Naujieji mokslo metai: nuo raidžių pažinimo iki mobiliųjų telefonų pamokose

Naujieji mokslo metai:  nuo raidžių pažinimo iki mobiliųjų telefonų pamokose

Virginija Jacinavičiūtė

Vėl atėjo rugsėjis, atnešdamas virpulį pirmokų širdyse, susikaupimą abiturientų mintyse ir naujų – senų darbų tąsą švietimo darbuotojų kasdienybėje. Pirmasis skambutis į klases sukvies 223 pirmokus, o 245 priešmokyklinukai pradės pažintį su skaičiais ir raidėmis. Nauji mokslo metai atėjo su naujovėmis švietimo sistemos padangėje. Kas laukia mokinių ir mokytojų, švietimo, kultūros ir sporto įstaigų vadovai, valdžios atstovai kalbėjo tradiciniame susirinkime likus dviem dienoms iki Rugsėjo pirmosios.

Į mokyklas grįš diktantai

Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykęs susirinkimas pradėtas kaip ir dera prieš Rugsėjo pirmąją: skambėjo sveikinimai mokytojams mokslo metų pradžios proga. Po įžanginio Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Džeraldo Dagio žodžio, mokytojus pasveikino meras Kęstutis Vaitukaitis ir administracijos direktorius Virgilijus Pruskas. Jie visiems vadovams įteikė po tris knygas, viena jų – naujai išleista knyga apie Elektrėnų bažnyčią „Ir žodis tapo kūnu“. Pirmojoje renginio dalyje vedėjas pasidalino idėjomis, išgirstomis Seime vykusioje konferencijoje „2016–2017 mokslo metai: pamokos kitaip“. Konferencijoje buvo akcentuojama, kad per švietimą mokiniai turi susiformuoti vertybes, pažinti kultūrą. Buvo akcentuota būtinybė gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp mokyklų. Nuo kitų metų baigiamųjų klasių mokiniams krūvis dar padidės, jiems teks rašyti Brandos darbą, kuris leis įvertinti mokinių gebėjimus. Jau nuo šių mokslo metų 1–10 klasių moksleiviai pradės mokytis pagal naują lietuvių kalbos programą, į kurią vėl grįžo diktantai, atpasakojimai, pakeistas literatūros sąrašas. „Dauguma moksleivių egzaminų neišlaiko ne todėl, kad nemoka, pavyzdžiui fizikos. Jie tiesiog nesupranta užduoties. Dėl to ir reikia stiprinti teksto suvokimo žinias“, – pakomentavo Dž. Dagys. Gera žinia ir mokytojams – nebeliks minimalių koeficientų, tad didės mokytojų algos. Atlygiui didinti skirta 8 mln. Eur. Šiuo metu vidutinis mokytojo atlyginimas Elektrėnų savivaldybėje yra apie 770 Eur, o Lietuvoje – 823 Eur.

Kitoje renginio dalyje praėjusių mokslo metų rezultatus aptarė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Lina Viktoravičienė.

Panaikintos pradinės klasės

Sistemingai ir nuosekliai visoje Lietuvoje vyksta pertvarka švietimo srityje. Ji, žinoma, neaplenkė ir Elektrėnų. Šiemet Beižionių daugiafunkcio centro klasės tapo Semeliškių gimnazijos padaliniu. Pakalniškėse ir Lazdėnuose besimokę pradinių klasių mokiniai mokslus tęs Vievio pradinėje mokykloje. Lazdėnuose bus ugdomi tik ikimokyklinio amžiaus vaikai. Dalis tėvelių ar bendruomenės narių tokiu sprendimu piktinasi, tačiau Dž. Dagys sako, kad dviejų – trijų vaikų klasės niekam nėra gerai. Vaikai besimokydami didesniame būryje pasiekia geresnių rezultatų, mokytojams lengviau vesti užsiėmimus, o savivaldybė sutaupo lėšų, kurias reikia skirti pastato eksploatacijai. Tiek Pakalniškėse, tiek Lazdėnuose iš viso mokėsi tik po 7–8 vaikus. „Čia dirbę mokytojai darbo vietų nepraras, norintiems darbo vietas užtikrins Vievio pradinė mokykla“,- sakė Dž. Dagys.

Dovanos

„Ąžuolyno“ pagrindinei mokyklai jau pakeitė užrašą virš paradinio įėjimo. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas progimnazijos vardas. Ir tai ne vienintelė naujiena. Dar „Ąžuolyno“ progimnazija, o taip pat ir Semeliškių gimnazija, gavo po geltonąjį mokyklinį autobusiuką moksleivių pavėžėjimui. Šie autobusai labai pravers vežant mokinius į ekskursijas, olimpiadas, varžybas. Nemaža dalis mokyklų savivaldybėje geltonojo autobusiuko neturi, tai – Elektrėnų pradinė mokykla, „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų meno mokykla, Kietaviškių pagrindinė mokykla. Tad, prireikus, savo autobusą suteikia Švietimo paslaugų centras. Tačiau dvylikos metų senumo autobusas, pasak centro vadovės Vidos Mikalajūnienės, nepatenkina mokyklų poreikių. Jis daugiausiai naudojamas Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokinių pavėžėjimui, o autobusiukų neturinčios mokyklos turi suktis kaip išmano.

Meras K. Vaitukaitis, dalyvavęs susirinkime, pranešė, kad savivaldybė numato įsigyti dar vieną autobusą mokyklų poreikiams tenkinti. Šį autobusą nuomotis galės visi kas norės, pavyzdžiui, senjorai, panorėję vykti į ekskursiją ar koncertą, sportininkai, vykstantys į varžybas, ir kt. Šių metų naujiena, kad į mokyklas vaikus vežantys tėvai gali gauti kompensacijas. „Jei nėra galimybės pavežti mokyklos transportu arba maršrutiniu transportu, tuomet vaikų pavėžėjimą gali organizuoti vaikų tėveliai ir gauti už tai kompensaciją pagal savivaldybės patvirtintą tvarką“,- paaiškino Dž. Dagys.

Su Dž. Dagiu pokalbį pratęsėme po vadovų susitikimo

IMG 0492Jau kurį laiką dirbate Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto vedėju. Kokie įspūdžiai?

Keturis mėnesius dirbu Elektrėnų savivaldybėje. Dar nespėjau su viskuo susipažinti, tačiau jau nemažai žinau. Čia yra ką veikti. Vilniaus miesto savivaldybėje aš buvau tik Švietimo skyriaus vedėjas, o Elektrėnuose veiklos sritis platesnė – aš atsakingas ir už kultūrą, sportą bei jaunimo reikalus.

Ar sutariate su kolegomis?

Taip. Komanda gera, viskas džiugina. Matau, kad galim dirbti ir pasiekti gerų rezultatų. Daug darbų numatome kultūros ir sporto srityse, o ypatingai šių dalykų sąsajose. Kaip pastebėjo švietimo tarybos pirmininkė (Vilija Targamadzė. Red. past.) kultūra gali atsiskleisti per švietimą ir atvirkščiai. Sportininkai Elektrėnuose taip pat yra labai aktyvūs, yra daug sporto šakų, Sporto centras organizuoja daug veikų. Sieksime neformaliuoju švietimu papildyti programinius dalykus.

Kaip spaudos atstovai dažnai dalyvaudami renginiuose pastebėjome, kad į aktualius, pilietiškus renginius retai ateina ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Gal kultūros per švietimą idėja tikrai padarys mokyklų bendruomenes aktyvesnes…

Be abejo. Pats formuosiu ir kelsiu tokius tikslus, tiek švietimo, tiek kultūros, tiek sporto įstaigų vadovams. Savo asmeniniu pavyzdžiu rodysiu, kad valstybės šventes būtina švęsti, ko kartais žmonės nedaro. Per tuos kelis darbo Elektrėnų savivaldybėje mėnesius dalyvavau daugybėje švenčių – mažų miestelių jubiliejuose, įstaigų sukaktyse, valstybės dienos šventėje, kitur ir pastebėjau, kad dalyvavimas galėtų būti ir gausesnis. Tikrai raginsiu tai daryti.

Kokie pokyčiai švietimo srityje reikalingi Elektrėnuose?

Mano turimos žinios neleidžia numatyti tolimos strategijos. Yra numatyti mokyklų tinklo pertvarkos planai iki 2020 m. Elektrėnuose pertvarka beveik įvykdyta. Savivaldybėje reikia kaip įmanoma geriau sukomplektuoti klases, kad mokinių krepšelio lėšos būtų efektyviai panaudojamos, svarbu optimaliai naudoti ugdymui reikalingas patalpas, kad nebūtų švaistomas savivaldybės biudžetas. Geriau tas lėšas panaudoti gerinant mokymosi aplinką. Atsižvelgiant į tokius tikslus, Beižionių daugiafunkcis centras tapo Semeliškių gimnazijos padaliniu.

Be ūkinių finansinių klausimų daug dėmesio skirsime mokinių pasiekimų gerinimui. Socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas savivaldybėje yra pakankamai geras, tačiau neatsispindi pasiekimuose, taigi reikia ieškoti priežasčių. O tai galima rasti panagrinėjus sąsajas, kaip buvo pertvarkomas mokyklų tinklas, išanalizavus standartizuotų testų rezultatus, pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus ir nusimatyti priemones tiems pasiekimams pagerinti. Testai, kuriuos laiko mokiniai kas dvejus metus, leidžia lengvai atrasti, kurioje klasėje atsirado spragos, ir sudaro sąlygas užkirsti tam kelią.

O kokiomis priemonėmis reikėtų pasiekimų rezultatus gerinti?

Pirmiausia reikia daug dėmesio skirti mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Kiekviena mokykla turėtų pasirengti kvalifikacijos kėlimo planus, kuriuos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius turės padėti vykdyti, konsultuoti. Svarbiausia, kad kelti kvalifikaciją reikia ten, kur jos iš tiesų stinga, nes chaotiški mokslai mažai teduoda naudos. Pinigai išleidžiami, o naudos nėra.

Kita svarbi priemonė – bendrųjų ugdymo planų panaudojimas. Tai itin svarbu gimnazijoms, kuriose mokiniai galėtų rinktis dalykus, kurie jiems svarbūs ir į juos susikoncentruoti.

Svarbu spręsti mokinių lankomumo ir vėlavimo klausimus. Tai opus klausimas visoje Lietuvoje. Vos kelios be priežasties praleistos pamokos daro neigiamą įtaką mokinių pažangumui.

Naujiena, kad nuo šių metų visi vaikai turės lankyti priešmokyklinio ugdymo klasę, likus metams iki pirmosios klasės. Tyrimais nustatyta, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo neturėję vaikai pirmoje klasėje žymiai atsilieka nuo lankiusiųjų.

Dar vienas žingsnis didinti pasiekimų rezultatus – informacinių technologijų naudojimas mokslo procese.

Mokyklų vadovų susirinkime „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas užsiminė, kad jų mokykloje trūksta kompiuterių, o nusipirkti jų gali tik iš 2 proc. pajamų, kurias perveda tėvai. E. Kontrimas netgi užsiminė, kad Elektrėnų profesinio mokymo centras dėl pažangių technologijų prisivilioja galimus gimnazistus. Kaip yra iš tiesų?

Informacinės technologijos mokyklose atnaujinamos keliais būdais. Per tikslines programas arba iš projektinių lėšų. Kodėl direktorius iškėlė tokį klausimą, galėčiau atsakyti tik plačiau su juo padiskutavęs. Bet aš manau, kad mokyklos turi pakankamai neblogas priemones. Didesnė problema, ir taip yra visoje Lietuvoje, kad ne visi mokytojai tas informacines technologijas pakankamai išnaudoja arba nenaudoja išvis. Siųsiu į mokyklas rekomendacijas, kaip mokymosi procese panaudoti mobiliuosius telefonus. Juos turi bene kiekvienas vaikas, ir su tuo kovojama. Tačiau kovoti nereikia, reikia tai išnaudoti, nes yra daugybė naudingų programų, pritaikytų mobiliesiems telefonams. Štai ir mokinių atstovai kasmetinėje konferencijoje, kuri vyko rugpjūčio 25 d., akcentavo, jog mokytojams derėtų labiau išnaudoti informacines technologijas. Beje, šiais metais konferencijoje dalyvavo ir elektrėniečiai. Meras delegavo administracijos direktoriaus pavaduotoją Joną Grybauską, tėvams atstovavo Jurgita Marcinkevičienė, o mokiniams – „Versmės“ gimnazistė Giedrė Barščevičiūtė.

Jau keletą metų gyventojai skundžiasi, kad trūksta vietų darželiuose? O kaip šiemet?

Jei skaičiuotume tiesiog vietas ir vaikus, tai savivaldybės darželiuose vietų užtenka. Eilės susidaro konkrečiuose darželiuose, darželyje „Drugelis“ trūksta 3 vietų vyresniems nei 2 m. amžiaus vaikams, „Pasakoje“ – 4, „Žiogelyje“ – 11, Vievio darželyje „Eglutė“ – 8, Pylimuose – 9 vietų. Tačiau tėvams, kurie labai skuba grįžti į darbą, siūlome alternatyvą – vaikus vesti į kaimų darželius, pvz. Gilučius, Kazokiškes, Lazdėnus. Tuo tarpu eilė į norimą darželį nenutrūksta. Vievio pradinėje mokykloje šiemet suformuota nauja priešmokyklinio ugdymo grupė, kita perkelta iš darželio, o darželyje įrengta nauja ikimokyklinio ugdymo grupė. Jei jaunesnis nei dvejų metų vaikas nepatenka į darželį, didelės problemos nematau.

Dėkoju vedėjui už įdomius atsakymus ir linkiu, kad jo siūlomos naujovės mokyklose būtų panaudotos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų