kainą. To sklypo, kuris bus nuomojamas aukcione, pradinė nuomos kaina nustatyta 5519 eurų metams. Gal aukcione kas ir daugiau pasiūlytų, bet bėda, kad nuomotojų nedaug atsiranda. Savivaldybė iš tos nuomos naudos irgi nedaug turės: 10 metų savivaldybei nuomos investuotojas nemokės, nes gerins savivaldybės infrastruktūrą ir pan. Bet kitus privalomus mokesčius atėjęs investuo­tojas mokės.

Reorganizacijos, socialiniai būstai ir kitokie reikalai
Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų reformą, taryba pritarė prie Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro prijungti Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą bei Vievio pirminės sveikatos priežiūros cent­rą ir naują darinį pavadinti VšĮ „Elektrėnų savivaldybės sveikatos centras“. Naujojo centro direktore lieka Edita Paberalienė, iki reorganizacijos vadovavusi Elektrėnų pirminės sveikatos ir Psichikos svei­katos prie­žiūros centrams. Pacientams kaip ir niekas neturėtų keistis, tik darbo padaugės reorganizuojamų įstaigų vadovams, buhalteriams ir savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams.
Savivaldybė dalyvaus projekte „Socialinio būsto fondo plėtra Elektrėnų savivaldybėje“ ir už beveik milijoną eurų pirks 14 socialinių būstų. Už tuos būstus 85 proc. sumos bus dengiama Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis, o 15 proc. teks prisidėti savivaldybei. Tarybos nariai tik nerimavo, kad Elektrėnuose maža butų pasiūla ir siūlė butus pirk­ti ne tik Elektrėnuose, bet ir Vievyje, Semeliškėse ar Kietaviškėse.
Apsvarstę visus 24 sprendimų projektus, tarybos nariai dalį laiko skyrė informacijai, paklausimams ir kitiems įdomiems reikalams. Dar posėdžio pradžioje meras tarybos narius informavo, kad jiems atsiųsta informacija apie Futbolo akademijos vienam iš vadovų, liberalui Romui Ščiukai pradėto ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo buvusi melaginga. Meras pateikęs klausimus ir gavęs atsakymus iš teisėsaugos institucijų, kad R. Ščiuka jokiame ikiteisminiame procese nėra minimas. Opozicijos lyderė Jūratė Balčiūnaitė savo pasisakymuose akcentavo, kad nėra gavusi atsakymo dėl Futbolo akademijos dalininkų įsipareigojimų vykdymo.

Istorijos ir svajonės
Posėdžio pabaigoje meras pa­skaitė ilgą istoriją apie tai, kaip su dabartiniu mero patarėju, praėjusios kadencijos tarybos nariu, liberalu Dovydu Bliujumi, buvo sudaryta sutartis. D. Bliujus su trimis lektoriais dalyvavo konkurse dėl „Smurto prevencijos ir intervencijos mokymų“, ir, būdamas tarybos nariu, konkursą laimėjęs dėl mažesnės pasiūlytos kainos. Tos paskaitos skaitomos smurtavusiems piliečiams, kuriuos teismas įpareigoja tokias paskaitas išklausyti. Pats D. Bliujus sakė kre­i­pęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu išaiškinti, ar jis nėra pažeidęs viešus ir privačius interesus. Su VTEK atsakymu tarybos narius pažadėjo supažindinti.
Tarybos nariai domėjosi ap­klausos rezultatais dėl nudistų pliažo Elektrėnuose, bet apklausos re­zultatų meras dar nežinojo. Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė tarybos narius informavo apie pla­nuojamą vykdyti projektą „2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategija“. Jei ta strategija būtų patvirtinta, Vievio ežeras būtų pritaikytas lankytojams, Elektrėnuose apie Kapaštėlio ežerėlį, elektrėniškių bala vadinamą, būtų nutiestas pažintinis takas, lankytojams būtų pritaikyta Elektrėnų marių šiaurinė dalis, „Vaikų pasaulyje“ už 1,5 mln. eurų vyktų kūrybinių industrijų erdvės įrengimas ir kt. Planuoja savivaldybė tiems projektams pinigų gauti per 8 mln. eurų, o finansuoti projektai būtų iš ES Regioninės plėtros fondo priemonės. Tokiais sprendimais, planais ir svajonėmis apie bend­rą gėrį, jo padalinimą bei išdalinimą posėdis buvo baigtas tada, kada ir buvo planuota.